Vokietija yra epochų, politikos ir kultūrų kaleidoskopas. 3 dalis. Miunchenas, Bavarijos žemės sostinė

2015 Sausio 12 Kelionės laikas: nuo 2011 Birželio 25 iki 2011 Birželio 25
Reputacija: +4970
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

3 dalis. Miunchenas – Bavarijos ž emė s sostinė

Tę siame paž intį su Vokietija. Taip jau susiklostė , kad turė jau galimybę apkeliauti visą Vokietiją nuo pietų iki š iaurė s, iš rytų į vakarus, nors niekada nesikė liau į tikslą aplankyti š ią š alį . Tiesiog mano kelionių marš rutai susiklostė taip, kad daž nai kelias eidavo tranzitu per jį , nes Vokietija yra pač iame Europos centre. Taigi mano keliai ir keliai atvedė mane į Miuncheną , dė l ko nė kiek nesigailiu, nes š is miestas labai į domus ir jame daug lankytinų vietų . Siū lau kartu pasivaikš č ioti per š į miestą.

Pradė siu nuo bendro apraš ymo. Miunchenas – miestas prie Isaro upė s pietų Vokietijoje, Bavarijos federalinė je ž emė je, kuri yra Bavarijos sostinė ir Aukš tutinė s Bavarijos administracinis rajonas. Miesto pavadinimas kilę s iš senosios aukš tosios vokieč ių kalbos Miuncheno – „pas vienuolius“. Miunchene gyvena 1.5 milijono ž monių ir tai yra treč ias miestas Vokietijoje po Berlyno ir Hamburgo.


Miuncheno istorija siekia VIII amž ių , kai ant Petros kalno apsigyveno vienuoliai iš netoliese esanč io Sheftlarn vienuolyno. Š iandien gyvenvietė s vietoje yra Peterskirche (Š v. Petro baž nyč ia, liaudiš kai „Alter Peter“ (Senasis Petras)) – seniausia š ventykla Miunchene. Senos medinė s Petersberglio baž nyč ios vietoje pradė ta statyti XI a. kalva. Bokš te 56 m aukš tyje į rengta apž valgos aikš telė , kurią galima pasiekti už lipus 306 laipteliais. Geram orui lankytojams atsiverianti panorama siekia net 100 km. Baž nyč ia iš siskiria derinant į vairius architektū ros stilius. Turtingame baroko interjere yra pagrindinis altorius, papuoš tas keturių baž nyč ios tė vų atvaizdais. Originalus kupolas Ž ibinto formos baž nyč ia yra viena iš pagrindinių Miuncheno į ž ymybių. Karo metu baž nyč ia buvo labai sugadintas.

Restauravimo darbai tę siasi iki š iol.

Pirmą kartą dokumentuose miestas paminė tas 1158 m. Villa Munichen vardu, tač iau jau 1175 m. Miunchenui suteiktas miesto statusas ir pastatytos miesto sienos.

Praeiname pro graž ų pastatą – Bavarijos nacionalinį muziejų , kurį.1855 metais sukū rė Maksimilianas II ir skirtas Bavarijos kultū rai bei liaudies menui. Joje eksponuojama daug religinio meno kū rinių : skulptū ros, statulos, gobelenai, altoriai.

Važ iuojame iki Elisenstrasse ir sustojame prie senojo Miuncheno botanikos sodo - "Alter Botanischer Garden", į kurto 1804-1814 m. XX amž iaus pradž ioje Miunchene atsiradus „Naujajam botanikos sodui“ Nimfenburge, senasis botanikos sodas virto jaukiu miesto parku, Miuncheno gyventojų ir sveč ių poilsio vieta.

Bavarijos sostinė je yra daug graž ių į vairaus dydž io fontanų.

