Pavasarinė kelionė į Italiją. 7 dalis. Verona (tęsinys)
Pavasarinė kelionė į Italiją . 1 dalis. Trentas >>>
Pavasarinė kelionė į Italiją . 2 dalis. Mantova >>>
Pavasarinė kelionė į Italiją . 3 dalis. Breš a >>>
Pavasarinė kelionė į Italiją . 4 dalis. Trevizas >>>
Pavasarinė kelionė į Italiją . 5 dalis. Vič enca >>>
Pavasarinė kelionė į Italiją . 6 dalis. Paduja >>>
Pavasarinė kelionė į Italiją . 7 dalis. Verona (pradž ia) >>>
Kitą dieną oras pagerė jo, nors buvo debesuota, todė l iš vykome apž iū rė ti miesto toliau. Vė l į ž engė me į senamiestį pro Porta Palio vartus ir patraukė me į „seną ją pilį “ – Castelvecchio (Castelvecchio), kilusią iš Scaligeri eros, priklausiusią Della Scala š eimai. Tai milž iniš kų proporcijų kompleksas, į kurį į eina gynybinis tiltas su mū rais, iš mestais per Adidž ę .
Tik tinginiai nejuokavo apie panaš umą su Maskvos Kremliumi, aš paaiš kinsiu, kodė l skirtingi rū mai turi skirtingų formų mū ras. XII-XIV amž iuje Italijoje kilo kova tarp gvelfų (palaikanč ių popiež iaus galią ) ir gibelinų (palaikanč ių Š ventosios Romos imperatoriaus valdž ią ). Gvelfai turė jo kvadratines kreveles, gibelinai - kregž dė s. Statydami Maskvos Kremlių , architektai iš Italijos nusprendė padaryti creneliacijas, tokias kaip gibelinai. Maskvos valdovai popiež iaus tikrai nepalaikė .
Pilyje yra labai į domus Castelvecchio miesto muziejus (Museo di Castelvecchio) su nuostabia meno galerija, kurioje lankė mė s prieš keletą metų . Š iuo metu palei pilies perimetrą iš kilę š eš i galingi bokš tai, apsupti gilaus griovio, kur teka Adigetto kanalo vandenys.
Aukš č iausias ir galingiausias donž ono bokš tas Mastio dominuoja visame ansamblyje.
Skaligerio tiltas, senovinis tiltas per Adidž ė s upę , veda į pilį . Ž inomas dė l savo nepaprasto stiprumo, kurio dė ka daugiau nei penkis š imtmeč ius stovė jo be remonto ir rekonstrukcijų . Kitas pastato pavadinimas yra Castelvecchio tiltas, kuris itališ kai reiš kia priklausymą senajai piliai. Jį suprojektavo Guglielmo Bevilacqua, garsus to meto architektas, kuris suteikė Cangrande II hercogui della Scala ir jo š eimai saugų ir patikimą pabė gimo kelią maiš to atveju.
Netoli Castelvecchio, romė nų eros paminklas – Gavių š eimos triumfo arka, pastatyta I mū sų eros amž iuje. e. Vienas iš retų Romos eros paminklų , skirtas didikų š eimai, o ne imperatoriams,
ir atneš ė mums autoriaus vardą – Lucio Vitruvio Cedrone. 1805 m. arką sunaikino prancū zų kariuomenė , nes ji trukdė kariuomenė s ir transporto priemonių judė jimui. Tik 1932 m. Arch dei Gavi buvo atstatyta ir rekonstruota.
Nuvykome į centrinį Veronos greitkelį , kuris eina per visą senamiestį . Gatvė s (Corso) seka viena kitą skirtingais pavadinimais: Castelvecchio, Cavour, Bossano, Sant'Anastasia. Visai netoli yra San Lorenzo baž nyč ia, pro kurią pakeliui bė ga visi turistai. Norė dami jį rasti, turite pereiti ū maus kampo arką nuo Cavour Avenue.
San Lorenzo (Chiesa di San Lorenzo) – katalikų , skirta Š v. Laurynui Romieč iui. Į kurta VIII amž iuje. Baž nyč ia buvo kelis kartus perstatyta: XV amž iuje prie jos pridė ta varpinė , vė liau – renesansinis š oninis portikas.
Nepaisant to, baž nyč ia yra vertingas romaninio stiliaus pavyzdys su daugybe Normanų ir Bizantijos architektū ros elementų .
Tarp jų yra matroneum, galerijos, skirtos moterims. Į sikū rę š oninių praė jimų virš utinė se pakopose, į juos patenkama sraigtiniais laiptais, į montuotais į apvalius bokš tus, kurie iš siskiria ant baž nyč ios fasado.
