Trumpa Gvatemalos apžvalga

Iš vykau į Gvatemalą su daugybe neigiamų atsisveikinimo ž odž ių ir perspė jimų iš daugybė s ž monių (beje, tų , kurie niekada nebuvo buvę Centrinė je Amerikoje). Net mano paž į stami meksikieč iai dž iaugsmingai praneš ė , kad mane nuž udys Gvatemaloje. – Bet jei nori, gali eiti.
Absoliuč iai visi š ie atsisveikinimo ž odž iai pasirodė visiš ka nesą monė , draugai. Gvatemaloje į vykdoma daug ž mogž udysč ių , plė š imų , automobilių (ir ž monių ) padegimo, vyksta aktyvi prekyba narkotikais ir gaujos, ž inoma, gyvena laimingai. Tač iau š i realybė yra toli nuo keliautojų realybė s.
Gvatemala yra labai turistinė š alis! Antigvoje yra maž daug tiek pat turistų , kiek Taimso aikš tė je. Labai lengva keliauti Gvatemaloje, keliauti vienai, bū ti moterimi keliautoja.
Per visas š alies lankytinas vietas eina maž daug vienas marš rutas, kuriuo juda visi turistai. Kiekviename š io marš ruto pradž ios taš ke gausu vieš buč ių , nakvynė s namų , kelionių agentū rų ir bankomatų . Puikiai iš vystyta turistinių autobusų – pavė ž ė jimo sistema! Bū site paimti iš po vieno vieš buč io durų ir pristatyti iki kito miesto vieš buč io durų . Są ž iningai: norint keliauti po Gvatemalą , net nereikia labai į jungti smegenų . Viskas tau jau seniai suplanuota, tik iš reikš k savo norą .
Kalbant apie pač ius realiausius pavojus, kurie labiau tikė tina Gvatemaloje nei kai kuriose kitose š alyse – banditų apiplė š imus ir autobusų sustojimą , norė dami „surinkti rinkliavą “, to nė ra nutikę nė vienam iš keliautojų . susitiko. Vienintelė tikroji atsargumo priemonė , kurią ė miausi, buvo nevaikš č ioti pats sutemus. Kalbant apie grynų jų pinigų ir brangaus telefono neš iojimą , jauč iausi daug saugiau nei, pavyzdž iui, Dominikos Respublikoje.
Antigvos miesto ir Agvos ugnikalnio vaizdas
Gvatemala – š alis su nepaprastai graž ia gamta: dž iunglė mis, egzotiš kais gyvū nais, ž ydromis upė mis ir lagū nomis, mistiniais ež erais, atogrą ž ų pakrantė mis. . . Ir ugnikalniai, ž inoma, yra jos stiprioji pusė . Sunku nuo jų atitraukti akis! Tač iau, deja, kultū rinis ir socialinis bei politinis Gvatemalos portretas toli graž u nė ra toks patrauklus ir viliojantis kaip jos natū ralus kraš tovaizdis. Kartais man buvo gana sunku suvokti Gvatemalos gamtos grož į ir turtingumą , atsiž velgiant į apgailė tinas daugumos jos gyventojų gyvenimo są lygas. Didelė dalis kelionių po Gvatemalą yra patirtis, kaip rasti savo bū dą , kaip panaudoti š iuos prieš taravimus.
Didž ioji dalis Gvatemalos gyventojų gyvena ž emiau skurdo ribos. Š i populiacija yra majų tautos. Atrodytų , š ios ž emė s jiems priklausė prieš kelis š imtmeč ius. Tač iau š iandien majai yra praktiš kai izoliuoti nuo š vietimo ir sveikatos priež iū ros, o 2/3 jų gyvena iš maž iau nei 2 USD per dieną . To priež astis – Ispanijos kolonijinė praeitis (ir dabartis: turtingiausi Gvatemalos ž monė s priklauso toms pač ioms ispanų š eimoms, kurios buvo kolonizatoriai prieš keturis š imtus metų ), 35 metus trukę s pilietinis karas ir neiš naikinamas rasizmas.
Istorija než ino posakio, aš tai ž inau. Tač iau keliaudamas po Gvatemalą , ž velgdamas į jos dabartį ir praeitį senovė s miestų -imperijų griuvė sių pavidalu, dar kartą pagalvojau apie Amerikos už kariavimo istoriją . O apie tai, koks bū tų š is kraš tas ir joje gyvenanč ių ž monių gyvenimai, jei niekad nebū tų buvę už kariavimų...Juk klausimas, ką č iabuviai laimė jo ir ką prarado tapę „civilizuoto pasaulio“ dalimi? pleč iasi ant kū no kaip atvira ž aizda Lotynų Amerika.
Atmetus rimtas mintis, dž iaugiuosi galė damas pasakyti, kad Gvatemala yra nuostabi kelionių kryptis. Nedvejodamas patariu gamtos, ryš kių spalvų ir nenaudojamų , tač iau vidutiniš kai patogių kelionių marš rutų mylė tojams! O savo marš rutą ir konkreč ius kelionių Gvatemaloje patarimus apraš ysiu artimiausiu metu.
Dėkoju visiems atsakiusiems.
Polina_Sumy: ne, nesvarumo imitacijos nebuvo.
Olyajanas: neskiepytas atliekant tyrimus
Дякую всім, хто відповідав.
Polina_Sumy: ні, імітації невагомості не було.