Pirmiausia pamatė me monumentaliausią iš jų , kuri turi skambų Bavarijos karališ kosios Vitelsbacho š eimos pavadinimą – „Wittelsbachbrunnen“. Skulptorius Adolfas von Hildebrandas sukū rė į spū dingą itališ ko renesanso stiliaus fontanų kompleksą dviem lygiais. Dvi figū ros atspindi prieš ingas vandens stichijos esmes. Jaunuolis ant jū ros ž irgo su ž uvies uodega rankomis pakelia uolos gabalą – tai griaunanti laukinė kalnų upelių galia, iš kurios tiekiamas Miuncheno miesto vandentiekis. Kairė je – amazonė ant jū ros buliaus tau iš tiesia dubenį su vandeniu – alegorinis prijaukinto vandens elemento vaizdas. Fontanas iš kilo proziš ko, bet labai reikš mingo Miuncheno gyventojams proga: vandentiekio iš Mangfall upė s slė nio tiesimo ir paleidimo 1883 m.

Wittelsbachbrunnen fontano atidarymo metais (1895 m. ) į kiekvieną Miuncheno namą ir butą buvo tiekiamas tekantis geriamasis vanduo – rimtas to meto pasiekimas.


Tuomet mū sų dė mesį patraukė Neptū no fontanas – „Neptunbrunnen“ senojo botanikos sodo centre. 1937 m. sukurtas architektų Bieberio ir Wackerle'o, jis gana gerai atspindi nacionalsocializmo eros estetinį skonį . Jū rų valdovas labiau primena reklaminį arijoną , trykš tantį sveikata, nei senovė s dievybę.

Prieš ais botanikos sodą yra Elisenstraß e su graž iais pastatais. Vienas iš jų – raudonų plytų š iaurė s gotikinis pastatas su dviem bokš tais laikrodž iais. Tai yra vadinamasis „Naujasis teisingumo pastatas“ („Neue Justitzgeboide“), kuriame veikia Bavarijos federalinė s ž emė s Konstitucinis Teismas.

Netoliese yra monumentalū s Miuncheno teisingumo rū mai – „Justitzpalast“, su vaizdu į Karplatz-Stachus aikš tę.

Pastatytas 1891–1898 m. architekto Thiersch vė lyvojo renesanso stiliumi, š is administracinis pastatas tapo vienu geriausių pasaulietinė s architektū ros pavyzdž ių Miunchene per Vokietijos ekonominį klestė jimą XIX amž iaus antroje pusė je. Keturi galingi Teisingumo rū mų pastato fasadai papuoš ti baroko elementais: herbais, tinku, kaukė mis, ornamentais, skulptū rinė mis kompozicijomis. Vidinį kiemą vainikuoja permatomas kupolas iš plieninių konstrukcijų ir stiklo, tikras XIX amž iaus pabaigos know-how. Š iuo metu Bavarijos teisingumo ministerija ir Miuncheno teismas yra Justitzpalast. Ž velgiant į š iuos du „teismo“ pastatus, sukurianč ius į domų architektū rinį kontrastą , akivaizdu, kad š iame regione teismų valdž ia yra labai gerbiama. Justitzpalast apž iū rime iš Senojo botanikos sodo ir iš Prillmeierstrasse pusė s.

Paž intį su pagrindinė mis lankytinomis vietomis pradedame nuo Karplatz-Stachus aikš tė s – vienos centrinių Miuncheno aikš č ių , oficialiai pavadintos kurfiursto Karlo Teodoro vardu, o neoficialiai – Stachus – legendinio už eigos Sankt-Eustachius vardu. Aikš tė je labai daug ž monių . Į aikš tę atvaž iuoja didelė s parduotuvė s, č ia susikerta beveik visos vieš ojo transporto linijos. Stachus pož eminis prekybos centras, kurį kasdien aplanko 16.000 ž monių , yra didž iausias Europoje ir ilgą laiką buvo didž iausias pasaulyje, o Stachus fontanas su daugybe purkš tukų karš tu oru suteikia vė sos turistams ir Miuncheno gyventojams. .


Prisė dę prie fontano, judame toliau ir praeiname po Karlstor vartais – vienu iš trijų iš likusių Miuncheno miesto vartų kartu su Sendlingertoriu) ir Isartoru, kurie yra XIII amž iaus pabaigos miesto tvirtovė s antrojo etapo elementas. .