Š ventyklos vidus buvo iš saugotas nuo XII a.
Prieš už paminklo poetui ir visuomenė s veikė jui Aleardi nedidelė je aikš tė je yra kita baž nyč ia, pavadinta tuo pač iu pavadinimu – Piazzetta Santi Apostoli.
Š ventų jų apaš talų baž nyč ia buvo pastatyta XII amž iuje ankstesnė s VIII a. baž nyč ios vietoje. Per ilgą gyvavimo laikotarpį baž nyč ia buvo ne kartą perstatyta.
Per Antrą jį pasaulinį karą baž nyč ia buvo apgadinta bombardavimo metu ir vė l buvo rekonstruota bei restauruota.
Pravaž iuojame Porta Borsari (Porta Borsari) – senovė s romė nų architektū ros paminklą mieste. Porta Borsari buvo pastatytas I amž iuje prieš Kristų . e. kaip karinis forpostas miesto pietuose.
Toliau yra pė sč ių jų zona.
Kelyje yra dar viena baž nyč ia – Chiesa di San Giovanni in Fonte, pastatyta 1123 m.
Baž nyč ios sienas puoš ia XIII–XV a. freskos ir paveikslai.
Praeikime visas centrines miesto aikš tes,
turė ti laiko prieš už darant pietus ir pamatyti San Giorgio baž nyč ią Braidoje (San Giorgio in Braida), kitoje Adidž ė s upė s pusė je. Skirtingų metų vienos dienos vizitai Veronoje dė l laiko stokos negalė jome į ją patekti.
Į jį veda Ponte Pietra tiltas – vienintelis arkinis tiltas Veronoje, statytas Romos imperijos laikais ir iki š ių dienų iš likę s beveik pirminiu pavidalu. Į spū dingai stovė ję s, 1239 m. jis sugriuvo ir vietoje jo buvo pastatyta nauja, bet jau iš akmens. Tiltą saugojo sargybos bokš tas Torre di Guardia, pastatytas XIII a.
Pirmoji baž nyč ia š ioje vietoje buvo pastatyta VIII amž iaus pradž ioje. Baž nyč ią , kurią matome š iandien, 1477 m. pastatė Antonio Ricci.
XVI amž iaus viduryje italų architektas Michele Sanmichele pridė jo kupolą , kuris tuo metu buvo retas Veronos baž nyč ioms, ir pradė jo nebaigtos stovyklavietė s darbus. XVI amž iaus pabaigoje iš kilo marmurinis fasadas.
Baž nyč ią puoš ia š ie meno kū riniai: Veronese'o š ventojo Jurgio kankinystė pagrindiniame altoriuje. . .
. . . „Apreiš kimas“ Karoto. . .
. . . Tintoretto „Kristaus krikš tas“. . .
. . . „Madona su Kū dikiu tarp š ventų jų Zenono ir Laurentijaus Giustiniani“ Girolamo dei Libri. . .
. . . Madonna š lovė je ir trys arkangelai, Felice Brusazorchi. . .
. . . ir kiti meno kū riniai.
Baž nyč ioje prie mū sų priė jo kunigas ir pradė jo aiš kinti, kad tai yra piligriminė baž nyč ia ir kad netoliese yra dar dvi senovinė s baž nyč ios. Tada jis davė mums knygelę su š ių baž nyč ių apraš ymu ir marš rutais į jas. Jo patarimų dė ka aplankė me dar dvi graž ias baž nyč ias.
Š alia Ponte Pietro tilto yra Š v. Stepono baž nyč ia – ankstyvoji krikš č ionių Veronos bazilika, ji buvo pastatyta apie 5 a. už tvirtovė s sienos, XII amž iuje buvo pridė tas romaninis fasadas. Tuo pač iu metu nuo baž nyč ios pastatymo buvo iš saugota visų sienų architektū ra, o š i š ventykla buvo vienas iš nedaugelio pastatų , iš likusių po 1117 m. ž emė s drebė jimo. Taip pat jos varpinė buvo sukurta XII a.
Interjerą puoš ia į vairių epochų freskos ir paveikslai.
Deja, apatinė je baž nyč ios dalyje esanč ios freskos buvo apgadintos dė l potvynių .
Daugybė piligrimų iš į vairių pasaulio š alių č ia atvyksta norė dami pamatyti 1620 m. Nekaltų jų koplyč ią , kuri buvo pastatyta siekiant iš saugoti keturiasdeš imties kankinių , penkių š ventų jų Veronos vyskupų ir keturių Erodo į sakymu nuž udytų kū dikių relikvijas. Baž nyč ios vidų puoš ia VIII a. freskos.
