2012 m. Oktoberfest
2012 m. Oktoberfest, Miunchenas.
Taigi…. . Š tai aš namie. Apie ką aš dabar galvoju. . . Natū ralu, kad Oktoberfest. Jis bus prisimintas kaip ryš kus blyksnis pilkoje kasdienybė je. Tiek daug emocijų , tiek daug į spū dž ių , než inau, kaip teisingai, tvarkingai ir į domiai suformuluoti, perteikti visa tai dž iaugsminga, linksma, už burianti ir beprotiš ka, kas buvo prieš visą savaitę ir man truko tik dvi dienas. ir mano draugai. Dabar lygiai taip pat galiu kalbė ti tik su tais, kurie buvo Miunchene ir ž ino, kas yra „Oktoberfest“. Kiti tiesiog negali manę s suprasti. Buvau OKTOBERFESTE! ! ! sakau su pasididž iavimu.
Iš karto pradė siu nuo to, kad labai gailiuosi, kad prieš.10-15 metų nepatekau į Oktoberfest. Manau, kad bū dama 20-ies bū č iau turė jusi dar daugiau emocijų !
Kaip viskas prasidė jo. Prieš metus skaič iau kaž kieno atsiliepimą apie Oktoberfest 2011, deja nepamenu kas tas š aunuolis, bet kai perskaič iau jo eskizus, supratau - noriu, noriu, noriu ten!! ! ! Iš karto ž inojau, kad tai bus kaž kas nuostabaus. Suorganizavę trijų ž monių kompaniją , pradė jome ruoš tis.
Lė ktuvų bilietus ir vieš butį už sisakė me iš anksto (sausį ). Suplanavome marš rutus (vė liau nuvaž iavome į dar kelis Europos miestus, bet, iš karto rezervuosiu - jie buvo pertekliniai ir tiesiog nublanko po Miuncheno ir Oktoberfest). Ir jie ė mė laukti laukdami į vykio.
Atė jo laikas ir atė jo X diena. Iš skridome iš kart atidarymo dieną , 2012 m. rugsė jo 22 d. , anksč iausiai 6 val. iš skridome Lufgas. Nuė jome į vieš butį , susimetė me lagaminus ir nuė jome pirkti vokiš ko tautinio kostiumo Oktoberfest. Gelež inkelio stotyje, į kairę nuo pagrindinio į ė jimo, parduotuvė s dirba nuo 8 ryto. Primygtinai patariu į sigyti š į kostiumą , nes. tai Oktoberfestui suteikia dar daugiau dž iaugsmo, linksmumo, ž avesio. Pusė miesto, jei ne daugiau, vaikš to su kostiumais. O š auniausia Maskvoje ja apsirengti ir taip skristi lė ktuvu.
Tada nuė jome ž iū rė ti parado. Paradas dar labiau pagerbė š ventė s atmosferą . Po to, kai nusprendė me pasivaikš č ioti po pievą . Bet jie iš kart suprato – pasivaikš č ioti, vadinasi – prasispausti, stengtis nepasiklysti. Buvome ramū s dė l savo ateities, nes. grį ž ę į Maskvą , jie tapo laimingais š eš tadienio ir sekmadienio bilietų į palapines savininkais. Iš karto pasakysiu – jei važ iuoji į atidarymą , be rezervuotų vietų tiesiog niekur nepasieksi. Tai bus visiš kas nusivylimas, nes visos linksmybė s ir varymas – tik palapinė s viduje. Nesvarbu, ar jis maž as, vidutinis ar didelis. Jei bū site viduje, tai garantija, kad puikiai praleisite laiką . Jei neturite bilietų , pagalvokite, kad nebuvote „Oktoberfest“. Todė l negailė kite, o jei ir nelabai pigu, pirkite.
Taigi, turė jome bilietus į heinz huehner braterei palapinę , Huner people (telpa 360 ž monių , laikoma maž a), turė jome nuo 14 iki 16. Ir atsidū rė me pievoje 12. Ir pradė jo lyti ant mū sų "laimė ". O pievoje nė ra kur eiti. Apskritai buvome š lapi iki 14:00. Bet kai jie pagaliau pateko į vidų , viskas prasidė jo. Kaimynai prie stalo pasirodė labai linksmi, o alus liejosi kaip vanduo. Orkestras grojo vokieč ių liaudies melodijas, buvo š ilta. Jie atneš ė skanaus maisto. Kartais tarp alaus iš gerdavome net š nabų . Ko dar reikia, kad bū tum laimingas! Atmosfera buvo puiki – jauki, pozityvi, girta, draugiš ka ir t. t. ir tt Apskritai per 4 valandas iš gė rė me (prie savo stalo pavyko pabū ti dar dvi papildomas valandas) nuo 3 iki 5 litrų vienam ž mogui. Ir tai nepaisant to, kad namuose litras iš geriamas labai stengiantis. Sė dė jome š iluma, dž iaugė mė s gyvenimu, o tie, kurie tikė josi praeiti be bilieto ir negalė jo paž velgti į liū dnus langus. . .