Ant Karlstoro tvirtovė s vartų – berniukų -muzikantų figū ros.

Nuo Karlstor vartų prasideda senojo Miuncheno pė sč ių jų zona – Neuhauserstrasse gatvė . Teoriš kai pė sč iomis nuo Karlstoro vartų iki Marienplatz už truksite ne ilgiau kaip 15 minuč ių , tač iau praktiš kai tai gali už trukti kelias valandas: Miuncheno centrinė pė sč ių jų zona yra ir pagrindinė jo prekybos promenada, „pirkimo mylia“, kaip sakoma Vokietijoje. Be to, Neuhauserstrasse yra ne tik kelias į pagrindines miesto centro lankytinas vietas, bet ir pati susideda iš graž ių skirtingų epochų pastatų . Todė l Miuncheno architektū ra yra labai į vairi. Gatvė papuoš ta į vairiais fontanais, kartais gana keistais, kaip š is „Baccho fontanas“.

Visai kitas dalykas yra š is ž avus bronzinė s kolonos formos fontanas su dubeniu virš uje, iš kurio graž iai, bangomis krenta vanduo. Jis buvo pastatytas 1962 metais kompozitoriaus Richardo Strausso (1864-1949), kilusio iš Miuncheno, garbei.

Kolonoje pavaizduoti kompozitorių iš garsinusios operos „Salomė ja“ personaž ai.

Eidami gatve galė site stebė ti ir klausytis į vairių muzikinių grupių pasirodymų.

Pė sč ių jų zonoje tarp Marienplatz ir Stachus yra keletas į domių baž nyč ių . Pirmoji iš jų – XVI amž iaus pabaigoje pastatyta Š v. Vienu metu tai buvo viena pagrindinių kontrreformacijos tvirtovių . Tai pirmoji renesanso baž nyč ia š iaurinė je Alpių pusė je ir baroko š ventyklų architektū ros pavyzdys pietų Vokietijoje. Trikampio formos aš traus frontono katedros fasadas primena viduramž ių rotuš ę . Wittelsbacho kriptoje palaidoti Vilhelmas V, Maksimilianas I ir Liudvikas II.

Prie į ė jimo lankytojus pasitinka bronzinė š ventyklos globė jo – arkangelo Mykolo, kuris centrinė je auksinė je niš oje už muš a slibiną , statula.

Privaž iuojame Medž ioklė s ir ž ū klė s muziejų , prie kurio į ė jimo vienoje pusė je – ž uvies skulptū ra, kitoje – turistų pamė gta š erno skulptū ra, kuri matosi iš ilties ir snukio. nupoliruotas iki blizgesio.


Frauenkirche yra viena iš ikoniš kiausių Miuncheno vietų . Oficialus pavadinimas vokieč ių kalba yra Der Dom zu Unserer Lieben Frau (Š ventosios Mergelė s katedra) yra aukš č iausia Miuncheno katedra. Katedra buvo pastatyta 1468–1525 m. ir iš pradž ių buvo skirta 2000 parapijieč ių , nepaisant to, kad tuo metu Miunchene gyveno tik 1000 ž monių . Dabar Katedroje dė l pastaraisiais metais į rengtų suolų telpa apie 4000 sė dinč ių jų . Katedra turi du bokš tus, o Š iaurė s bokš tas yra 12 cm aukš tesnis už pietinį bokš tą , kiekvienas gali už lipti į apž valgos aikš telę ir pasiž valgyti po Miuncheną ir Alpes. Bendras katedros aukš tis siekia apie 100 m ir, remiantis 2004 m. vykusiu referendumu, mieste draudž iama statyti aukš tesnius už Frauenkirche pastatus.

ir kur dabar yra ž aislų muziejus, o š iaurinė je dalyje yra neogotikinio stiliaus Naujoji Miuncheno rotuš ė . Senoji Rotuš ė , kurios didž ioji dalis buvo sugriauta Antrojo pasaulinio karo metais, yra seniausios miesto dalies riba. Virš vartų – rotuš ė s salė , kurios medinė s ovalios lubos su dekoratyvinė mis juostomis yra vokieč ių vė lyvosios gotikos perlas. Tai buvo nuolatinė „maurų š okė jų “ bū stinė – 16 medinių figū rė lių , kurias 1480 m. padarė Erasmusas Grasseris, iš kurių , deja, iš liko tik 10 (eksponuojama Miuncheno miesto muziejuje). Ž aislų muziejus yra Rotuš ė s bokš te, rekonstruotame 1975 m.

