Pavasarinė kelionė į Italiją. 3 dalis. Breša

2020 Vasario 10 Kelionės laikas: nuo 2019 Kovo 26 iki 2019 Balandžio 04
Reputacija: +1223
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Pavasarinė kelionė į Italiją . 1 dalis. Trentas >>>

Pavasarinė kelionė į Italiją . 2 dalis. Mantova >>>

Treč ia diena buvo skirta Breš os miestui, antram pagal dydį Lombardijos miestui. Iš Veronos traukiniu už trunkame apie valandą , pakeliui pravaž iuojame labai graž ų Gardos ež erą , ten iš lipo daug keleivių , bet kadangi kaž kada buvome Gardoje Sermiola mieste, važ iavome toliau.

Breš a yra atokiau nuo turistinių marš rutų , bet veltui. Breš a visame pasaulyje garsė ja savo pramone, prekyba ir ž emė s ū kiu. Kartu tai ž avus miestas, turtingas istorine praeitimi, meno kū riniais ir architektū ros paminklais, kai kurie iš jų į traukti į UNESCO pasaulio paveldo są raš ą . Tai senovinis miestas, į kurtas prieš.3200 metų .

Miestas gana didelis, yra metro linija. Iš stoties nuvykome į informacijos centrą ,

paė mė ž emė lapį ir persikė lė į miesto centrą .

Eikime į aikš tę prieš ais katedrą .


Piazza Duomo yra nuostabi istorinė aikš tė , kuri yra Breš os š irdis. Š ią miesto erdvę supa seni pastatai su jaukiomis gatvė s kavinė mis.

Nuo 1963 m. aikš tė vadinama Piazza Paolo VI. Popiež ius Paolo VI, pasaulyje – Giovanni Battista Enrico Antonio Maria Montini – kilę s iš Breš os.

Č ia vienu metu yra trys ž ymū s objektai:

  • Naujoji katedra yra graž i XVII a. baroko ir rokoko baž nyč ia su didž iuliu centriniu kupolu, pridė tu 1825 m.
  • Senoji katedra yra senovinė romaninė rotonda, datuojama XI ir XII a. Po katedra yra kripta, pastatyta IX-XI a. , kaip dar senesnė s bazilikos dalis.
  • Broletto yra sena viduramž ių rotuš ė iš XII amž iaus su kvadratiniu Poncarali bokš tu, kuris buvo pastatytas po 100 metų . Bokš to aukš tis – 91 metras.
  • Aikš tė s centre yra du XVIII a. fontanai.

    Š iaurinė je pusė je, prie Palazzo Broletto, yra fontanas su neoklasikinė s Minervos statulos kopija. Tai Giambattista Giambattista Cignaroli 1818 m. darbas. Jis č ia buvo į rengtas 1921 m.

    Senoji katedra, kuri yra puikus romaninė s architektū ros pavyzdys. Dė l savo apvalios formos katedra dar vadinama Rotonda. Jis taip pat turi kitą pavadinimą , oficialus yra Santa Maria Asunta (Concattedrale invernale di Santa Maria Assunta). Jis buvo pastatytas XI amž iaus pabaigoje dar senesnė s VII amž iaus Santa Maria Maggiore baž nyč ios vietoje, kuri, savo ruož tu, buvo pastatyta senovinė s IV–V amž iaus bazilikos vietoje. Tai yra istoriniai klodai.

    Katedroje yra marmurinis Breš os vyskupo Bernardo Maggi sarkofagas, kuris už baigė karą tarp gibelinų ir gvelfų . „Supakuota“ į nuostabų Veronos raudonojo marmuro sarkofagą .

    Interjere iš dalies iš saugotos į domios freskos. Taip pat č ia yra vieno iš pirmų jų IV amž iaus krikš č ionių piemenų kripta.

    Sienas ir kupolą nutapė dailininkas Moretto da Brescia. Jo freskos „Evangelistai Lukas ir Morkus“, „Elijas ir angelas“ tapo pripaž intais viduramž ių meno kū riniais.


    Naujoji katedra (vasaros Santa Maria Assunta katedra) pradė ta statyti XVII a. ir buvo baigta XIX a. pradž ioje. Statybos metu buvo panaudotas klasikinio stiliaus pradininko Andrea Palladio projektas. Dė l to pastatas pasirodė miš rių stilių – neoklasicizmo ir baroko.