Į domu, kad tiek š ioje, tiek kitoje baž nyč ioje prie mū sų iš kart kreipė si patarnautojai ir pasiū lė surengti nemokamą ekskursiją (deja, ne rusų kalba).
Taigi jie su manimi kalbė jo angliš kai, o aš jau verč iau savo ž monai.
Š alia, taip pat per tiltą , yra kita piligriminė baž nyč ia, pavadinta Santa Maria in Organo (Santa Maria in Organo).
Pastatė benediktinų vienuoliai. 1533 metais š alia buvo pastatyta varpinė su 6 varpais, o XVI amž iaus pabaigoje architektas Michele Sanmicheli perstatė gotikinį fasadą klasikiniu stiliumi – pridė jo tris balto marmuro portalus.
Ant baž nyč ios sienų galite pamatyti Nicolò Giolfino ir Francesco Caroto freskas. . .
. . . taip pat Domenico ir Francesco Morone bei Giovanni Pittoni altorių paveikslai.
Prie zakristijos esanč ioje patalpoje (sacristia) saugoma vertingiausia XIV amž iaus medž io skulptū ra vadinamoji Muletė , vaizduojanti ant mulo į ž engiantį į Jeruzalę Jė zų .
Baž nyč ia garsė ja tuo, kad XV amž iuje iš kilus menininkas, inkrustacijos meistras Fra Giovanni da Verona zakristijai iš raiž ė medinius choro gardus ir stasidijų kė des. Taip pat jas puoš ė peizaž ais ir natiurmortais.
Pamatę š ias graž ias baž nyč ias nusprendė me už ką sti. Nusipirkau sū rio. . .
. . . vyno ir už kopė į San Pietro kalvą . Jis aiš kiai matomas iš kitos upė s pusė s.
Teigiama, kad San Pietro kalnas paskatino Veronos istoriją . Pirmoji gyvenvietė č ia atsirado VI–V amž iuje prieš Kristų . Š iandien ji yra kai kurių istorinių pastatų ir apž valgos aikš telė s vieta.
Galima kilti į kalną laiptais, bet važ iavome funikulieriumi, kuris daug metų buvo už darytas, bet dabar veikia. Bilieto kaina pirmyn ir atgal – tik 2 eurai.
Virš utinė stotis:
Š v. Petro pilis, iš kilusi ant San Pietro kalvos, yra vienas spalvingiausių viduramž ių pastatų mieste. XVII amž iuje dė l didelio masto restauravimo darbų tvirtovė buvo gerokai pakeista. Š iuo metu ant kalvos vyksta restauravimo darbai.
Netoliese yra dar viena kalva – San Leonardo,
kur yra Lurdo Madonos š ventovė (Santuario di Nostra Signora di Lourdes), modernus pastatas, susidedantis iš centrinio apvalaus korpuso ir dviejų š oninių sparnų.1958 m.
Oras pragiedrė jo ir mums pavyko padaryti kelias Veronos nuotraukas iš virš aus:
XIX amž iuje kalno kasinė jimo metu buvo aptiktas Romos teatras, veikiantis iki š iol – č ia nuolat statomi dramatiš ki spektakliai, vaidina baleto trupė s, rengiami į vairū s koncertai. Tarptautinis Š ekspyro festivalis yra ypač populiarus.
Už kandę nusileidome ž emyn. Tę sė me ž ygį per Veronos baž nyč ias. Kitas buvo Veronos katedra, į traukta į mū sų abonementą . Š ventykla buvo paš ventinta 1187 m.
o vė liau pastatytas ir iš plė stas 1440 m. Pati katedra yra viena iš didesnio architektū rinio komplekso, kuriame, be jo, taip pat yra Š v. Elenos baž nyč ia, Š v. Dž ovanio krikš tykla Fonte, kapitulos biblioteka ir vyskupo kė dė , sudedamų jų dalių . .
Š one, deš iniajame katedros fasade, yra senas į ė jimo portalas su baldakimu.
Į ė jimo portalas su portiku ant susuktų kolonų , paremtų ant sparnuotų kolonų , iš liko iš originalios romaninė s iš vaizdos. grifonai. Jį sukū rė meistras Nikolo, į ė jimo į San Zeno Maggiore bazilikos portalo autorius.
Duomo grož is daugiausia slypi jo viduje.