Iki XIX amž iaus aikš tė je vykdavo grū dų ir valstieč ių turgū s, viduramž iais – riterių turnyrai. Aikš tė s pavadinimas kilę s nuo Marijos (Bavarijos globė jos) kolonos, kuri buvo sukurta 1638 m.

Pagrindinė aikš tė s į ž ymybė – 1867-1909 metais pastatyta Naujoji Rotuš ė , kurios fasadą puoš ia Bavarijos kunigaikš č ių , karalių , legendų veikė jų figū ros. Rotuš ė s viduje galite pasigrož ė ti nuostabiais vitraž ais.

Centrinė je rotuš ė s dalyje – 85 metrų bokš tas su varpais ir lė lių teatru. Kiekvieną dieną.11 val. , o nuo geguž ė s iki spalio 12.17 val. ir 21 val. – bokš te, skambant varpams, rodoma scena su 32 beveik ž mogaus ū gio kunigaikš č io Vilhelmo V ir Lotaringijos Renata vestuvių figū rė lė mis. , po kurio vyko jousting turnyras ir Shefler Dance. Š okis „Shefler-danz“ rodomas kas 7 metus nuo 1517 m. , kaip bendro Miuncheno gyventojų dž iaugsmo dė l „juodosios mirties“ atsitraukimo ž enklas. Vakarais (vasarą.21. 30 val. , ž iemą.19. 30 val. ) pasirodo naktinis sargas ir ramybė s angelas, kurie laimina „Miuncheno kū dikį “.

Bokš to deš inė je yra Fischbrunnen fontanas, kuris yra mė gstamiausia jaunimo susitikimų vieta.

Iki mū sų amž iaus pradž ios š ulinys buvo „mė sininko š uolio“ ritualo vieta, kuriai buvo pavaldū s visi naujai nukaldinti mė sininkai.


Tada keliaujame į Odeonsplatz, pastatytą.1816 m. viduramž ių vartų vietoje. Bū tent č ia galite pamatyti Bavarijos architektū rą , katalikų baž nyč ias, gatvę , kurioje yra visos brangiausios parduotuvė s. Odeonsplatz aikš tė je vienu metu yra keletas Miuncheno miesto lankytinų vietų : Bavarijos valdovų rezidencija; koncertų salė Odeon, kurioje vyko praš matnū s muzikiniai koncertai, baliai ir priė mimai; Leuchtenbergo rū mai, Theatinerkirche ir Feldherrnhalle. Aikš tė je pastatytas raitelio pavidalo paminklas karaliui Liudvikui I (bū tent Liudviko I dė ka atsirado visame pasaulyje ž inoma š ventė Oktoberfest).

Odeonsplatz aikš tė iš garsė jo visame pasaulyje dė l tragiš kai pasibaigusio NSDAP ž ygio per Miuncheną.1923 m. lapkrič io 9 d. , už baigusio „alaus puč ą “: apmokyta policija su ugnimi pasitiko miesto centro link ž ygiuojanč ius puč istus. Per kilusį susiš audymą ž uvo 16 nacių , keli, į skaitant Gö ringą , buvo suž eisti. Hitlerį iš gelbė jo Pirmojo pasaulinio karo metais į gytas karinis pasirengimas. Atė ję s į valdž ią toje vietoje, kur į vyko susirė mimas su policija, Hitleris į sakė į rengti specialų memorialinį postą . Visi vokieč iai, eidami pro š į postą , turė jo numoti ranka faš istinį sveikinimą . Tie, kurie nenorė jo to daryti, pasirinko sprendimą . Tada pokario metais jis buvo paž ymė tas grynu auksu. Tai legenda apie auksinį kelią Miuncheno centre.

Pirmosios pusė s architektū ros paminklas Feldherrnhalle („Generolų salė “) buvo pastatytas Bavarijos karaliaus Liudviko I į sakymu. Š is pastatas turė jo bū ti Ludwigstrasse gatvė s pradž ia ir yra salė . su 20 metrų aukš č io arkadomis, pagamintomis Florencijos lodž ijos Lanzi stiliumi. Salė s niš oje yra bronziniai paminklai Bavarijos vadų Tili (30 metų karo Katalikų lygos kariuomenė s feldmarš alas) ir Wrede (Bavarijos divizijos vadas Napoleono armijoje, vė liau generalisimas) garbei. Bavarijos kariuomenė ). Prieš arkadą yra dvi liū to statulos, ž iū rinč ios į rezidenciją kairė je ir į š ventyklą deš inė je. Liū to, ž iū rinč io į rezidenciją , burna yra atvira, o liū to, ž iū rinč io į š ventyklą , burna už daryta, o tai rodo, kad galima prieš tarauti monarchui, bet negalima ginč ytis su Vieš pač iu.

Bavarijos karalius Liudvikas I, valdę s 1825–1848 m. , į istoriją į ė jo kaip poetų , raš ytojų , menininkų ir aktorių globė jas. Karalius iš leido nemaž as lė š as meno kū riniams pirkti ir teatrų iš laikymui. Miunchene buvo pastatyta daugybė italų ir graikų stiliaus pastatų . Karalius svajojo savo sostinę paversti miestu, panaš iu į Atė nus. suvaidino didž iulį vaidmenį vystant Miuncheną . Per 1848 m. kovo revoliuciją jis atsisakė sosto savo sū naus Maksimiliano naudai. Atsisakę s sosto, Liudvikas I gyveno kaip privatus pilietis ir mirė.1868 m. vasario 29 d. Nicoje, sulaukę s 81 metų . Jis buvo palaidotas Miunchene, Š ventojo Bonifaco bazilikoje. Paminklas jam buvo pastatytas Odeonsplatz jam gyvuojant 1862 m.


Odeonsplatz aikš tė je esanti Theatinerkirche gali bū ti laikoma graž iausiu Miuncheno architektū ros perlu.

Pagal savo svarbą ji laikoma treč ią ja Bavarijos sostinė je (po Frauenkirche ir Michaelskirche), tač iau daugeliui turistų Theatinerkirche daro į spū dį daug labiau nei pagrindinė miesto š ventykla - Frauenkirche, seniausia Alter Petro baž nyč ia (Peterskirche) ir garsioji Š v. Mykolo baž nyč ia (Michaelskirche). Oficialus Theatinerkirche pavadinimas yra Š v. Kajetano baž nyč ia. Jis buvo pastatytas Bavarijos sosto į pė dinio Maksimilijono II Emanuelio gimimo garbei (statybų pradž ia datuojama 1663 m. – praė jus metams po į pė dinio gimimo).

Pietrytinė je Odeonsplatz pusė je prie Feldherrnhalle yra Bavarijos valdovų rezidencija Miunchene. Š iuo metu rū mų kompleksas už ima visą kvartalą ir yra didž iulis muziejus, iš sidė stę s 130 rū mų salių , kuriame gausu meno kū rinių , kuriuos Wittelsbachai sukaupė per ilgus š imtmeč ius.

Be to, kiekvienas kambarys yra dekoruotas ir unikalus savaip.

Š alia Miuncheno Bavarijos valdovų rezidencijos š iaurinė je Odeonsplatz pusė je yra Hofgarten parkas. Hofgarteno centre yra paviljonas, vadinamas „Dianos š ventykla“, pastatytas 1615 m. Iš kiekvienos iš aš tuonių paviljono arkų palei Hofgarteną skiriasi takai, kurie nulė mė jo struktū rą . Dianos š ventyklos stogą puoš ia „Bavarijos Tellus“ kopija – bronzinė Huberto Gerhardo statula 1623 m. Originali statula yra Miuncheno Residenz Palace imperatoriš koje salė je. Per Antrą jį pasaulinį karą Hofgartenas buvo sugriautas. Atkurtas Hofgartenas yra stilistinis kompromisas tarp angliš ko kraš tovaizdž io parko, kuris č ia atsirado XIX amž iaus vidurio vaisių parko pagrindu, ir originalaus XVII a. parko dizaino.

Paviljone vyksta koncertai, vakarais, vasarą (geguž ė s-rugsė jo mė nesiais) treč iadienį ir sekmadienį Dianos š ventykloje š okama salsa, penktadienį argentinietiš kas tango, dieną parko lankytojus linksmina gatvė s muzikantai. Pastatą iš vidaus puoš ia keturi jū ros kriauklė mis dekoruoti sieniniai fontanai, paminė ti Andre Gide'o „Ž emė s maiste“.


Kelionė po Miuncheną ė jo į pabaigą . Buvome gana pavargę ir alkani, todė l negalė jome iš vykti iš Bavarijos sostinė s neparagavę s garsiojo alaus. Pasirinkimas krito į Hofbrä uhaus (vok. „Court Brewery“) – visame pasaulyje ž inomą didelį alaus sodą su alaus sodu, esantį Miunchene, Platzl, netoli nuo centrinė s Marienplatz aikš tė s.

1589 m. rugsė jo 27 d. Bavarijos kunigaikš tis Vilhelmas V Pamaldusis Senojo dvaro – tuometinių Miuncheno valdovų rezidencijos – teritorijoje į kū rė alaus daryklą . Š i teismo alaus darykla

„Hofbrä uhaus“ iš pradž ių gamino tik sunkų tamsų alų iš tamsaus Miuncheno salyklo. Jis egzistavo iki 1808 m. ir buvo vos keli ž ingsniai nuo dabartinė s Hofbrä uhaus alaus daryklos. Iki š iol iš liko tik dokumentas, liudijantis apie senosios į staigos į kū rimą . Vilhelmo sū nus ir į pė dinis Maksimilianas I š ios veislė s nemė go, labiau mė go minkš tesnį kvietinį alų . 1602 m. kunigaikš tis už draudė visoms privač ioms alaus darykloms ruoš ti Weissbier, suteikdamas savo dvaro alaus daryklai monopolį . 1607 m. buvo į kurta antroji alaus darykla Hofbrä uhaus am Platzl, gaminanti kvietinį alų , taip pradė dama dabartinio Hofbrä uhaus istoriją . 1828 m. karaliaus Liudviko I dekretu Hofbrä uhauze atidaryta vieš a už eiga ir smuklė.

1844 m. spalio 1 d. karalius vė l pademonstravo rū pestį ž monė mis, sumaž indamas alaus kainą : nuo š iol litrinis bokalas Hofbrä u alaus vietoj 6.5 kreicerio kainuoja tik 5, taigi, kaip sakė Liudvikas I, „ darbininkų klasė ir kariai galė jo sau leisti gerti sveiką ir į perkamą gė rimą “. Siekiant apsisaugoti nuo padirbinė jimo, 1879 metais HB prekė s ž enklas (Hofbr? u) tampa registruotu prekė s ž enklu, alaus daryklos direktorius iš skirtinę teisę jį naudoti perdavė Miuncheno Royal Court alaus namams. pabaigoje sveč iams vietos neuž teko. 1896 m. rugsė jo 2 d. pradė tas griauti pietinis senosios alaus daryklos korpusas ir administracinis pastatas, kurio vietoje atsirado nauja už eiga ir atskiras restoranas. Naujo restorano „Hofbrä uhaus“ pastatų komplekso atidarymas į vyko 1897 m. rugsė jo 22 d. , ir nuo tos dienos jis pirmauja savo modernioje istorijoje.