Olyajan: не вакцинувався, робивши тести
https://es.wikipedia.org/wiki/Torre_Schindler_(Sevilija)
https://legadoexposevilla.org/finaliza-la-construccion-de-la-torre-schindler/
Šindlerio bokštas
Statybos baigtos 1992 m. balandžio 14 d. Šis apžvalgos bokštas buvo vienas svarbiausių Pasaulinės parodos Sevilijoje architektūrinių simbolių ir išliko kaip parodos įrodymas.
Šveicarijos liftų gamintojos Schindler Group dalyvavimas ir bendradarbiavimas parodoje Expo'92 apėmė 1600 milijonų pesetų investicijas į liftus, eskalatorius ir judamuosius takelius pastatuose ir paviljonuose, pastatytuose Isla de la Cartuja saloje.
Metalinė konstrukcija, sujungta su betoniniais ekranais, yra 65 metrų aukščio, joje įrengti du liftai su panoraminėmis kabinomis iš apsauginio stiklo 2,4 x 2,3 m) pakelti 18 žmonių.
2007 m. pastatas buvo pradėtas rekonstruoti kaip Kultūros centro, esančio Navigacijos paviljono pastate (taip pat pastatytas 1992 m. Pasaulinei parodai), dalis.
Nuo 2012 metų čia atidaryta nauja muziejaus erdvė, skirta Atlanto laivyno evoliucijai, kuriai priklauso ir Schindlerio bokštas.
https://es.wikipedia.org/wiki/Torre_Schindler_(Sevilla)
https://legadoexposevilla.org/finaliza-la-construccion-de-la-torre-schindler/
Вежа Шиндлера
Будівництво було завершено 14 квітня 1992 р. Ця оглядова вежа була однією з найважливіших архітектурних емблем Всесвітньої експозиції Севільї та залишилася як свідчення проведення виставки.
Участь та співпраця швейцарской компанії-виробника ліфтів Schindler Group у виставці Expo'92 передбачало інвестиції у розмірі 1600 мільйонів песет на ліфти, ескалатори та рухливі доріжки у спорудах та павільйонах, побудованих на території Ісла-де-ла-Картуха.
Металева конструкція, поєднана з бетонними екранами, має висоту 65 метрів і обладнана двома ліфтами з панорамними кабінами із захисного скла 2,4 на 2,3 м) для підйому 18 людей.
У 2007 році споруду почали реконструювати як частину культурного центру, що розмістили в будівлі Навігаційного павільйону (теж побудованого до Всесвітньої виставки 1992 р.). З 2012 року тут відкрито новий музейний простір, присвячений еволюції Атлантичного мореплавства, до якого входить і вежа Шиндлера.
https://es.wikipedia.org/wiki/Torre_Schindler_(Sevilija)
https://legadoexposevilla.org/finaliza-la-construccion-de-la-torre-schindler/
Šindlerio bokštas
Statybos baigtos 1992 metų balandžio 14 dieną. Šis apžvalgos bokštas buvo vienas svarbiausių Pasaulinės parodos Sevilijoje architektūrinių emblemų ir išliko kaip parodos įrodymas.
Šveicarijos liftų gamintojos Schindler Group dalyvavimas ir bendradarbiavimas parodoje Expo'92 apėmė 1600 milijonų pesetų investicijas liftams, eskalatoriams ir judantiems takams šalia pastatų ir paviljonų, pastatytų Isla de la Cartuja saloje.
Metalinė konstrukcija, sujungta su betoniniais ekranais, yra 65 metrų aukščio, joje įrengti du liftai su panoraminėmis kabinomis iš apsauginio stiklo 2,4 x 2,3 m) pakelti 18 žmonių.
2007 m. pastatas buvo pradėtas rekonstruoti kaip Kultūros centro, esančio Navigacijos paviljone (taip pat pastatytas 1992 m. Pasaulinei parodai), dalis.
Nuo 2012 metų čia atidaryta nauja muziejaus erdvė, skirta Atlanto laivyno evoliucijai, kurioje bus ir Schindlerio bokštas.
https://es.wikipedia.org/wiki/Torre_Schindler_(Sevilla)
https://legadoexposevilla.org/finaliza-la-construccion-de-la-torre-schindler/
Вежа Шиндлера
Будівництво було завершено 14 квітня 1992р. Ця оглядова вежа була однією з найважливіших архітектурних емблем Всесвітньої експозиції Севільї та залишилася як свідчення проведення виставки.
Участь та співпраця швейцарської компанії-виробника ліфтів Schindler Group у виставці Expo'92 передбачало інвестиції у розмірі 1600 мільйонів песет на ліфти, ескалатори та рухливі доріжки біля споруд та павільйонів, побудованих на території Ісла-де-ла-Картуха.
Металева конструкція, поєднана з бетонними екранами, має висоту 65 метрів і обладнана двома ліфтами з панорамними кабінами із захисного скла 2,4 на 2,3 м) для підйому 18 людей.
У 2007 році споруду почали реконструювати як частину культурного центру, що розмістили у будові Навігаційного павільйону (теж побудованого до Всесвітньої виставки 1992 р.). З 2012 року тут відкрито новий музейний простір, присвячений еволюції Атлантичного мореплавства, до якого входитиме і вежа Шиндлера.
Ždanova10,
yakuyu!
Zhdanova10,
дякую!
Ždanova10,
yakuyu!
Zhdanova10,
дякую!