Bavarijos kalnų-ežerų regionas! (3)
Kalnas – ež erų rajonas Bavarijoje! Pabaiga.
Apž valga prasideda č ia: http://blogs. turpravda. en/hessen/101460.html
Tę sinys č ia: http://blogs. turpravda. en/hessen/105702.html
Na, o dabar paskutinė dalis.
6. Kehlstein (Erelio lizdas).
Kas, kur, kiek:
http://www. kehlsteinhauzas. de/de/anfahrt/? navid=6
Salzbergstrasse g. 45
83471 Berchtesgarden
Kehlsteinhauzas
Taigi, atvykstame į mokamą automobilių stovė jimo aikš telę prieš ais Dokumentacijos centrą (Documentation Obersalzberg). Č ia taip pat galite atvykti vieš uoju transportu. Yra kavinė s, restoranai, suvenyrų parduotuvė s, informacijos biuras...Mums reikia autobuso, Shuttlebus, kuris nuves jus į virš ų . Jeigu atsisuki į aikš telę , tai reikia važ iuoti į deš inę , leistis ž emyn, bus š ių autobusų kasos ir vė l suvenyrų parduotuvė s. Bilietas kainuoja 14.60 euro/asm. /Ten ir vė l atgal. Biliete rodomas iš vykimo laikas ir autobuso numeris: 1.2 arba 3, nes jie ten važ iuoja trise. Atvykus į virš ų , bilietų kasoje reikia paž ymė ti, kiek laiko norite praleisti virš uje ir, atitinkamai, kuriuo metu grį š ite atgal. Ant bilieto už dedamas antspaudas: iš vykimo atgal laikas.
Autobuse apie tai skelbiama, bet važ inė ja turistai iš į vairių š alių , daugelis nemoka vokiš kai, todė l kasose nepaž ymimi. Bet tai nė ra problema, visi susodinti į autobusus.
Liftui nereikia pirkti specialaus bilieto, ten niekas netikrina, nors ten yra lifto operatorius, visi į eina, nesvarbu, ar atvaž iavai autobusu, ar ė jai. Taip, taip, galima už lipti ir pė sč iomis, bet jis š iek tiek status. Liftas greič iau nei per minutę pakyla į.120 metrų aukš tį . Iki lifto pereiname 124 metrų ilgio tuneliu uoloje. Tunelyje gana š alta.
Kelias iki virš utinė s aikš telė s serpantinu, iš kai kurių atkarpų atsivė rė tokie kvapą gniauž iantys vaizdai, gaila, kad autobusas niekur nesustoja. Ir serpantinas mums nepasirodė pavojingas, taip, tik viena juosta, bet juk joks kitas transportas ten nevaž iuoja, iš skyrus š iuos specialius autobusus ir tarnybinius.
Kai kuriuose ruož uose yra priestatai, kuriuose autobusai sustoja ir laukia vieni kitų , visi yra su racija, visi važ iuoja pagal tvarkaraš tį . Viskas apgalvota, viskas saugu.
Teko važ iuoti tokiu siauru keliuku, tarp aukš tų uolų , bet su eismu į abi puses, kai prieš kiekvieną posū kį reikė davo dumbė ti, kad kas į mus neį važ iuotų . Ten buvo š iek tiek baisu, bet č ia tiesiog gė rė jomė s vaizdais.
Turistų saugumui kiekvieną pavasarį , prieš sezono atidarymą , specialios tarnybos valo uolas, po kuriomis eina serpantinas ir pė sč ių jų takas, ant kurių ž iemos metu dė l sniego ir š alč io atsiranda kai kurių ataugų , galė tų susidaryti nereikalingi dariniai ir pan. . iš valoma, paš alinama, kad neduok Dieve kokie akmenys nenukristų ant autobusų stogų ir ž ygeiviams ant galvų . O ant kai kurių uolų vietų iš tempti tinklai.
Kehlsteinhaus buvo atviras visuomenei 17 d.