Tada visi suburta kompanija nuė jome važ inė tis, tikė damiesi š iek tiek iš siblaivyti. Mū sų viltys nepasiteisino ir aš tuntą valandą nusprendė me, kad mums laikas registruotis į vieš butį , nes. Iš metė me lagaminus, bet raktų neturė jome. Nuo pievos iki vieš buč io važ iavome iš sinuomoję dvirač ių rikš ų grupę , kuri mus dar labiau į kvė pė . Važ iavome keliu, tarp paprastų automobilių , kurie buvo tiesiogine prasme 10-15 centimetrų atstumu nuo mū sų . BET tada mes nieko nebijojome. Į siregistravę į vieš butį supratome, kad mū sų gretos iš retė jo, o kai kurios iš ė jo iš eilė s, nes. juos visiš kai „netikė tai“ apė mė banga ir nuneš ė į Morfė jaus sodus. Atkakliausi nuė jo į artimiausią restoraną , o atgavę jė gas su kitu Maasu nukeliavo į Hofbrä uhais. Ten tik sė dė jome, š nekuč iavomė s, valgė me ruletę , vė l gė rė me alų ir nusprendė me eiti pailsė ti, nes. sekmadienio vakare planavome palapine prie Hofbrä u.
Ryte ramiai atsikė lė me, papusryč iavome ir iš ė jome pasivaikš č ioti po miestą . Mū sų galvos, stebė tinai, nė kiek neskaudė jo, tuo dž iaugė mė s. Mums labai patiko Miuncheno miestas, bet, kaip vė liau supratome, daugiausia dė l to, kad turė jome labai sė kmingą Oktoberfest.
Iki penkerių Hofbrä u buvome kaip durtuvai. Š i palapinė didž iulė . Hofbrä u talpina 7000 ž monių . Tai tiesiog neį tikė tina. Tiek daug ž monių linksminasi vienu metu. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad smagiausia yra apač ioje, kur mes ką tik atsidū rė me. Balkonai daug nuobodesni. Ir vė l mums pasisekė su kompanija. Tikriausiai tie, kurie vyksta į Oktoberfest, negali bū ti nuobodū s. Prie stalo buvo ir rusai, ir amerikieč iai. Bet tai visiš kai niekam netrukdė . O vakaro pabaigoje visi dž iaugė mė s savo gerianč iais bič iuliais ir tikė jome pasaulio taika.
Ž inoma, atmosfera didelė je palapinė je skiriasi nuo maž os. Apsilankyti reikia ir ten, ir ten, o dar geriau visose palapinė se. Jei maž ajame buvo komfortas, š iluma, net kaž koks intymumas, tai didž iajame – masinis charakteris, jė ga, stiprybė . Linksma visur.
Anksč iau skaič iau, kad Hofbrä u jie š oka ant stalų . Bet, pagalvojau, tiek neprisigersiu. Kas ten…. Po valandos palapinė je aš vienintelis sė dė jau prie stalo. Du kartus negalvodamas turė jau prisijungti. Schema tokia – tu stovi ant suoliuko abiem kojomis ir š oki bei dainuoji, dainuoji kartu pagal dainas, kurias dainuoja grupė . Ir taip visas kambarys nuo maž o iki didelio. Kita koja galite padė ti ant stalo kraš to, kad palaikytumė te. Iki š iol mano galvoje sukasi eilė s iš gerai ž inomų dainų , kurias ten grojome.
Apskritai „Oktoberfest“ yra didelis gė rimas, ką aš galiu pasakyti.... Bet kas a! ! ! Svarbiausia š ventė je – atmosfera! ! ! Visiems, kurie ten nebuvo ir nesupranta mano entuziazmo, patariu bent kartą apsilankyti. Pagrindinė są lyga – mylė ti alų ir turė ti bilietus į palapinę (ypač atidarymui, penktadienį , š eš tadienį ). Ir ž inoma, kad š alia bū tų patikimas bendraž ygis, kuris nepaliktų už borto perž engusio draugo.
Neturiu jokių nemalonių prisiminimų - kai kurie raš o apie purvą , apie girtuoklius, kurie guli š alia. Nei vienas, nei kitas nepatraukė į akis. Ką , aš iš tikrų jų dž iaugiuosi. Detaliai neapraš iau kiek kainavo kambarys, taksi, alus ir pan. nes pirmiausia norė jau papasakoti ne apie smulkmenas, o apie bendrą atmosferą .
Ir ž inote, kokį mes vienbalsiai nusprendė me grį ž ę namo – kad kitais metais vyksime į Oktoberfest.