Ž inoma, rinkč iausi kitą kelionę į Navarą , bet mes turime ką turime! Kelionę pirkau iš „vieš buč io“ gido. Nesupratau, kodė l jis toks ir kokios jo pareigos.
Nebebuvo jė gų vilkti sunkių dangč ių ir mes stumtelė jome juos kojomis, eidami į eilę nusileisti. Kaž kokia mergina paklausė , ką mes ten turime, muzikos instrumentų ?
Rytoj turiu skrydį , o UIA svetainė je vis dar raš oma „Sori! “. Nė ra ką veikti. Turė jau trukdyti Andrejui cgistalkeriui. Jis paž adė jo paskambinti UIA.
Turiu pripaž inti, kad buvau š iek tiek susirū pinę s, kaip vargš as Vadikas? Ar tau per daug nuobodu? Bet pas jį viskas buvo santykinai tvarkinga (ž inoma, neskaič iuojant kelio).
Smagiai praleidau laiką . Pagarbiai. Pagaliau draugai galė jo man pasakyti savo viziją apie kelionė s organizavimą . Ir net pradė jau abejoti, ar jie tikrai neteisū s?
Po pusryč ių už sukome pas draugus, kurie jau buvo pabudę . Jie mū sų paklausė , kodė l mes juos ignoruojame?!!! ! ! Jie pasiū lė š iandien susitikti ant kalno.
Už borto buvo plius 11. Saulė ta. Autobusas buvo pustuš tis, Wi-Fi buvo geras, o už lango vaizdas nebuvo toks puikus. Todė l man pavyko pabendrauti su savo draugais forume.
Š i suirutė prasidė jo vasaros pabaigoje. Neiš vengiamai artė jo mano jubiliejus, ir reikė jo kaž kur iš mesti standartinius nuobodž ius sveikinimus ir linkė jimus.
Mū sų pirminiai norai atostogoms Andoroje buvo paprasti – netoli keltuvo į kalną , kukli nakvynė (laikomi apartamentais ar vieš buč iu), sniegas ant š laitų , tyla ir kalnai.
Tiesa, greitai pastebė jau skelbimą , kad savaitgaliais į ė jimas iš kitos pusė s. Priė jau prie kito į ė jimo, paskambinau „telefonofonu“, ir duris man atidarė kaž kokios niū rios, nesuprantamos tautybė s bič iulis.