turas „Žvaigždės Europoje“.

Su firma "Sakums" važiavau pirmą kartą ir norėčiau dar kartą. Taškai.

Puikus maršrutas. Per 8 dienas, nuo kovo 23 iki kovo 30 d., nukeliavome daugiau nei 5 tūkstančius km per Europą, aplankėme keturias šalis (Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Vengrija) ir penkis didžiuosius miestus (Krokuvą, Drezdeną, Paryžių, Miuncheną, Budapeštą). Iš autobuso lango ir pažintinėse ekskursijose pamatėme ir įvertinome viską, kuo šios šalys ir miestai gali pasigirti ir kuo skiriasi vienas nuo kito. Tolimuose reisuose (800-900) km sustojome nakvoti mažuose miesteliuose, jaukiuose viešbučiuose. Dėl to per aštuonias kelionės dienas įvyko tik vienas naktinis kirtimas, o tas – kelionės pabaigoje. Trys dienos Paryžiuje – kiekvieno turisto svajonė! Gaila, kad nespėjome aplankyti Drezdeno transporto muziejaus, bet BMW muziejus Miunchene pranoko visus lūkesčius.

Mums labai pasisekė su grupės vadovu. Ruslana Martynova, mano nuomone, šioje kelionėje dirbo nepriekaištingai: ekskursijos, išvykos ​​į muziejus, nakvynė viešbučiuose, konsultacijos dėl savarankiškų kelionių mums nepažįstamuose miestuose, turistams, – viskas organizuota, greita, informatyvu, naudinga. Kai dėl vėlavimo pasienyje buvome priversti atsisakyti ekskursijos po Krokuvą, kitą dieną (o buvo Verbų sekmadienis), Ruslana, kaip patyrusi gidė, aprodė ir papasakojo viską, ką žinojo apie šį miestą. Būtent jos patarimų dėka aplankėme Vavelio gobelenų muziejų, Fragonard kvepalų muziejų Paryžiuje, garsiąją Hofbräuhaus alaus salę Miunchene, Szechenyi pirtis Budapešte ir daug daugiau. O kokie nuostabūs gidai mus lydėjo! Larisa Velichkoje, Galina Georgievna ir Volodya Paryžiuje, Nataša Miunchene - deja, pamiršau Drezdeno gido vardą))) Labai ačiū jiems visiems!

Kelionės negaliu vertinti 10 balų tik todėl, kad autobusas nebuvo labai patogus. Įmonės vadovybė turėtų atidžiau rinktis transporto priemones ir vairuotojus tokioms kelionėms. Pripažįstu, kad nedidelei 30 žmonių grupei autobuso MAN visiškai pakanka. Tačiau „klimato kontrolė“ su rankiniu valdymu, šlamštas vaizdo grotuvas ir kivirčai su navigatoriumi atmosferos salone nepagerino. Būtų visiškai įmanoma aptarnauti rytinio išvykimo autobusą jau pripildytą degalų, kad nereikėtų gaišti laiko kelyje. Panui Ivanui priekaištų nėra, o Panas Juozapas nuolat ginčijosi su vadovu, kratydamas kai kurias jo teises – o jo darbas buvo padaryti kelionę kuo patogesnę... Jau nekalbu apie tai, kad be to šturmanas tai buvo įmanoma ir paimti korteles tik tuo atveju - tada būtume nepraradę trijų valandų, pasiklydę prieš pačią Vengrijos-Ukrainos sieną. Po to, kai mūsų autobusas tris kartus apvažiavo vieną kaimą (vietiniai tikriausiai linksminosi stebėdami, kaip jis mirga po langais), kažkokia madjarų pora mūsų pagailėjo ir palydėjo beveik iki pat sienos.

Nepaisant to, nepaisant to, kad mums nepasisekė oras ir beveik pusė grupės peršalo ir desperatiškai kovojo su virusais ir temperatūra, kelionė pasirodė nuostabi, kupina įspūdžių iš susitikimų su Europos architektūra, istorija, kultūra, ir tt, ir taip toliau. Labai noriu su „Sakumu“ ir Ruslana vėl ir vėl!

Irina Ezerskaya, Melitopolis

Komentarai (0) palikite komentarą

0 komentarus

Rodyti kitus komentarus …