Madridas ir Saragosa – pirmoji pažintis
Aš tunta „Dviejų aistros polių “ turo diena
Pirmoji paž intis – Saragosa ir Madridas
1 dalis Saragosa
Iš vykimas ryte 8:00. Vakar ė jome visai ne su grupe, todė l su susidomė jimu klausausi pasakojimų apie pasirenkamą jį kursą Montserato vienuolyne. Nebuvo nei vieno blogo atsiliepimo, ir visiems, kas ten buvo, labai patiko. Mane, pernai, taip pat ilgą laiką labai suž avė jo Juodoji Madona.
O š iandien važ iuojame link Madrido su sustojimu Saragosoje. Saragosa yra už.307 km. O dabar 11-50 atvykome į Aljaferia rū mus. Turime dvi valandas aplankyti Saragosą . Š is bė gimas skirtas kojoms apš ilti. Bet pamatė me pagrindinius miesto akcentus.
Netoli rū mų mus pasitinka vietinis Saragosos Dinaros gidas. Noriu pastebė ti, kad tai buvo silpniausias gidas per visą turą . Ji dirba be mikrofono, balsas silpnas, o net pati savo pasakojimams parinko pač ias nelaimingiausias vietas, kur buvo stiprus vieš ojo transporto triukš mas.
Prie rū mų yra trumpa foto stotelė ir judame į miesto centrą . Aljaferia rū mai buvo pastatyti maurų stiliumi ir kadaise buvo maurų karalių rezidencija. Aplink rū mus ne per gilus griovys, kuriame auga alyvmedž ių sodai. Dabar rū muose yra Aragono provincijos parlamentas.
Po rū mų vedami prie paminklo Saragosos didvyriams.
Į miestą atvykome per Š ventojo Pilaro š ventę , kuri buvo spalio 12 d. , o mieste visur matė si liaudies š venč ių ž enklai. Aikš tė je, prie paminklo Saragosos didvyriams, visa teritorija buvo lipni nuo iš siliejusių gė rimų . Š is paminklas buvo pastatytas 54 tū kstanč iams kare su Napoleonu ž uvusių miesto gyventojų atminimui. Po š io mū š io prie Saragosos pavadinimo pridedamas ž odis „Didvyriš kas“.
Toliau mū sų kelias eina pro Areną į pagrindinę miesto aikš tę.
Pakeliui pravaž iuojame į domų paminklą , skirtą.4 miesto pavadinimams, 4 deš imties metrų kvadratinių arkų iš vietinio akmens pavidalo.
Saragosos arenoje kaip tik Š ventojo Pilaro š ventė s iš vakarė se vyko prieš š ventinė bulių kautyda, o vienas iš matadorų patyrė sunkią galvos traumą nuo jauč io rago. Tokios aistros net per televizorių než iū riu, o gyvenime juo labiau. Man vienodai gaila bulių ir ž monių , dalyvaujanč ių bulių kautynė se. Tač iau Ispanijos neį manoma į sivaizduoti be bulių kautynių . Todė l gerbiu š ią š imtametę š alies tradiciją.
O pagrindinė je aikš tė je, prie Š ventojo Pilaro bazilikos, buvo didž iulė piramidė iš pintinių ir š viež ių gė lių vainikų Ispanijos ir Š v. Pilar miesto globė jos garbei. Aikš tė je taip pat yra miesto rotuš ė , š alia jos buvo pastatyta scena, joje koncertavo vietiniai artistai. Kai praė jome pro š alį , tada kaip tik š ioje scenoje vaikai tautiniais kostiumais š oko flamenką.
Apskritai visas miesto centras buvo pilnas ž monių . Daugelis buvo su tautiniais kostiumais. Taigi mes tapome Saragosos iš kilmių liudininkais. Ir man patiko, kaip jie aktyviai š venč ia savo š ventę.
Beje, girtų ž monių nematė me, buvo smagu, bet kultū ringa.
Nuė jome į Š v. Pilaro baziliką , ten, č ia pat, vyko jaunavedž ių vestuvė s, grojo vargonai. Buvo labai į domu stebė ti, kaip vyksta ceremonija, pastebė jau, kad š alia jų nė ra minios giminaič ių . Buvo tik jaunavedž iai ir jų liudininkai. O visi kiti artimieji ramiai sė dė jo ant suolų katedroje ir laukė ceremonijos pabaigos.
O garbė s vietoje bazilikoje kabo dvi pilietinio karo bombos. Š ios bombos nukrito ant bazilikos, bet nesprogo, o Saragosos gyventojai tikė jo, kad bū tent Š ventasis Pilaras iš gelbė jo baziliką nuo sunaikinimo. Na, bombos buvo nukenksmintos ir pakabintos bazilikos viduje.
Bazilikos viduryje pastatyta atskira koplyč ia Š v. Pilaro figū rė lė ms. O prie pat š ios koplyč ios nusidriekė ilga eilė ž monių , norinč ių prisiliesti prie Š ventosios Mergelė s. Eilė je buvo ypač daug į vairaus amž iaus vaikų.
Ramiai praė jome pro š alį , padarė me keletą nuotraukų.
Centrinė je aikš tė je taip pat yra moderni atrakcija. Tai kalnų krioklio formos fontanas. Man atrodė , kad jis per daug netilpo į senus pastatus.
Saragosa – didž iojo ispanų menininko Gojos gimtinė , kurios paveikslus rytoj pamatysime Prado muziejuje Madride.
Per miestą teka didž iausia Ispanijos upė Ebro, o pagrindinė aikš tė yra š alia krantinė s. Iš lipame į krantą , o iš ten, nuo tilto su liū tais, gauname graž ią bazilikos nuotrauką.
Nors Saragosoje praleidome vos dvi valandas, to pakako, kad suprastum, koks originalus ir į domus š is miestas turistams.
Mū sų autobusas sekė mus krantine iki pat tilto, su liū tais, ir mums laikas grį ž ti į autobusą . 14 valandą vykstame toliau į Madridą.
2 dalis - Madridas
Atė jo laikas pietums, ir aš iš sineš u mū sų atsargas, kurias gaminau iš vakarė se Barselonos vieš butyje. Iki Madrido vė l važ iuoti 324 km. ir mes turime daug laiko pavalgyti ir pailsė ti.
Važ iuodamas pastebė jau, kaip už lango kraš tovaizdž iai stulbinamai skiriasi nuo anksč iau matytų . Pro langą plū duriavo sausi pliki kalnai ir sustingusi augmenija. Kartais ant aukš tų kalvų š alia kelio atsirasdavo didž iulė s juodų bulių figū ros didž iuliais ragais, padarytos iš plokš č ių skydų ir sumontuotos ant metalinių rė mų . Tai mums priminė , kad esame Ispanijoje. O prieš pat Madridą kraš tovaizdis pradė jo keistis ž alios augmenijos link.
Į Madridą atvykome 17:45 val.
Mums važ iuojant paskambino gidė į Madridą Alina ir perspė jo, kad Madride Sol aikš tė je rengs mitingą , o policija už tvė rė praė jimą į centrą . Todė l Marina surengia susitikimą su gide kitoje vietoje, o ją pasiė mę einame į vakarinį parką Plaza Españ a rajone, pasivaikš č ioti po miestą.
Kaip pasakojo Alina, Madrido apklausą daž niausiai atlieka autobusu, keliose vietose iš laipindami nuotraukas, bet dė l to, kad susisiekimo centras už darytas, beveik visą marš rutą į veiksime pė sč iomis. Kaip sakoma, nė ra blogio be gė rio.
Taigi, savo ž ygį pė sč iomis pradė ję.18-20 val. nuo Egipto š ventyklos iš Debodo, pereiname per parką į Ispanijos aikš tę . Saulė vis dar š vieč ia, o pati š ventykla dienos š viesoje kaž kaip nepadarė į spū dž io.
Egipto š ventyklą Egipto vyriausybė padovanojo Ispanijai kaip padė ką už senovė s Nubijos š ventyklų iš saugojimą , pastač ius Asuano už tvanką , kai reikė jo apsaugoti š iuos paminklus nuo potvynių . Be Ispanijos, JAV ir Nyderlandai taip pat gavo paminklus iš Egipto kaip dovaną už Nubijos paminklų gelbė jimo misiją.
Ispanijos aikš tė je yra didž iulis paminklas su fontanu Migueliui Servantesui ir dviem jo pagrindiniams veikė jams: Don Kichotui ir Sancho Panso.
Taip pat yra keletas graž ių aukš tų monumentalių pastatų iš praė jusio amž iaus vidurio.
Mums suteikiama 15 minuč ių laisvo laiko fotosesijai. Č ia taip pat veikia suvenyrų turgus. Bet š aldytuvo magnetų ten neradome, o visa kita manę s nedomino.
Tada persikeliame į karališ kuosius rū mus, bet ten š iandien turime tik iš orinę apž iū rą . Rytoj mū sų laukia fakultatyvinis apsilankymas karališ kuosiuose rū muose, tad ilgai ten neuž sibū sime.
Tada pro operos teatrą judame Mero aikš tė s kryptimi. Pakeliui Alina daug ir į domiai kalbė jo apie Madrido istoriją . Į Solo aikš tę nė jome, nes ten prasidė jo mitingas, stovė jo policija. Mano vyras taip pat fotografavo mane su Madrido policija. Jie neprieš taravo, tik paklausė , iš kur mes. Ukrainos š alis jiems buvo ž inoma.
Mero aikš tė je vė l turime š iek tiek laiko nusifotografuoti, o paskui kitu keliu grį ž tame atgal, bet jau buvo tamsu, o miestas pasirodė visai kitaip. Ypač į spū dinga su apš vietimu buvo tik Nubijos š ventykla.
Mū sų kelionė pė sč iomis truko visas dvi valandas, o paskutinė mū sų apš viesta Nubijos š ventyklos nuotrauka buvo daryta 20:40.
Sė dame į autobusą prie š ventyklos ir vykstame į gyvenvietę vieš butyje.
Kol į veikė me spū stis Madride, jau turbū t buvo praė jusi valanda. Bet pagaliau mū sų vieš butis Husa Chamartin 4 *. Į siregistruosime apie 22 val.
Registruojantis susidū rė su liftais. Ne visi turistai iš karto suprato, kaip teisingai naudotis liftais, todė l š iek tiek pasivaž inė jo tarp aukš tų : )))
Bet tada visi tai suprato ir visi rado savo aukš tus.
Vieš butis labai neblogas, ž inoma, ne toks kaip Andoroje, bet mums irgi patiko. O svarbiausias jo privalumas – po vieš buč iu esanti metro stotis, didelis tuš č ias š aldytuvas. Pirmiausia į jį iš sikraunu visas maisto atsargas ir gaminu vakarienę . Š iandien mū sų diena buvo gana turininga, o rytoj bus dar daugiau į vykių . Todė l reikia gerai maitintis ir ilsė tis. Tuo pasirū pinome dar Barselonoje.