Č ia kiekvienas elementas yra tikras š edevras: raudono marmuro kolonos, nuostabū s skliautai su auksinė mis ž vaigž dė mis mė lyname fone, paauksuotas Mergelė s atvaizdas Madonna del Popolo koplyč ioje, tai yra „liaudiš ka Madona“.
Grindys iš klotos baltais, pilkai mė lynais ir rausvais marmurais su griež tu geometriniu raš tu.
Tarp meno kū rinių š oniniuose praė jimuose reikė tų atkreipti dė mesį į Liberale da Verona freskas „Magių garbinimas“, kuria ž avisi Vasarei „Keturių š ventų jų kapavietė “ Nicolo Giolfino. . .
. . . „Vieš paties atsimainymas“ (XVII a. ) Giambettino Cignaroli.
Kairė je katedros navoje esanč ius vargonus puoš ia graž us Bruzasorchi paveikslas, kuriame galima pamatyti biblinę sceną – Š venč iausiosios Dievo Motinos ė mimą į dangų , taip pat keturių vyskupų atvaizdus. miesto. Š is unikalus paveikslas buvo padarytas XVI a.
Ticiano paveikslas „Madonos ž engimas į dangų “ stovi 1535 m. , tai yra vė liau nei gerai ž inoma drobė su ta pač ia tema Venecijos Dei Frari š ventykloje, bet turtingesnė dvasingumu. ypač . Š į paveikslą į rė mina vertingas Jacopo Sansovino karnizas.
Gotikos stiliaus elegancijos pavyzdys taip pat yra Š v.
Agata (1363 m. ), į sikū rusi Mazzanti koplyč ioje.
Centrinę katedros navą už baigia kanceliarija, kurią XVI amž iuje pastatė architektė Michele Sanmicheli. Choro baliustrada padaryta pusapvalio parapeto su joninė mis kolonomis pavidalu.
Apsidę puoš ia freskos „Apreiš kimas“, „Spektaklis š ventykloje“, „Gimimas“, Mergelė s Marijos ž emiš kojo gyvenimo epizodai, pranaš ų figū ros, XVI amž iuje tapytos Veronos tapytojo Francesco. Torbido pagal Giulio Romano kartoną .
San Giovanni in Fonte baž nyč ia (San Giovanni in Fonte), kuri senovė je tarnavo kaip krikš to baptisterija katedroje, iš liko savo iš likusiais pavidalais. , kuriame buvo pastatytas 1123 m.
San Giovanni in Fonte baž nyč ios perlas – aš tuonkampį primenantis krikš tas (apie XIII a. ) ir Veronos marmuras, iš kurio iš kaltas San Zeno bazilikoje esantis š riftas. Dė l savo nepaprasto gyvumo ir grakš tumo skulptū rinė š rifto puoš yba gali bū ti priskirta prie viduramž ių Veronos meno virš ū nių .
Krikš č ioniš kos temos pavaizduotos ant š rifto veidų bareljefų . Meno istorikai mano, kad š ių bareljefų autoriai buvo Brioloto, taip pat nulipdę s „Fortū nos ratą “ (rož inį langą ) San Zeno bazilikoje, ir kitas puikus skulptorius, matyt, priklausę s Venecijos-Bizantijos mokyklai.
Seniausia komplekso dalis yra Š v. Elenos baž nyč ia. Dante, bandydamas už imti kė dę vietiniame universitete, perskaitė č ia savo praneš imą „Vandens ir ž emė s klausimas“.
Presbiterijoje, tiksliau po ja: po archeologinių darbų buvo aptiktos IV a. pr. Kr. mozaikinių grindų liekanos. Sako, č ia tarnavo ir Veronos vyskupas š v. Zenonas. Be to, po š iuo aukš tu buvo aptiktos kitos š ventyklos liekanos – kam ji buvo skirta, iki š iol než inoma.
Tiesiai už katedros, Piazza Vescovado, galite pamatyti nuostabų į ė jimo į Vyskupų rū mus (Palazzo Vescovile) portalą .
Rū mai pastatyti aplink aukš tą tufo bokš tą , pastatytą.1172 m. , vadinamą Onybenė s vyskupo bokš tu. Pač ius rū mus ž ymi į domus į ė jimo portalas (1502 m. ), rū mai buvo Veronos vyskupo rezidencija.
Tai už baigia antrosios dienos programą .
Tada š iek tiek pasivaikš č iojome po miestą , tuo metu Veronoje vyko vyno mugė , aikš tė se buvo statomi paviljonai, vietos pasirodymams.
Pavasarinė kelionė į Italiją . 7 dalis. Verona (pabaiga) >>>