Kaip mums atrodė Praha?
Nusprendė me keliauti į Prahą . Seniai norė jau, bet š tai. Prahoje ir Č ekijoje mes iš vis neturime paž į stamų , tad nuė jome į prastu keliu, t. y. per kelionių agentū rą . Pirmiausia nusprendė me dė l transporto rū š ies. Autobusas buvo atmestas, nes prisiminę anksč iau į vykusį Lenkijos sienos praė jimą nusprendė me, kad daugiau to patirti nenorė sime. Taigi sustojome lė ktuvu. Internetu pasirinkau turą ir agentū rą . pasakysiu tai. Viskas buvo padaryta laiku, viską , ką ž adė jo, į vykdė , mums laiku iš raš ė vizas, laiku už sisakė bilietus, tad dė l nieko nereikė jo rū pintis. Kaip ir buvo ž adė ta Prahoje oro uoste mus pasitiko priimanč ios š alies atstovas, viską paaiš kino, paliko kelionių organizatoriaus ambasados ir savo telefono numerius, iš dalino kelionių programas kur nurodyta kada ir kas, kur Kolekcija buvo, kas buvo mū sų gidas ir tt Tuo tarpu atvaž iavo autobusas, kuriuo mus nuvež ė į už sakytus vieš buč ius, paskui nuvež ė į oro uostą ir į ekskursijas. Viskas buvo laiku ir lygiu.
Taigi. Atvykę į vieš butį , apsigyvenę ir pavalgę vieš buč io restorane, kad negaiš tume laiko, patraukė me į miestą . Registratū roje buvo pasiū lytas tramvajus ir atvedė mus prie Parako vartų , kuriuos atpaž inome iš nuotraukos iš prospekto – tų , kuriuos mums davė oro uoste. Prospekte taip pat buvo miesto centro ž emė lapis, nurodantis svarbiausius dalykus. lankytinos vietos. Taigi labai lengvai viską radome, pasivaikš č iojome, paž iū rė jome ir likome patenkinti. Praha į spū dinga. Pats graž iausias senamiestis. Nė ra prasmė s to apibū dinti, jū s turite tai pamatyti. Mums labai labai patiko. Kitą rytą prie Parako vartų nurodytu laiku mū sų laukė gidas su į monė s-operatoriaus iš kaba rankose, tad greitai ir be problemų jį suradome. Jis buvo nuostabus vadovas. Jis buvo gerai skaitomas, iš silavinę s ir kū rybiš kai tinkantis savo profesijai. Kelias valandas, kurias buvome su juo, mums nereikė jo nuobodž iauti. Visi tiesiogine prasme ž iū rė jo jam į burną , jis viską taip ž aviai pasakojo. Ir visa tai su humoro jausmu. Retkarč iais ridendavomė s iš juoko. Tuo pač iu metu marš rutas buvo suskaič iuotas taip meistriš kai, kad prie garsiojo Orloj laikrodž io privaž iavome likus 5 minutė ms iki jiems pradė jus skambė ti ir š ių penkių minuč ių jam pakako, kad jis detaliai papasakotų apie laikrodį . . Tada, kai mū sų ekskursija turė jo sė sti į valtį ir tę sti kelionę palei Vltavą – prieplaukoje buvome bū tent tada, kai mū sų laivas prisiš vartavo prie sienos. Ir ne kartą iš girdome kaž ką panaš aus į „paskubė kime arba laivas iš plauks“ ar „laikrodž io teks palaukti. “ Kitą dieną turė jome galimybę vykti į Drezdeną . Nusprendė me likti Prahoje ir vė l prisijungti prie mū sų gido, kas mums nebuvo numatyta. Formalumus sutvarkė me vietoje. O kitą rytą jau laukė ir mū sų nepamirš o. Likome patenkinti ir nesigailė jome, kad nenuvaž iavome į Drezdeną .
Laisvalaikiu pasivaikš č iojome po Prahą , buvome Vltavos krantinė je ir Kampoje ir dar daug kur. Eidavome į barus. Iš gė rė me kavos, pavalgė me pietus. Ž inoma, jie gė rė alų . Labai skanu (nepaisant to, kad aš nelabai mė gstu alaus). Iš pradž ių kilo mintis eurus iš keisti į karū nas (Č ekijoje karū nos vis dar cirkuliuoja. Jos dar neį stojo į euro zoną ). Bet š alia keityklos radau bankomatą . Patikrinau likutį , paaiš kė jo, kad kortele pakankamai pinigų . Ir nuo to momento visur mokė jau kortele. Labai lengvas ir patogus. Patikrinau balansą bankomate. Jie informaciją iš duoda tiek nacionaline valiuta (grivina), tiek kronomis. Taigi sekti są skaitą lengva ir paprasta. Vienintelė vieta, kur jie nepriė mė kortelių , buvo gatvė s stendas su deš rainiais ir gė rimais. Bet eurus ten paė mė be problemų, todė l nereikė jo kur nors lakstyti ir keisti eurų į karū nas. Mus beveik visur suprato rusiš kai. Daugelyje parduotuvių ir restoranų buvo rusakalbių darbuotojų , o už eigose ir meniu rusų . Taigi kalbos problemų niekur nepatyrė me.
Iš vada: likome viskuo patenkinti. Ko linkime visiems, vykstantiems į Prahą .