1952 m. geguž ė s mė n. , aplink restoranai, ant kalno su apž valgos aikš telė mis. Labai norė jome aplankyti š ią vietą ir ne tik dė l graž ių vaizdų iš ten, bet ir dė l istorijos, kuri vyko 1933-1945 m. Labai norė jau pamatyti, kokia tai vieta, kodė l ji taip patraukė Bormanną?
Š ią vietą namo statybai pasirinko Martinas Bormannas. Statybos buvo baigtos 1938 m. , namas tapo oficialia š ventė s dovana Hitlerio 50-meč iui, kuris jais priimdavo vyriausybę pasigirti aukš to rango sveč iams, tač iau jis pats č ia daž nai nesilankydavo, nesilankydavo. kaip aukš tumos.
"...1945 m. pavasarį š ias vietas negailestingai bombardavo britai ir amerikieč iai. Jie bijojo, kad Hitleris gali palikti Berlyną ir č ia sukurti Alpių redutą , kad tę stų karą iš kalnų . Kehlsteinhauzas stebuklingai iš vengė bombardavimo. Ne. č ia nukrito viena bomba.
Geguž ė s 4 dieną amerikieč ių kariai į ž engė į Berchtesgadeną ir „Erelio lizdas“ tapo populiaria karių lankymo vieta (kurį laiką liftu buvo leista važ iuoti tik karininkai, o kariams teko eiti pė sč ių jų taku).
10 metų š is namas buvo registruotas pas amerikieč ius. 1952 m. jie apskritai norė jo jį susprogdinti. Bet jie vis tiek gynė , už tai ač iū tuometiniam Berchtesgadeno merui Theodorui Jakobui. Š iandien Kehlsteinhaus yra atviras lankytojams. Jis buvo iš saugotas originaliu pavidalu ir yra istorinis paminklas. Nuo 1960 metų namas priklauso Berchtesgaden-Kö nigssee regiono turizmo administracijai... “
Taip pakilome liftu ir iš kart patekome į restoraną . Iš ė jome, apsiž valgė me, tikrai vieta man pasirodė visais atž vilgiais neį prasta, pradedant siauru serpantinu, per sieną iš kirstu tuneliu, greitaeigiu liftu...O kokie vaizdai aplinkui!
Namo kairė je ir deš inė je yra apž valgos aikš telė s su vaizdais į kalnus ir Koenigssee.
Daug tė vų su vaikais. Sė dė damas ant suoliuko stebė jau tė tį ir dukrytę , 5-6 metų , bet irgi, kaip tė tis su pagaliukais. Sakė jai: kai eini, nesidairyk aplink, tik po kojomis. Č ia pakiš au koją , ž iū rė k, kad tu tvirtai stovė tum, tik tada galė si apsidairyti...O aš galvoju eilinį kartą , kaip gerai, kad nuo maž ens vaikus moko sportuoti, o su š ia maž a bū tybe vaikš to kuprinė ant peč ių , o ne inkš timas...
Na kaip ir reikia, kitoje kalno virš ū nė je turė tų bū ti kryž ius, č ia irgi yra, č ia su edelveisais. Beje, eidama vė l pamač iau š ias gė les, kurios sukė lė tokį až iotaž ą ant Jenner kalno, bet č ia kaž kodė l niekas į jas nekreipė dė mesio. Man atrodo, kad tai visai ne edelveisas, o tik kaž kokios kalnų alpių gė lė s.
Puiki vieta, mums patiko. Už kandę vietinė je kavinė je sutartu laiku nuė jome į autobusų stotelę.
Turime grį ž ti atgal, š iandienos programa dar nebaigta.
7. Marktschellenberg, Almbachklamm tarpeklis.
Almbachklamas
Kugelmuehlweg
83487 Marktschellenberg
http://www. Berchtesgadenas. de/de/almbachklamm-und-kugelmhle
Į vedė me adresą į navigatorių ir nuvaž iavome, judame per tiltą ir į kairę . Č ia jau stovi nuorodos ir stovi automobiliai, bet į tarpeklį irgi nė už uominos. Be sustojimo važ iuojame toliau, beveik iki Gasthof Kugelmuehle. Parkavimas č ia nemokamas. Ten ir pasistatė me prie upė s. Prie į ė jimo į Almbachklamm stovi Senasis malū nas, kuriam daugiau nei 300 metų.
Praeiname pro restoraną , deš inė je kasos pusė je, perkame bilietus ir „pirmyn ir su daina“. Beje, kai grį ž ome, kasa jau buvo už daryta, buvo apie 20 val. Už darius bilietų kasą , į ė jimas nemokamas. Tiksliai než inau, kada jis už darytas.
Iš pradž ių eina beveik plokš č ias takas, juo labai malonu eiti. Paties tarpeklio dar nė ra, krantai neaukš ti, o ž monė s ten vaikš to pač iame apač ioje: ir suaugusieji, ir vaikai.
Ar jie kaž ko ieš ko, ar renka?
Ir tada prasideda laiptai, tiltai ...uolos, kuriomis vandens srovė s teka ž emyn, sudarydamos triukš mingą upelį.
Tarpeklis gana gilus, vietomis gana siauras, yra net nedideli tuneliai. Kelias iš esmė s kyla aukš tyn, trumpas nusileidimas ir vė l aukš tyn, aukš tyn, aukš tyn.
Iš esmė s viskas gerai į rengta, bet yra atkarpų be turė klų , su metaliniu trosu, į dė tu į uolą , kad prilaikytų kam reikia. Bet ir č ia vaikš č ioti nepavojinga, jei nesvaigsta, takas nė ra toks siauras. Mū sų laimei, tuo metu tarpeklyje vaikš č iojo labai maž ai ž monių . Ten taip pat yra labai siaurų vietų , o norint iš siskirstyti su atvaž iuojanč iais ž monė mis, kaž kas turė s iš laukti atvaž iuojanč io srauto arba kur nors prisiglausti.
Visas tarpeklis yra trijų kilometrų ilgio viena kryptimi, kiekviena atskira atkarpa (Steg) paž ymė ta skaič iumi. Į veikė me tik 14 ruož ų , tada streikavo mano kelias ir š iek tiek pailsė ję grį ž ome atgal.
Buvo galima nueiti iki 17 ruož o, kuris yra maž daug pusė tarpeklio, tada nuvykti į Etenbergą , kur siū loma apž iū rė ti baž nyč ią . Arba iki 19 ruož o, iki didelio krioklio Sulzer Wasserfall arba iki galo, iki už tvankos ir atgal į vairiomis kryptimis. Bet kadangi esame pririš ti prie maš inos, tereikia grį ž ti griež tai atgal.
Apskritai tai viskas, ką mums pavyko pamatyti per 3 pilnas dienas. Dž iaugiamė s visomis vietomis, vis dar ž iū rime nuotraukas ir vaizdo į raš us. Oras buvo nuostabus, viskas, suplanuota, buvo į vykdyta. Bet gerą ja prasme č ia reikia atvaž iuoti ilgesniam laikui, č ia daug į ž ymybių ir grož ybių.
Na, pabaigai, š iek tiek apie restoranus ir Schö nau am Koenigssee.
Kaip jau raš iau, nuo stovė jimo aikš telė s iki prieplaukos nė ra toli, o mes č ia ateidavome kiekvieną vakarą , mums labai patiko č ia vaikš č ioti. Č ia netgi yra gelež inkelio stotis. Kadaise palei ež erą ė jo siaurasis gelež inkelis, juo važ iavo net garvež ys.
Tada jis buvo iš montuotas, o beliko tik stoties pastatas, kuriame dabar veikia restoranas.
Nuo prieplaukos aiš kiai matosi Mieganč ios raganos Schlafende Hexe kalnas ir dalis liū dnai pagarsė jusios bobslė jaus trasos.
Netoli automobilių stovė jimo aikš telė s yra paminklas kalnų ož koms. Ar yra su jais susijusi legenda? Bet internete nieko apie tai neradau. Kelios š ios vietos gatvelė s dar ne itin perpildytos, dar ne š venč ių ir atostogų metas.
Poroje restoranų č ia papietavome/vakarienavome, ypač patiko lauke, su vaizdu į ež erą.
Tuo mū sų trumpa kelionė baigiasi, iki pasimatymo!
