Austrė NENORI? (CANCAL)
Perplaukiame Couesnon pasienio upę ir atsiduriame Bretanė je. Č ia jau seniai norė jau nukeliauti. Marš rutas sukė lė abejonių , ar pamatysiu Bretanę , kurią į sivaizduoju. Ir š ios abejonė s pradė jo pildytis jau pirmą ją dieną . Kuo daugiau svajoji, tuo stipresnis nusivylimas.
Tiems, kurie domisi keltais, jų tradicijomis, muzika, š okiais, galbū t Britų salos patrauklesnė s: ten viskas š viesiau ir „visiems“ ar dar kaž kas (kas verta vieno „Upė s š okio“ ir beveik visame pasaulyje Helovinas, o Š v. Patriko diena š venč iama visur). Bet aš norė jau patekti į prancū zų keltus iš animacinių filmų apie Asteriksą (nepainioti su vaidybiniais filmais su Depardieu-Obelix). Š ios vietos man asocijuojasi su neį prasta kalba – vienu iš kelių š iuolaikinių keltų , folkloro festivalių Loriane, kuriame neatsisakyč iau bū ti, su tautiniais kostiumais ir nuostabiomis kepuraitė mis.
Pirmą kartą vieš ė damas Prancū zijoje 90-ų jų pabaigoje nusipirkau bretoniš kos muzikos kasetę ir daug kartų jos klausiausi. Kasetė je taip pat buvo jū reivių dainų ir kaž kas, kas priminė viduramž ių trubadū rų dainas (prisiminkime Chré tien de Troyes). Kai kurie prancū ziš kai, o kai kurie visai kita kalba. Ji atsivež ė ir skaitė arba bretonų pasakas, arba legendas (raš ydamas savo pasakas Perrot taip pat į kvė pė pasakojimai iš Bretanė s), garsaus britų š ių tautų tyrinė tojo Barry Cunleaf knygą apie keltus. Artū ras, Merlinas, Morgana, Viviana – viskas iš č ia. Legendų , legendų ir pasakų š alis. Paslaptingoji Bretanė .
Iš Mont Saint-Michel nuė jome valgyti austrių į Kankalę . Esame Kankalė je – niekas nepasikeitė . Ta pati prancū ziš ka, jokių juodų vė liavė lių , už raš ai kita kalba.
Niekada nevalgiau austrių , neturė jau noro to daryti (ž alias maistas nė ra mano dalykas).
Ji sė dė jo ant kriauklė mis nusė to pylimo tarp austrių valgytojų ir ž iū rė jo į į lanką . Gidas į kalbė jo bent vieną pabandyti. Iš bandž iau ir nesulaukiau jokio pasitenkinimo. Mane pribloš kė tai, kad š ie jū ros gyviai auga ne vieną sezoną , kaip maniau, o 3-4 metus, o tie, kurie yra didesni - dar daugiau (15 metų ), ir suvalgo juos per minutes. Ir kad tiek daug į simylė jė lių turi viso to didž iuliais kiekiais. Apskritai apgailestauju, kad nepavyko š io laiko praleisti Mont Saint-Michel abatijoje.
Cancale yra senovinė vieta, kurios pavadinimas panaš us į š iuolaikinę , minima nuo XI a. Pirmoji pavadinimo dalis tikriausiai kilusi iš bretoniš ko „uostas, pastogė , kiautas“ (pastarasis gana atitinka š iuolaikinę gyvenvietė s specializaciją austrių gamyboje ir pardavimuose), antroji – iš bretoniš kos „upė s“ ( jis teka pakraš č iuose).
Tač iau yra tekstas, kuriame pasakojama apie Kornvalio vienuolį (Saint Meen), kuris dar anksč iau (6 amž iuje) iš silaipino Saint-Michel į lankoje netoli Kankalė s, kad į kurtų gyvenvietę . Jis buvo š ventojo Samsono (vieno iš septynių gerbiamų Bretanė s š ventų jų ) bendraž ygis. Jis į kū rė vienuolynus. Apskritai religinė je Bretanė je galite suskaič iuoti kelias deš imtis jam skirtų baž nyč ių ir koplyč ių , į skaitant kaž kur č ia, Kankalė je. Vė liau Pranciš kus I suteikė gyvenvietei miesto statusą už gerą austrių , tiekiamų karališ kajam stalui, kokybę .
Nuo senų senovė s Kankalė s jū reiviai ž vejojo menkes prie Novaja Zemljos krantų , statydami laivus. Paskutinė laivų statykla buvo už daryta XX amž iaus pradž ioje. Už laukinių austrių (kad neiš sektų jų iš tekliai) ž vejai eidavo pagal Liudviko XVI nustatytą tvarką : Velykų dienomis, gavus patrankos signalą , laivai dviem savaitė ms iš plaukdavo ž vejoti; Jis buvo vadinamas „karavanu“.
Tada grį ž davo pakrauti laivai, moterys atoslū gio metu rū š iuodavo austres. Didž iausios buvo vadinamos „arklio kanopomis“.
XVII amž iuje D. La Toucha laivai iš plaukė iš č ia į Brazilijos krantus. Jis tapo San Luiso miesto (Liudviko XIII garbei) į kū rė ju. Portugalai gana ilgam laikui iš vijo prancū zus iš š ių teritorijų . Neseniai ant krantinė s jam buvo pastatytas paminklas.
Mieste galite aplankyti jū rų ū kį (austrių muziejų ), liaudies tradicijų muziejų (Saint-Meen baž nyč ioje).