Antrojo pasaulinio karo metais, strateginio JAV armijos ir RAF lė ktuvų bombardavimo metu, pastatas buvo sunaikintas, iš skyrus nedidelę dalį pirmo aukš to ir rū sių , dė l kurių buvo sunaikinta keli š imtai vertingų senų alaus bokalų . iš saugotas. Po Antrojo pasaulinio karo sunaikinimo pastatas buvo visiš kai atstatytas tik 1958 m. Apskritai Hofbrä uhaus istorija yra be galo į vairi, su į domiomis akimirkomis galite susipaž inti apsilankę nemokamoje parodoje istorinė s pagrindinė s salė s galerijoje.

Reikia paž ymė ti, kad š i vieta siejama su pasaulio proletariato lyderiu Leninu. XX amž iaus pradž ioje Vladimiras Iljič ius Uljanovas Miunchene gyveno apie 2 metus. Č ia pirmiausia pavartojo Lenino pseudonimą , č ia organizavo laikraš č io „Iskra“ leidimą . O pasaulinė s revoliucijos lyderis atidavė duoklę bavariš kam alui.

Kai, atlikusi tremties laikotarpį , pas jį atvyko ž mona, jis taip pat į traukė ją į ž ygius Miuncheno aludė se, į skaitant Hofbrä uhaus. Krupskaja prisiminė , kaip jiedu su Iljič iumi juokavo, rodydami į NV ž enklą ant alaus bokalų , o tai reiš kia „Narodnaya Volya“. Jos dienoraš tyje buvo iš saugotas į raš as vokieč ių kalba: „Ypač noriai prisimename Hofbrä uhaus, kur puikus alus panaikina visus klasių skirtumus“.

Kalbant apie š ios į staigos istoriją , negalima nepaminė ti, kad 1920 m. vasario 24 d. , 7.30 val. , Hofbrä uhaus didž iojoje salė je prasidė jo pirmasis didelis vieš as Vokietijos darbininkų partijos susirinkimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 2000 ž monių . Š iame keturias valandas trukusiame susitikime Adolfas Hitleris paskelbė.25 taš kų programą , kuri tapo oficialia nacių partijos programa, ir pasiū lė organizaciją pervadinti į Nacionalsocialistinę Vokietijos darbininkų partiją.

Š i data laikoma NSDAP susikū rimo data ir kasmet 11 metų , pradedant 1933 m. , į valdž ią atė jus nacionalsocialistams, ji buvo š venč iama Hofbrä uhauze. 1941 m. vasario 24 d. per nacių partijos metinių minė jimo ceremoniją Hofbrä uhauze Hitleris paskelbė planą kovose intensyviai panaudoti povandeninius laivus.

Grį ž tame į š iandieninį „Hofbrä uhaus“ ir patenkame į vieną iš jo salių – „Schwemme“ – pagrindinę salę pirmame aukš te, kurios centre yra podiumas „Hofbrä uhaus“ orkestrui, kuris kiekvieną dieną sveč iams groja bavariš ką muziką . Tarp lankytojų yra daug vietinių gyventojų tradiciniais bavariš kais drabuž iais.


Taip, ir padavė jai tautiniais rū bais, tad viskas č ia prisotinta tautinio kolorito – „vokiš kos dvasios“. 120 staliukų š ioje patalpoje yra rezervuoti lankytojams. Toje pač ioje salė je yra seifai nuolatinių lankytojų asmeniniams alaus bokalams.

Už sisakiau ir su dideliu apetitu suvalgiau ypatingą patiekalą - aukso rudos spalvos kiaulienos č iulptuką savo sultyse, su dviem bulvių kukuliais (11.5 euro), ž inoma, bokalą tamsaus alaus (3.85 euro).

Vasarą gera prisė sti alaus sode, kuriame po atviru dangumi ir po senų kaš tonų lajomis, apsuptas plytų mū ro, telpa beveik 400 ž monių.