    Katedrą vainikuoja į spū dingas turkio spalvos kupolas, matomas iš daugelio miesto taš kų . Breš os katedra pagal aukš tį (91 m) yra treč ia Italijoje – po Š v. Petro katedrų Romoje ir Santa Maria del Fiore katedrų Florencijoje.

    Popiež iaus Paolo VI kapo viduje. Š iuolaikinio skulptoriaus Raffaele Scorzelli kū rinys, 1984 m.

    Katedros vidų nutapė Breš os menininkai Moretto ir Jacopo Palma Jr.

    Rodolfo Vantini altoriaus paveikslas su Moretto da Brescia paveikslu „Izaoko auka“.

    Altorius yra deš inė je. Jame yra monumentali Š ventojo Apolonijaus arka, papuoš ta iš skirtiniais bareljefais ir nuostabiomis Gasparo Cairano (1508–1510) Renesanso skulptū romis.

    Apž iū rė ję katedras, persikė lė me į kitą labai į domią aikš tę – Piazza Vittoria (Pergalė s aikš tę ).

    Aikš tę neoklasikinio stiliaus pastatė vyriausiasis Musolinio eros architektas Marcello Piacentini. Architektas iki 1932 metų sukū rė itin darnų ansamblį , aikš tė buvo skirta deš imtosioms Musolinio faš istinė s diktatū ros į sikū rimo metinė ms. Teritorija yra apsupta vieš ų jų rū mų . Centrinis pastatas yra Paš to rū mai.

    Baltojo marmuro revoliucijos bokš tas su laikrodž iu – visokios tarybos ir institucijos.

    Pirmasis betoninis dangoraiž is Italijoje su 13 aukš tų .


    Rū mai buvo gausiai papuoš ti reljefais, vaizduojanč iais į vairius kultū ros į vykius ir Breš os istorijos herojus. Senovė s Vittoria Alata, š ventieji Faustino ir Giovita, miesto globė jai, taip pat ž inomi Pirmojo pasaulinio karo menininkai ir herojai, ir, ž inoma, faš izmo herojai, kartu su pač iu Benito Mussolini.

    Tač iau Musolinis ir faš istai dingo iš reljefų po 1945 m. Revoliucijos bokš to papė dė je yra į spū dinga marmurinė tribū na – Musolinio vieš ų kalbų vieta.

    Trumpai pavaž iavę persikė lė me į kitą nuostabią aikš tę , jau viduramž ius menanč ią – Lodž ijos aikš tę (Piazza della Loggia). Teritorija pradė ta kurti XV amž iaus viduryje, Breš ai į ž engus į Venecijos karalystę . Perimetre rikiavosi renesanso pastatai.


    Pagrindinis aikš tė s pastatas yra Palazzo Loggia, kuriame dabar yra Breš os miesto rotuš ė .

    Prieš ingoje pusė je yra pastatas su pasaž u ir Orolodgio laikrodž io bokš tu.

    1864 m. buvo į rengta Italijos graž uolė s skulptū ra (Monumento alla Bella Italia), skirta deš imties dienų sukilimui prieš austrus 1849 m.

    Apė ję Palazzo Loggia, einame link Cidney pilies (teisingai itališ kai - Chidneo), iš kilusios virš miesto.

    Kelias į tvirtovę prasideda tiesiai nuo Tito Speri aikš tė s, pavadintos 1848–1849 m. Italijos nepriklausomybė s karų iš Austrijos herojaus vardu. Aikš tė je yra paminklas Tito Speri.

    Š alia yra Santa Maria della Carita (Š v. Marijos Gailestingumo baž nyč ia).

    Baž nyč ia buvo pastatyta 1640 m. pagal Agostino Avanzo projektą XVI amž iaus pradž ios vienuolyno, kuriame prieglobstį rado atgailaujanč ios puolusios moterys, vietoje. Turtinga interjero puoš yba baigta 1755 m. Neį tikė tinai graž us altorius ir spalvoto marmuro grindys.

    Tada suklydome, kaž kodė l manė me

    kad į ė jimas į pilį yra kitoje tunelio pusė je.

    Tač iau turė jau atsigrę ž ti.

    Tada pakilome tik aukš tyn.

    Pagaliau kelias veda prie tilto per griovį , kuris veda prie vartų (XVI a. ) į tvirtovę . Vartus puoš ia sparnuotas liū tas – Venecijos Respublikos simbolis.

    Seniausia pilies dalis yra Mirabella cilindrinis bokš tas, pastatytas ant vė lyvojo romė nų laikotarpio pamatų XII–XIII a. XIV amž iuje buvo iš plė stos esamos konstrukcijos, pastatytas donž onas ir du bokš tai, sutvirtinti mū rai.

    Į domu tai, kad 1799 m. balandž io mė n. , kai Breš ą už ė mė Napoleono kariuomenė ,

    pilį apgulė Rusijos-Austrijos kariuomenė , vadovaujama Suvorovo. Po kelių valandų apš audymo prancū zų garnizonas pasidavė .

    Pravaž iuojame grioviu ir patenkame į tvirtovė s-pilies teritoriją , kuri pasirodo didž iulė , su daugybe bastionų , bokš tų , praė jimų , tunelių . Į ė jimas į pilį nemokamas.

    Tvirtovė s viduje yra vaizdinga aikš tė , kurioje vaikš to gyventojai.

    Nuo kalvos geras vaizdas į miestą .


    Pilyje yra keli muziejai, į kuriuos mes nė jome, bet nusileidę į apač ią nuė jome apž iū rė ti dar vienos lankytinos vietos – Romos forumų .

    Č ia romė nų laikais buvo miesto, kuris tuomet buvo vadinamas Briksia, socialinio ir religinio gyvenimo centras. Š iaurinė je aikš tė s pusė je iš likusi dalis portiko su kolonomis didingos kapitalistinė s š ventyklos, I amž iuje iš kilusios imperatoriaus Vespasiano laikais.

    Deš inė je š ventyklos pusė je yra amfiteatro, talpinanč io 1.000 ž iū rovų , griuvė siai.

    Muziejų gatvė yra senovė s Romos miesto dalis. Š ios gatvė s sankryž oje yra XVIII amž iaus San Zeno al Foro (Š ventasis Zenonas forume) baž nyč ia, pastatyta ant Romos forumo griuvė sių , tač iau ji pirmą kartą paminė ta XII a.

    Muziejų gatvė veda į Santa Giulia muziejų kompleksą , kuriame yra labai graž i San Salvatore baž nyč ia.

    Kaip ir daugelis vienuolynų , pagrindinė baž nyč ia buvo atvira pasaulieč iams. Į pač ius muziejus nė jome, o aplankė me baž nyč ią .

    Graž ios lubos:

    Puikus Martinengo mauzoliejus (į vykdytas 1503 m. ):

    Toliau mū sų kelias ė jo į miesto centrą .

    Norė dami patekti į Palazzo Loggia, ė jome pro Torre della Pallata bokš tą su Biandore fontanu papė dė je (1596 m. ). Fontanas alegoriš kai vaizduoja Breš ą su upė mis.

    Kelyje pravaž iavome dar vieną nuostabią Š v. Pranciš kaus Asyž ieč io baž nyč ią , kuri buvo už daryta.

    Tada persikė lė me į stotį . Privaloma Garibaldi:

    Tada aplankė me nuostabią Santa Maria dei Miracoli baž nyč ią , kurios raiž ytą balto marmuro fasadą Churchillis pavadino neprilygstamo grož io. Antrojo pasaulinio karo bombardavimo metu interjeras buvo smarkiai apgadintas, bet vė liau atstatytas. Į domu, kad baž nyč ios fasadas tuomet praktiš kai nenukentė jo, nes buvo mediniuose pastoliuose. Fasadą pagamino Giovanni Antonio Amadeo, Certosa fasado autorius, Colleoni koplyč ia Bergame, Milano San Maurizio ir Santa Maria presso San Satiro, Pavijos katedra ir daug daugiau. Deja, gerai nufotografuoti raiž ytą fasadą sunku dė l perpildytų pastatų .

    Š tai keletas gerų nuotraukų iš interneto:


    Dė mesio vertas ne tik baž nyč ios fasadas, bet ir nuostabus interjeras, kurį sukū rė XV–XVII a. italų skulptoriai ir menininkai: Gasparo Coirano, Pietro Maria Bagnadore, Moretto ir kt.

    Mū sų kelionė į Breš iją baigė si, miestas mums labai patiko, iš epochos į erą važ iuojate kaip laiko maš inoje. Patariu visiems apsilankyti.

    Pavasarinė kelionė į Italiją . 4 dalis. Trevizas >>>

    Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
    Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas