„Brilliant MSC Splendida“ arba kruizas į ir iš Atlanto (tęsinys)
Laineris iš plaukia nuo prieplaukos, atsisveikinimo š vilpukas ir plaukiame link Ispanijos į Barseloną . O mes, kol yra laiko, vaikš tome palei lainerį su nuostabia iš ore ir interjeru. Iš oriniu deniu ė jome iki centrinių baseinų (yra atviri ir po stumdomu stogu). Denyje vė jas mums parodė , kad dar vasaris ir nuvarė į liftą , kuriuo nusileisdavome į centrinį laivo atriumą . Jis man jau buvo paž į stamas iš forumo narių nuotraukos, bet ta nuotrauka, o č ia galite vaikš č ioti nuostabiais laipteliais, atsiremti į š į puikų pianiną , š alia - gretimame kambaryje galite sė dė ti š alia jo purkš tukų . fontanas, skamba malonios itališ kos melodijos, bet suskamba mokymų signalas ir su gelbė jimosi liemenė mis kvieč iame į salę , kur daž niausiai vyksta diskotekos (The Aft Longe). Jie atė jo, ten mums į vairiomis kalbomis papasakojo, kaip teoriš kai iš sigelbė ti, jei kas nors atsitiks, ir mes iš siskirstė me ruoš tis vakarienei. Pats apsiž valgę s pamač iau, kad prie kajutė s yra iš ė jimas į balkoną parū kymui ir jū ros apž iū rai su avarinė mis kopė č iomis ir aukš tyn ž emyn. Labiausiai, tik tuo atveju, maž iau reikė s klaidž ioti nesibaigianč iais „Splendid“ koridoriais. Bet negalvokime apie blogį , einame į pirmą vakarienę restorane.
Laive yra du pagrindiniai restoranai – laivagalyje „Villa Verde“, mū sų restoranas „La Reggia“ yra laivo centre. Nusprendė me pasidomė ti restoranu „Villa Verde“ ir nusileidome į.6 denį . Suž avė tas, tada mano koncepcijoje reikia eiti į centrą iki atriumo ir eiti į mū sų restoraną . Nesunku, einame į centrą - aklavietė , nusileido į.5 denį , vė l aklavietė . Pasirodo, š iais deniais nuo laivagalio iki laivo centro ir laivapriekio nueiti neį manoma. Pakilome į.7 denį , per nuotraukų galeriją ir vyno rū sį pasiekė me atriumą , o š iais blizganč iais laiptais nusileidome iki į ė jimo į savo restoraną . Prisiminiau American Voyager, kur gatvė -promenada buvo centrinė laivo aš is, ant kurios iš esmė s buvo visi barai, kavinė s, parduotuvė s ir t. t. , restoranai (trys) laivagalyje, viskas buvo aiš ku. Bet vis tiek esame restorane, staliukas š eš iems, visi vaikinai iš Ukrainos, mū sų draugai ir vaikinai iš Kijevo. Mus aptarnauja padavė jas iš Indonezijos vardu, kurio neprisimena. Buvo nusprę sta paimti maiš elį vyno ir vandens, nes jau ž inome, kad atskirai paė mus jis bus brangesnis. Keturi buteliai vyno (du balti ir du raudoni) ir š eš i buteliai dujinio vandens padavė jui kainavo 90 eurų arbatpinigių . Mintis – „nesilpna“. Atsiž velgiant į . kad dar ne taip seniai pietaudavo, nelabai persitempdavo (salotos, verš ienos vyniotinis, į jį į vyniotas kaž koks ž olelių ž alias į daras, o ten sė klos kaip melionai, desertas kaip pyragas, moterys ė mė ledus). Pasigilinome į jį po vynu, nutarė me pakilti į Pago - Pago, ten gė rimai, vaisiai, yra ledas viskiui, dė l kurio teko ž iū rė ti į kajutę . Tai yra, pridė jome ir nuė jome į teatrą vaidinti. Visų neapraš ysiu, visas dienas jos buvo kaž kaip panaš ios. Keletas corps de balet š okių , truputis cirko, dainos ir acapello, ir kitaip. Bet atrodė ir skambė jo gerai. Juolab kad turė jome, bet „Graikiš koje salė je“ ar š iame teatre – koks skirtumas. Nors visa tai buvo galima už sisakyti iš stiuardų , kurie visą laiką slampinė jo po salę , bet tai buvo brangu, o juo labiau – turė jome. Spektaklis baigė si, ir visi nusprendė daryti tai, ką nori. Kijevieč iai važ iavo iš bandyti laimė s į kazino, nuė jome pasiž iū rė ti, kokia diskoteka laive. Greič iau buvo kaip pas mus – „tiems, kurie perkopę...pakeiskite bet kokius skaič ius“, bet gyva muzika, mergina dainuoja italų , ispanų ir kitas dainas nuo disko ir tango iki roko, yra ansamblis. Apskritai linksmas, dū minis rokeris. Taip praė jo diena. Rytoj mes Barselonoje.
