Katalonų natos. 4 dalis. Castelldefels
Kasteldefelsas (kat. Castelldefels) – miestas ir savivaldybė Katalonijoje, Barselonos provincijos dalis. Savivaldybė yra Baix Llobregat rajono (comarca) dalis. Jis už ima 13 km² plotą . Gyventojų skaič ius yra 6.250 ž monių (2010 m. duomenimis). Provincijos sostinė yra už.18 km.
Kasteldefelsas – maž as miestelis Vidurž emio jū ros pakrantė je, garsė jantis be galo ilgu paplū dimiu ir netoli Garrafo gamtos rezervato. Č ia taip pat galite rasti virtuvė s kiekvienam skoniui, iš klausyti meditacijos ar jogos kursą budistų vienuolyne, patekti į „piratų puotą “ liepos mė nesį ar paragauti kaš tonų festivalyje spalio mė nesį.
„Casteldefels“ yra už.15 km nuo Barselonos tarptautinio oro uosto El Prat de Llobregat mieste. Iš terminalo T1 (autobusai reguliariai kursuoja tarp terminalų T1 ir T2) L99 autobusas važ iuoja į miestą . Kelionė taksi kainuos apie 20 eurų.
Asmeniniu automobiliu lengviausia patekti į miestą greitkeliu C-31 (kryptis – Sitges). Iš Castelldefels į Barseloną reguliariai kursuoja autobusai (dieniniai numeriai L94, L95, L97 ir naktiniai numeriai N14, N16).
Paplū dimys driekiasi 5 km palei Vidurž emio jū ros pakrantę tarp Llobregat upė s deltos ir Garraf gamtos draustinio. Paplū dimio teritorijoje galite vienodai gerai degintis, maudytis jū ros vandenyse ar už siimti visomis vandens sporto š akomis. Paplū dimyje į rengti duš ai ir tualetai, mediniai tilteliai patogiam judė jimui smė liu, į rengtos ž aidimų aikš telė s, gelbė jimo bokš tas. Labai svarbi (ir mums ne visai maloni) paplū dimio ypatybė – atvirumas visiems vė jams. Patogiausia atmosfera nuo 8 iki 10 ryto, po to pakyla stiprus vė jas, kuris iki 17-18 vakaro tiesiog iš pū s iš paplū dimio, nors oras vis dar labai palankus poilsiui prie jū ros.
Palei paplū dimį driekiasi restoranų tinklas (po vieną kas 300-400 metrų ), kurie atsidaro apie 12 val. , dirba iki 23-24 val. Virtuvė ir kainos beveik vienodos, tač iau vieną iš jų norė č iau iš skirti – El Xiringuito de la Platja. Bū kite pasiruoš ę , kad 90% į staigų nesupranta angliš kai, o į są skaitą galima kaž ką pridė ti, bū kite budrū s. Bet jie pavaiš ins jus skaniomis jū ros gė rybė mis ir paelja, duos gerti sangrijos ir visa tai skambant banglenč ių garsui.
Pylimas labai paprastas, bet tai yra jos ž avesys. Jokių triukš mingų į staigų , iš vienos pusė s tvarkingos palmė s, paplū dimys, jū ra ir stepių ž olė s (tvertos, nes saugomos). Vakarais krantine vaikš to š eimos, rieduč iais ir dvirač iais važ inė ja į vairaus amž iaus turistai.
Svarbus miesto objektas – 1992 metų olimpinė ms ž aidynė ms pastatytas Kanalo olimpiadas. Dabar jis paverstas atviru sporto objektu – vandenlenč ių sportas, baidarė s, bė gimo takai, graž iai sutvarkyta teritorija.
Miestas suskirstytas į kelias zonas. Pajū rio pavadinome „Beverli Hilsu“ – labai graž ioms viloms, paskendusioms palmių soduose, kurių š akose gyvena papū gos, idealiems š aligatviams ir gė lynams (š iame rajone buvo į sikū rę s mū sų nuostabus vieš butis „Hotel Canal Olympic“). Toliau – kanalo zona ir vietinis technikos universitetas. Kitas yra vadinamasis. ū kinė zona – keli dideli prekybos centrai, kino teatras ir kt. Na, o po to prasideda „miegojimo“ zona - penkių aukš tų mieli miegamieji namai.
Pač iame mieste Castelldefels pilis iš kilusi ant kalvos (lankytojams atvira nuo liepos iki rugpjū č io nuo antradienio iki penktadienio nuo 17:00 iki 21:00; likusiu metų laiku – pirmą jį kiekvieno mė nesio sekmadienį ). Taip pat yra Santa Maria baž nyč ia, kurioje galite pamatyti ispanų menininko José Serrasanta freskas, ir Plaza de Castelldefels teatras, kuriame vyksta dauguma miesto kultū rinių renginių .