Miunchenas visame pasaulyje garsė ja savo BMW automobilių gamykla. Š alia BMW grupė s bū stinė s, kurią Miuncheno ž monė s pavadino „Keturiais cilindrais“, BMW muziejus buvo pastatytas 1973 m. , o po iš plė timo vė l atidarytas 2008 m. birž elio 21 d. Maž daug 120 originalių eksponatų demonstruoja daugiau nei 100 metų BMW prekė s ž enklo istoriją centriniu marš rutu arba vadinamuoju „keliu“, kuriuo per 25 atskiras parodų zonas kasmet apsilanko 4.000 lankytojų.

Deja, aplankyti muziejų neturė jome galimybė s, tač iau Miuncheno gatvė se matė me daug „š aunių “ važ iuojanč ių transporto priemonių , tiesa, vargu ar jos bus susijusios su ž inomu pasauliniu automobilių milž inu.

Dar viena vieta, kurią rekomenduoju aplankyti, yra Nimfenburgo rū mai, esantys ant vakarinė s Miuncheno sienos – vieni didž iausių rū mų Europoje, apsupti didž iulio parko. Nymphenburgas pradė tas statyti 1664 m. kurfiursto Ferdinando dekretu kaip dovana jo ž monai už į pė dinio gimimą . Didingi rū mai – ir pagrindiniai, ir maž esni (Amalienburgas, Badenburgas, Pagodenburgas) – ir didž iulis parkas neabejotinai verti dė mesio. Pagrindinė s rū mų į ž ymybė s – rokoko stiliaus Didž ioji salė , kambarys, kuriame gimė bū simas karalius Liudvikas II, Graž uolių galerija su graž iausių Europos moterų portretais ir Lako kambarys su juodai raudonai lakuotomis kiniš komis plokš tė mis. .


Negaliu nesutikti su M. Merkel, nes Miunchenas – ne tik BMW automobilio gimtinė ir alaus festivalio „Oktoberfest“ vieta. Bavarijos sostinė je visada yra ką veikti, kuo pasigrož ė ti ir pasimė gauti – nuostabū s architektū riniai ansambliai, muziejai, fontanai, garsioji meno galerija Alte Pinakothek ir daug daugiau, kurių nepavyko aplankyti ir pamatyti viename. dieną .

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Петерскирхе
Баварский национальный музей
Фонтан «Виттельсбахбруннен»
Фонтан «Нептунбруннен»
Новое здание правосудия
Вид Юстицпаласт из Старого ботанического сада
Вид Юстицпаласт со стороны Прильмайерштрассе
Площадь Карплац-Штахус
Крепостные ворота Карлстор
Фигурки мальчиков-музыкантов на воротах Карлстор
Дом на улице Нойхаузерштрассе
Дом со скульптурой на улице Нойхаузерштрассе
Фонтан Бахуса
Фонтан в честь композитора Рихарда Штрауса
Выступление музыкантов на Нойхаузерштрассе
Церковь святого Михаила
Бронзовая статуя покровителя храма - архангела Михаила
Скульптура кабана у входа в Музей охоты и рыболовства
Фрауэнкирхе
Внутри Фрауэнкирхе
Кенотаф императора Священной Римской Империи Людвига IV
«След дьявола»
Фонтан «Беннобрюннляйн»
Ратушная башня на Мариенплац
Колонна Мариина Мариенплац
Новая ратуша на Мариенплац
85-метровая башня Новой ратуши с кукольным представлением
Фонтан Фишбруннен
Площадь Одеонсплац
Золотая дорожка возле Одеонсплатц
 Фельдхеррнхалле («Зал полководцев»)
Памятник королю Баварии Людвигу I
Церковь Театинеркирхе на Одеонсплатц
Мюнхенская резиденция баварских правителей
Павильон «Храм Дианы» в центре Хофгартена
Настенный фонтан в павильоне «Храм Дианы»
Здание Хофбройхауса
В Хофбройхаусе
Парадный зал в Хофбройхаусе
Оркестр Хофбройхауса
Посетители Хофбройхауса в традиционной баварской одежде
Официантка в Хофбройхаусе
Главный зал на первом этаже
Мой обед в Хофбройхаусе
В пивном саду в Хофбройхаусе
Дворец Нимфенбург
Каналы Нимфенбурга
Panašios istorijos
Komentarai (3) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras