Vokietija – epochų, politikos ir kultūrų kaleidoskopas. 2 dalis. Potsdamas – rūmų ir parkų miestas

2015 Sausio 07 Kelionės laikas: nuo 2012 Rugpjūčio 10 iki 2012 Rugpjūčio 10
Reputacija: +4970
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Labai į domi buvo kelionė į Potsdamą – miestą rytų Vokietijoje, kuriame gyvena apie 1.000 ž monių , kuris yra Brandenburgo federalinė s ž emė s sostinė . Į sikū rę s prie Havelo upė s ir kelių tarpusavyje susijusių ež erų pakrantė se, 20 km į pietvakarius nuo Berlyno. Marmuriniai rū mai ir Cecilienhof yra Mergelė s ež ero (Jungfernsee) pakrantė je.

Kartais vienas į vykis visiš kai pakeič ia objekto svarbą . Taip buvo ir su Cecilienhofo rū mais. Vokietijoje yra daug rū mų , yra ir didesnių ir graž esnių rū mų , tač iau Cecilienhofo rū mai vis dė lto yra ypatingi, nes 1945 m. pelnė pasaulinę š lovę kaip Potsdamo nugalė tojų konferencijos vieta. Todė l vienas pagrindinių apsilankymo Potsdame tikslų buvo aplankyti Cecilienhofo rū mus.


Prieiname prie pagrindinio į ė jimo į rū mus ir pradedame su jais susipaž inti. Rū mai yra š iaurinė je Naujojo Potsdamo sodo dalyje, netoli Jungfernsee ež ero. Paskutinę Hohencolernų rezidenciją Vilhelmas II pastatė kronprinco Wilhelmo ir jo ž monos Cecilijos Meklenburg-Schwerin sū nui. Pastatą , stilizuotą kaip viduramž ių Anglijos kaimo dvarą , 1914–1917 m. pastatė architektas Paulas Schulze-Naumburgas. Į domus architektū rinis dekoras – ant rū mų stogo kyla 55 vamzdž iai, kurių dalis tikri, dalis – dekoratyvū s, tač iau nė vienas vamzdis nė ra panaš us į kitą.

1945 metų liepos 17–rugpjū č io 2 dienomis č ia vyko Antrajame pasauliniame kare Vokietiją laimė jusių valstybių vadovų susitikimas. Tai buvo treč iasis ir paskutinis antihitlerinė s koalicijos „didž iojo trejeto“ susitikimas. Pirmieji du į vyko 1943 m. pabaigoje Teherane (Iranas) ir 1945 m. pradž ioje Jaltoje (Sovietų Są junga).

Konferencijos tikslas buvo nustatyti nugalė jusios Vokietijos politinę ir ekonominę ateitį , tolimesnius ž ingsnius pokario Europos sistemoje, sprendž iant pokario problemas: elgesį su vokieč ių gyventojais, karo nusikaltė lių bausmę.

Rū muose yra vieš butis ir muziejus, kur nusipirkę bilietą už.6 eurus už eisite vidun. Diagramoje raudonai paž ymė tos muziejaus salė s, mė lynai – kasa ir muziejaus parduotuvė.

Rū mų viduje yra 176 kambariai, iš kurių.36 buvo skirti konferencijai. Trumano kabinetas buvo buvusioje Friedricho Wilhelmo bibliotekoje, Churchillis – kitame kambaryje, kuris tarnavo kaip sosto į pė dinio princo biuras, o Stalino – kampiniame kambaryje, ir jis atrodė gana griež tas. 1945 m. vasarą buvusi princesė s Cecilijos muzikos salė tapo sovietų delegacijos darbo kambariu.

Š alių nugalė tojų vadovai į Cecilienhofą atvyko tik deryboms, gyveno iki š ių dienų iš likusiose vilose, Potsdamo Babelsbergo rajone.

Pagrindiniame pastate yra aukš ta (dviejų aukš tų ) didelė.26 m ilgio ir 12 m ploč io salė , pas kronprincą tai buvo svetainė su jaukiais baldais. Medinė s sienos, dekoratyvinė s medinė s lubų sijos ir dideli priekiniai langai, dekoruoti kesonais, atspindi angliš ką rū mų stilių . Š ioje didž iausioje salė je susitiko trijų š alių vadovai. Vė liavos atitinka dalyvaujanč ių valstybių atstovų sė dė jimo bū dą . Bū tent konferencijoje Cecilienhofe Trumanas telefonu į sakė numesti atominę bombą ant Hirosimos.

Labai graž ū s laiptai iš tamsaus ą ž uolo, vedę į privač ias kronprinco patalpas, pagaminti „daniš ko baroko“ stiliumi ir padovanoti Dancigo miesto.


Iš einame iš muziejaus ir einame apž iū rė ti rū mų lauke. Į domiausia yra rū muose.

Į vairios pastato dalys sugrupuotos aplink penkis kiemus: didelis priekinis kiemas centre, nedidelis sodo kiemas – Princo sodas ir trys ū kiniai kiemai.

Priekinio kiemo pievelę puoš ia raudonos ž vaigž dė s formos gė lynas, kurį č ia sulauž ė sovietų kariai ruoš damiesi Potsdamo konferencijai. Ją vis dar remia parko direkcija.

Jū s negalite ignoruoti rū mų dizaino! Visur graž ū s gė lynai ir puikiai apkarpyti visž aliai dekoratyviniai augalai, daugiausia kukmedis.

Š iandien rū mus kartais naudoja Brandenburgo vyriausybė priė mimams. 2004-ų jų lapkritį rū muose apsilankė Didž iosios Britanijos karalienė Elž bieta II.

2007 m. geguž ė s 30 d. Cecilienhofe į vyko G8 už sienio reikalų ministrų susitikimas.

Cecilienhof rū mus valdo Berlyno-Brandenburgo Prū sijos rū mų ir sodų fondas ir kartu su Sansuso rū mais ir parkais Potsdame nuo 1990 m. yra UNESCO pasaulio paveldo objektas.

Š iaurinė je parko dalyje, Jungfernsee ež ero pakrantė je, yra paviljonas „Grotto“. Beveik 30 metų Grota stovė jo už daroje pasienio zonoje ir, panaš u, restauratoriai dar nepasiekė š io nedidelio pastato su trimis kriauklė mis inkrustuotomis salė mis.

Daug labiau pasisekė jo „nelaimė s bendraž ygiui“, kuris taip pat buvo visai netoli VDR ir Vakarų Berlyno sienos – buvusio Karališ kojo Meierei pieno ū kio komplekso, pastatyto ant ež ero kranto 1792 m.

Daugiau nei pusę amž iaus pastatas stovė jo apleistas, 2003 metais buvo sutvarkytas, o dabar č ia veikia vokiš kos virtuvė s restoranas su nuosava alaus darykla.

Eikite į Sanssouci rū mus.


Pakeliui į jį yra dar viena atrakcija – „Demokratinis malū nas“. Apie tai sklando juokinga legenda: kai Prū sijos karalius Frydrichas II prieš.250 metų Potsdame pradė jo statyti nuostabius Sansuso rū mus, jam sutrukdė senovinis malū nas, atė mę s galimybę monarchui pasistatyti namą savo nuož iū ra. . Karalius liepė malū no savininkui iš sikraustyti ir iš valyti norimą ž emę , tač iau jis kategoriš kai atsisakė vykdyti karaliaus į sakymą ir net atsisakė priimti piniginę kompensaciją . Karalius buvo š okiruotas tokio į ž ū lumo ir į sakė malū nininką iš varyti jė ga, tač iau jis ...

kreipė si į teismą , kur nurodė taip: „Š is malū nas priklausė mano proseneliui, jis jį paveldė jo iš manę s ir gavo visiš kai teisė tai. Be to, karališ kų jų rū mų pastatas trukdo oro srautui, o tai labai blogai atsiliepia mano malū no veiklai ir maž ina pajamas.

Ir galiausiai pats karalius garantavo savo pavaldiniams teisingo teismo paskelbimą . Bylos baigtis buvo daugiau nei pamokanti: po svarstymo teisė jai nusprendė „maž ojo vokieč io“ naudai, o Jo Didenybė Karalius nieko negalė jo padaryti. Per mū š ius dė l Potsdamo 1945 m. balandž io mė n. rū mų pastatas iš liko, tač iau sudegė galerija su vė jo malū nu. 1993 m. jis buvo perstatytas ir į rengtas naujas malū no postas.

Į einame į Sansuso rū mus – „Prū sų Versalį “ – ž ymiausius Potsdamo rū mus, Prū sijos karaliaus Frydricho II vasaros rezidenciją , 1745-1747 metais paties karaliaus pastatytus rokoko stiliumi.

Kartu su didž iuliu parku rū mai yra į traukti į UNESCO pasaulio paveldo są raš ą . Prie į ė jimo mus pasitinka kostiumuoti kontrolieriai senovinių rū mų drabuž ių stiliumi.

Ant rū mų frontono yra už raš as „Sans, souci. “, Kuris iš vertus iš prancū zų kalbos reiš kia „be rū pesč ių “.

Friedrichas parodė į statomą laidojimo kamerą ir paaiš kino: „Tik kai bū siu č ia, bū siu be rū pesč ių “. Viduje „nerū pestingi“ rū mai tikrai nedideli – juose tik 12 kambarių . Penkias iš jų už ė mė pats karalius, kiti buvo paskirti labai garbingais sveč iais.

Beje, Sansusi buvo ne tik „nerū pestingas“, bet ir iš skirtinai vyriš kas bū stas. Nei karaliaus ž mona, nei moterys vieš nios rū muose niekada negyveno. Dvasininkams taip pat buvo už drausta į eiti.

Č ia, gamtos prieglobstyje, gė rė damasis nuostabiais vaizdais pro rū mų langus, Prū sijos karalius svajojo vasaros mė nesius praleisti be rū pesč ių , atsiduoti savo pomė giams ir meniniams polinkiams bei už siimti vieš aisiais reikalais. Didelę apatinio aukš to dalį už ima didelis fontano dubuo, statytas 1745 m.


Abiejose rū mų pusė se stovi elegantiš ki až ū riniai paviljonai.

Garsieji Sansusyje esanč ių sodų vaizdai atsirado dė l Frederiko Didž iojo sprendimo 1744 m. rugpjū č io 10 d. iš lauž ti vynuogynų terasas pietiniuose Bornš tedto kalvų š laituose. Anksč iau š iose kalvose augo ą ž uolai, tač iau vadovaujant „kareiliui“ Frydrihui Vilhelmui I, jie buvo iš kirsti ir naudojami statomame Potsdame pelkė toms dirvoms sutvirtinti. Centrinė plač ių terasų dalis, iš lauž ta kalvos š laite, buvo pagilinta, kad bū tų kuo daugiau saulė s š viesos.

Ant tapetų kabė jo iš Portugalijos, Italijos, Prancū zijos atvež tas vynmedis, o 168 į stiklintose niš ose augo figos. Ilgi 132 laiptelių laiptai, kertantys 6 vynuogynų terasas, jungia parką ir Sansuso rū mus. Sanssouci vynuogynai sudaro parko š erdį , kurios virš uje yra maž a pilis, kurią Frederikas Didysis pavadino savo „maž u vynuogyno namu“.

Panaš u, kad skulptoriai nė ra matę nė vieno kino ir, primerkę visų veikė jų akis, likusius veido bruož us paliko visiš kai europietiš kus.

Pagrindinė alė ja prasideda rytiniame parko pakraš tyje, eina pro Sanssouci rū mus ir Didį jį fontaną bei ribojasi su Naujaisiais rū mais, kurie buvo į kurti Sansusyje 1763 m. iš kart po Septynerių metų karo. Prabangus trijų aukš tų pastatas tapo vasaros karališ ka rezidencija.

Č ia vyko sodrū s priė mimai ir baliai, po kurių sveč iai ilsė josi š iltnamyje.

Vaikš č iodamas Sansusyje nevalingai pagauni save galvojant, kad tokį grož į ir spindesį gali sukurti tik laimingas ir į simylė ję s gyvenimą . San Susoje laikas lekia nepastebimai, č ia galima be galo mė gautis ramybe ir tyla, gamtos spindesiu ir nuostabiais ž mogaus rankų darbais. Gyvenimas č ia tikrai „nerū pestingas“.


Dar prieš statant rū mus Frydrichas liepė virš utinė je kalvos terasoje į rengti laidojimo kamerą , kurioje turė jo bū ti palaidotas po mirties (iš pradž ių norė jo bū ti palaidotas Reinsberge). Kartą eidamas virš utine terasa karalius Frydrichas II Didysis mirė ir buvo palaidotas po š iuo antkapiu Sansusyje, jo mė gstamiausioje vietoje, kurią jis sukū rė ir tapo viena graž iausių vietų Vokietijoje.

Pavirš utiniš ka ekskursija po Sansusį baigė si ir einame link iš ė jimo. Š alia jo 1845-1854 m.

asmeniš kai dalyvaujant karaliui buvo pastatyta Fridenskirche baž nyč ia, kurią praeiname. Š ventyklos su atskira 42 metrų varpine pavyzdys buvo ankstyvoji krikš č ionių romė nų bazilika.

Kadangi parkas iš vakarų tiesiogiai ribojasi su istoriniu Potsdamo centru, rū mų ir parko kompleksas turi dar vieną į ė jimą iš miesto pro atvirus ž alius vartus su karališ ka monograma, pro kuriuos patenkame į miestą.

Potsdamas buvo į kurtas 10 amž iuje (pirmasis paminė jimas datuojamas 993 m. ) Slavikų kaimo vietoje baltų slavų ir gavo slaviš ką pavadinimą „Prieikime“, reiš kiantį „vieta ant kalvos š laito“. Miesto statusą į gijo 1317 m. Ilgą laiką jis liko nedideliu miesteliu. Potsdamo likimas kardinaliai pasikeitė , kai 1713 metais į Prū sijos sostą į ž engė Frederikas Viljamas I, gavę s „Karaliaus kareivio“ slapyvardį ir pavertė Potsdamą garnizono miestu.

Staigus gyventojų skaič iaus padidė jimas pareikalavo kuo greič iau iš plė sti miestą.

Potsdamas siejamas su simboliniu Treč iojo Reicho pradž ia. 1933 m. kovo 21 d. , diena, kuri į ė jo į Vokietijos istoriją kaip „Potsdamo diena“, garnizono baž nyč ioje į vyko pirmasis naujojo Reichstago susirinkimas, kuriame dalyvavo Reicho prezidentai Paulius von Hindenburgas, Reicho kancleris Adolfas Hitleris.

Š iame susitikime, po Reicho kanclerio Hitlerio priesaikos, į vyko istorinis Hindenburgo ir Hitlerio rankos paspaudimas, simbolizuojantis Reichsvero ryš į su nacionalsocializmu. Iki š ių dienų š iai baž nyč iai nelemta iš likti: 1945 m. balandž io 14 d. oro antskrydž io Potsdame metu garnizono baž nyč ia sudegė per gaisrą.

Keturios ilgos tiesios ir beveik lygiagreč ios gatvė s skirtingais kampais susikerta su keliomis vienodomis tiesiomis gatvė mis.


Kai kurios iš š ių gatvių yra ant buvusių miesto vartų , iš kurių trys iš penkių iš liko Potsdame. Nauen vartai – mė gstamiausia Potsdamo susitikimų vieta, puikus neogotikinio angliš ko stiliaus pavyzdys.

Nauen vartai veda į originalų olandiš ką Potsdamo kvartalą , kur labai malonu vaikš č ioti. Noras sukurti galingiausią valstybę Europoje reikalavo vis daugiau iš teklių.

Todė l karalius-kareivis į savo karalystė s š irdį , Potsdamo miestą , kvieč ia olandų protestantus – geriausius ž emyninė s Europos amatininkus. Jiems jis pavedė pastatyti visą miestelį , primenantį jų gimtą ją Olandiją , kuris buvo pastatytas 1733-1740 metais miesto centre, kuriame stovė jo 134 raudonų plytų namai, padalinti dviem gatvė mis į keturis kvartalus. Kvartalą riboja Nauen vartai ir Petro ir Povilo baž nyč ia.

Iš kilmingiausi Brandenburgo vartai, pastatyti 1770 metais Septynerių metų karui atminti ir padaryti triumfo arkos pavidalu, nes bū tent per juos karalius iš miesto pateko į savo vasaros rezidenciją Sansusį.

Nuo vartų prasideda graž i pė sč ių jų Brandenburger Strasse – pagrindinė Potsdamo gatvė . Tai parduotuvių gatvė : nuo batų , drabuž ių iki duonos, ledų . Š alia š ių vartų stovi raudonų plytų pastatas – buvusios Ulanų gvardijos kareivinė s.

Š tai informacijos ir turizmo biuras, prieš kurį tokia paroda.

Į ė jimą į vieną iš restoranų puoš ia vietinė s š eimos skulptū rinė kompozicija.

Brandenburger Strasse baigiasi netoli Š ventų jų Petro ir Povilo baž nyč ios – pirmosios didelė s katalikų baž nyč ios Potsdame. Eklektiš ka, gotikinius, romaninius ir bizantiš kus stiliaus elementus jungianti baž nyč ia pastatyta 1867-1870 m.

Valdant Frydrichui Didž iajam rū mai tapo Prū sijos karalių ž iemos rezidencija. Rū mai buvo smarkiai apgadinti per 1945 m. bombardavimą ir sugriauti 1961 m. 2002 metais Likimo vartai buvo atstatyti į savo pirminę istorinę padė tį , o tai buvo pirmasis ž ingsnis atstatant rū mus. Š iandien Senojo turgaus aikš tė je dominuoja 1837 metais klasikinio stiliaus Mikalojaus baž nyč ios kupolas. Tai buvo paskutinis Karlo Friedricho Schinkelio darbas, kuris suprojektavo pastatą , bet nesulaukė jo pabaigos.


Pastatą už baigė jo mokiniai Friedrichas Augustas Stü lleris ir Ludwigas Perzius.

Mieste netgi yra nedidelis kaimas tipiš ku rusiš ku pavadinimu „Aleksandrovka“ – 1826–1827 metais š iaurinė je Potsdamo dalyje Prū sijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III dekretu pastatytas kaimas paskutiniams dvylikai Rusijos karių choro dainininkų . pirktas teismo pramogai. Š iandien jame gyvena jų palikuonys. Netoli Rusijos kaimo ant Kapelenbergo kalno yra pastatyta kolonistų Aleksandro Nevskio stač iatikių baž nyč ia.

Verta paminė ti, kad „garnizono“ miestas Potsdamas iš tikrų jų iš liko iki XX amž iaus pabaigos, nes iki 1990-ų jų pradž ios Potsdame buvo, nors ir „ribotai“, bet labai didelis sovietų grupė s kontingentas Vokietijoje.

Tai nenuostabu, jei prisiminsime, kad VDR laikais Potsdamas buvo pasienio miestas, o jo siena driekė si ta pati memorialinė siena, o didelė teritorija palei sieną buvo apribota pasienio zona.

Š iandien Potsdamas yra vienas populiariausių turistų miestų , pirmiausia ž inomas kaip rū mų ir parkų miestas. Pasaulio paveldo objektas Potsdame už ima apie 500 hektarų parko, apima 150 pastatų , pastatytų.1730–1916 m. Berlyno-Potsdamo kultū rinis kraš tovaizdis yra didž iausias UNESCO pasaulio paveldo objektas Vokietijoje.

Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
На берегу Девичьего озера (Юнгфернзее)
Дворец Цецилиенхоф
Вход в дворец Цецилиенхоф
План дворца Цецилиенхоф
Рабочая комната советской делегации
Большой зал дворца
Красивая лестница из тёмного дуба
Дворец снаружи
Один из пяти дворов дворца
Цветочная клумба в форме красной звезды
Фонтан посередине клумбы на территории дворца
Подстриженные вечнозеленые декоративные насаждения
Павильон «Грот» на берегу озера Юнгфернзее
Ресторан немецкой кухни с собственной пивоварней
“Демократическая мельница”
Вход в Дворец Сан-Суси
Дворец Сан-Суси
Большая чаша фонтана
Ажурный павильон
Виноградные террасы Сан-Суси
Большой фонтан
Мраморная статуя вокруг Большого фонтана
Монумент вокруг Большого фонтана
Парк Сан-Суси
Новые палаты и крылья ветряной мельницы
Главная аллея
Одна из скульптур парка вдоль аллеи
Скульптура посреди цветочной клумбы
Сицилианский сад
В Сицилианском саду
Зелёный туннель вокруг клумбы
Китайский чайный домик
Китайский чайный домик
Новый дворец в Сан-Суси
Тишь да гладь, царящие в Сан-Суси
Могильная плита короля Фридриха II в Сан-Суси
Церковь Фриденскирхе с 42-метровой колокольней
Ажурные зелёные ворота с королевским вензелем
Триумфальные ворота города Подсдам
Науэнские ворота
В Голландском квартале
Бранденбургские ворота Потсдама
Бывшие казармы гвардейских уланов
Экспозиция перед информационно-туристическим офисом
Скульптурная композиция местного семейства
Церковь святых Петра и Павла
Охотничьи ворота
Обелиск на месте ворот Нового города
Купол церкви Николаса над Старой Рыночной площадью
В деревушке “Александровка”
Panašios istorijos
Komentarai (0) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras