Kelionė į žmonijos lopšį
Vasaros pabaigoje, rugpjū tį , su ž mona kaž kaip pavyko gauti atostogų . Ir nusprendė me vykti į Pietų Afriką . Daugelis mus atkalbė jo, nes rugpjū tis yra paskutinis ž iemos mė nuo Pietų Afrikoje. Tač iau buvome taip pavargę nuo Maskvos karš č io, kad afrikietiš ka vė sa atrodė trokš tama. Ir nieko nesigailė jome, nes galiausiai mums labai pasisekė su oru. Keiptaune buvo apie 20 laipsnių š ilumos. Š vietė saulė . Tač iau prie Gerosios Vilties kyš ulio pū tė fantastiš kai stiprus vė jas, ant kurio praktiš kai buvo galima gulė ti. Bet, kaip man atrodė , be vė jo tai jau nebū tų Gerosios Vilties kyš ulio. Tiesiog gidė mums pasakė , kad pirmasis kyš ulio pavadinimas buvo „Audrų kyš ulys“. Ir tokiu vė ju buvo lengva patikė ti. Taip ryš kiai buvo į sivaizduojama, kaip prie š io kyš ulio dauž omi laivai, kai kapitonas pagalvojo, kad laivas jau apskriejo Afrikos ž emyną ir tik į krito į False į lanką . Apskritai Keiptaunas yra vieta, kur gimė tiek daug legendų...pavyzdž iui, apie skrendantį olandą . Apskritai, labai romantiš ka vieta. Apsistojome vieš butyje „Table Bay“. Vieš butis pasirinktas neatsitiktinai – mums taip patarta. Mū sų draugai sakė , kad pats vieš butis yra puikus, bet ir į sikū rę s geriausioje vietoje – turistinė je promenadoje, kur taip malonu vaikš č ioti ir visiš kai saugu.
Po Keiptauno nuvykome į Krugerį , kur turė jome pirmą tikrą safario patirtį . Tai buvo puiku. Sakoma, kad rugpjū tis yra geriausias mė nuo safariui. Ne karš ta. O kadangi augmenijos maž ai, gyvū nai aiš kiai matomi. Kaip gerbė jas nepraleidau nė vieno safario. Ž mona ketvirtame safaryje pasakė , kad laikas bū tų paž velgti į SPA, ką ji padarė sė kmingai. Man atrodė , kad mes „pasigė rė me“ visam gyvenimui. Bet keistas dalykas. . . Jau pagaunu save galvojant, kad noriu vė l. . .
Po Kruger skridome į Zambiją . Tik ne taip seniai pasirodė tiesioginis skrydis Nelspruitas – Livingstonas. Labai patogu, nereikia skristi per Johanesburgą . Zambija nuostabi. Gyvū nai laksto aplink vieš buč ius. Yra ž irafos, zebrai ir bež dž ionė s. Ž inoma, Krugeryje matė me gyvū nų . Bet ten mū sų tai nenustebino, nes iš tikrų jų atvykome stebė ti gyvū nų . O č ia. . . toks stebuklas.
Kelionė į Livingstono salą paliko didž iausią į spū dį . Atsistoti per ž ingsnį nuo krintanč io vandens. . . Paskui plaukė me ir „Velnio dauboje“, kaip č ia vadinama. Depresija yra depresija, kuri baigiasi akmenų skaidymu. Ir tada – beprotiš kos jė gos srautas krenta ž emyn. O tu ž iū ri iš virš aus, kaip vandens srovė s lekia ž emyn, kaip ž aidž ia vaivorykš tė s. Ir jū s manote. . . jums reikia prisiminti š ią akimirką . Ir staiga tai niekada nepasikartos!
Kelionę į Saulė s miestą baigė me. Gyvenome garsiausiame vieš butyje – Prarasto miesto rū muose. Po Zambijos atrodė , kad vieta per daug civilizuota. Bet, beje, ir nuo to mums patiko. Kaž kaip jau norė josi puoš tis, iš eiti į vieš umą...Apskritai rekomenduoju Saulė s miestą visiems iš kart po Krugerio ar Zambijos. Prieš ingai, į spū dž iai tik stiprė ja.
