Vatikanas yra šventa vieta, krikščioniškos kultūros ir religijos širdis

2013 Sausio 06 Kelionės laikas: nuo 2008 Rugpjūčio 13 iki 2008 Rugpjūčio 13
Reputacija: +4970
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Bū ti Romoje ir nesilankyti Vatikane – to negalima leisti. Š i vieta yra pats krikš č ionybė s ir jos kultū ros centras, gyva legenda ir muziejus po atviru dangumi, meno kū rinių ir architektū ros paminklų lobynas.

Apie š alį ir jos istoriją

Vatikano Miesto Valstybė – nykš tukinė anklavo valstybė (maž iausia valstybė pasaulyje) Romos teritorijoje, siejama su Italija. Valstybė savo pavadinimą gavo iš kalvos, vadinamos Monte Vaticano, pavadinimo, iš lotynų kalbos vaticinia - „bū rimo vieta“. Vatikano statusas tarptautinė je teisė je yra pagalbinė suvereni Š ventojo Sosto teritorija, aukš č iausios Romos Katalikų Baž nyč ios dvasinė s vadovybė s buveinė . Vatikano suverenitetas nė ra nepriklausomas (nacionalinis), bet kyla iš Š ventojo Sosto suvereniteto. Kitaip tariant, jos š altinis – ne Vatikano gyventojai, o popiež ystė.

Ž emė s bamba katalikams visame pasaulyje, viena iš nedaugelio miestų -valstybių ir vienintelė š alis, kurioje oficiali kalba yra lotynų.


Š alies teritorija apsiriboja vos keliomis gatvė mis ir aikš tė mis ir už ima 44 hektarus, iš kurių.26 yra už statyti pastatais, 18 – keliai ir sodai. Gyventojų yra 419 pilieč ių ir 356 nuolatiniai gyventojai. Vatikano pavaldiniai, be popiež iaus, yra kardinolai, Š ventojo Sosto diplomatinio korpuso atstovai savo misijos metu, Š veicarijos gvardijos nariai jų buvimo korpuse metu, taip pat kai kurie prelatai ir nedidelis skaič ius Š ventojo Tė vo asmeninių tarnų ir padė jė jų š eimos.

Vatikanas yra ant Vatikano kalvos š iaurė s vakarinė je Romos dalyje, už kelių š imtų metrų nuo Tibro. Iš visų pusių Vatikaną supa Italijos teritorija, bendras valstybė s sienos ilgis – 3.2 kilometro.

Siena daž niausiai sutampa su gynybine siena, pastatyta siekiant už kirsti kelią neteisė tam kirtimui. Prieš ais Š v. Petro baziliką riba yra ovalo formos aikš tė s kraš tas (paž ymė tas baltais akmenimis aikš tė s grindinyje).

Vatikane nė ra oro uostų , tač iau yra vienas malū nsparnių oro uostas – Vatikano sraigtasparnių oro uostas. Jis buvo atidarytas 1976 m. ir naudojamas Vatikanui sujungti su tarptautiniais Romos, Fjumič ino ir Č ampino oro uostais. Į pietvakarius nuo Š v. Petro bazilikos yra 700 metrų ilgio gelež inkelio linija, sujungta su Italijos gelež inkelių tinklu, ir traukinių stotis, pastatyta 1932 m. Petro aikš tė je Vatikanas turi savo paš tą.

Senovė je Vatikano teritorija nebuvo apgyvendinta, nes senovė s Romoje š i vieta buvo laikoma š venta. 324 m. , atė jus krikš č ionybei, virš tariamo Š v. Petro kapo iš kilo Konstantino bazilika, nuo tada š i vieta buvo apgyvendinta.

Senovė je Roma buvo pasaulio valdovė kaip galingos Romos imperijos sostinė , o viduramž iais tapo krikš č ionybė s ir popiež iaus š irdimi. VIII amž iaus viduryje susiformavusi Popiež iaus valstybė apė mė nemaž ą Apeninų pusiasalio dalį , kurios bendra teritorija – 1.000 kvadratinių metrų . km, o gyventojų skaič ius virš ija 3 mln. 1871 m. geguž ė s 13 d. š ios valstybė s tapo Italijos karalystė s dalimi. Suvereni Vatikano valstybė savo š iuolaikine forma buvo oficialiai į registruota 1929 m. vasario 11 d. remiantis B. Musolinio vyriausybė s sudarytomis Laterano sutartimis.

Vatikanas yra absoliuti teokratinė monarchija, valdoma Š ventojo Sosto. Š ventojo Sosto valdovas, kurio rankose sutelkta absoliuti į statymų leidž iamoji, vykdomoji ir teisminė valdž ia, yra popiež ius, kardinolų renkamas iki gyvos galvos.


Po popiež iaus mirties ir per konklavą iki naujojo popiež iaus inauguracijos jo pareigas atlieka Camerlengo. Camerlengo postas atsirado XI amž iuje, turi pasaulietines administracines funkcijas, jį visada už ima tik kardinolas. Camerlengo vadovauja Apaš talų rū mams, jis yra Popiež iaus teismo generalinis administratorius ir Popiež iaus Sosto nuosavybė s ir pajamų superintendentas.

Vatikanas yra pač ioje Romos š irdyje, o didelė dalis Italijos sostinė s lankytinų vietų yra nedidelė je jo teritorijoje. Č ia galima už kopti į Š v. Petro bazilikos kupolą ir apž velgti istorinę Romą iš paukš č io skrydž io, pasivaikš č ioti po garsiuosius Vatikano sodus, taip pat savo akimis pamatyti popiež ių ir net gauti jo palaiminimą . Miestas garsė ja griež č iausiu aprangos kodu, o ne iki galo apsirengę lankytojai gali lengvai iš viso neį leisti į jo teritoriją.

Miestas-valstybė turi savo konstituciją , himną , herbą , vė liavą ir kitus valstybė s valdž ios simbolius. Vatikanas kaldina savo monetas, turi savo paš to tarnybą ir radijo stotį . Vatikano herbas visiš kai atspindi miesto esmę : pirmasis raktas yra iš Rojaus, o antrasis iš Romos, Tiara yra senovinė persiš ka kepurė , pavirtusi triguba karū na (Trejybė s, arba valdž ios virš dangaus simboliu). , ž emė je ir pož emyje arba virš Azijos, Afrikos ir Europos).

Vatikano muziejai – krikš č ioniš kos kultū ros š irdis

Pravaž iuojame Tibro upę , einame palei aukš tą tvirtovė s sieną , privaž iuojame Vatikano muziejus. Bilietu pasirū pinome iš anksto, tad milž iniš ką eilę prie bilietų kasų aplenkiame. Prie į ė jimo mus pasitinka sargybinis linksmai apsirengusių š veicarų sargybinių , kurie Vatikano ramybę ir saugumą saugo nuo 1506 m. , į juos nekreipti dė mesio neį manoma.

Tai maž iausia ir seniausia armija pasaulyje.

Yra keletas š ios kompozicijos interpretacijų . Pagal vieną iš jų skulptū ra simbolizuoja mū sų planetos (iš orinio rutulio) sunaikinimą ž mogaus veikla (vidinis rutulys), pagal kitą maž ą rutulį - Ž emę , o didelį - visą Visatą ir barbariš ką pož iū rį į mū sų . planeta reiš kia Visatos mirtį.

Lauke rugpjū č io karš tis, Romoje ypač labai tvanku. Ekskursija prasideda ir, gerai! , salė se veikia kondicionieriai ir mes pamaž u susimą stome iš Romos rugpjū č io tvankumo ir pradedame paž intį su krikš č ioniš kosios kultū ros š edevrais.


Lipame prabangiais spiraliniais marmuriniais laiptais, kurie veda į į vairius muziejus.

Vatikano muziejai yra vieni į spū dingiausių ir didž iausių pasaulyje. Kairė je yra Senovė s meno muziejus, tiesiai prieš ais mus – Pinakothekas, o deš inė je – Grigaliaus muziejus ir Krikš č ioniš kojo meno muziejus. Susipaž į stame su Rotondos sale, kurią Mikelandž elas 1780 - 1782 m.

Salė s centre yra didž iulis monolitinis porfyro dubuo (13 m perimetras) iš Auksinių imperatoriaus Nerono namų . Niš ose yra 18 romė nų ir graikų dievų ir didvyrių statulų ir biustų . Centre yra Heraklio statula iš paauksuotos bronzos (II a. , rasta prie Pompė jaus teatro) – vienintelė paauksuota statula, iš likusi iš antikos laikų.

Man labai patiko Senovė s meno muziejai – didž iausia pasaulyje klasikinio meno kolekcija, surinkta popiež ių Klemenso XIV, Pijaus VI, Pijaus VII ir Grigaliaus XVI pastangomis. Jas savo ruož tu sudaro keletas tokių , kaip Grigaliaus Egipto muziejus, Grigaliaus etruskų muziejus, Pio Clementino muziejus, Chiaromonti muziejus, taip pat galerijos, tokios kaip antkapiai, ž vakidė s, gobelenai, geografiniai ž emė lapiai, San Pio V galerija ir Karietų salė.

Sunku nupasakoti juose surinktų eksponatų didybę , pavyzdž iui, Nilas Kyaromonchi muziejuje.

Norė dami suprasti sales ir nepraleisti nieko į domaus, prie į ė jimo gauname planą -gidą , taip pat galite pasinaudoti audiogidu. Norint patekti į Siksto koplyč ią , geriausiai ž inomą dė l Mikelandž elo freskų , reikia pereiti visas sales. Draudž iama fotografuoti jo vidų . Sunku apibū dinti š į grandiozinį š edevrą , jū s turite jį pamatyti savo akimis! Č ia galite praleisti daugiau nei vieną dieną , atsiž velgiant į atskirus jo fragmentus.


Siksto koplyč ia buvo pastatyta toje vietoje, kur prieš ją egzistavo „Didž ioji koplyč ia“, kurioje viduramž iais rinkdavosi popiež iaus teismas, kurį sudarė apie du š imtai narių – kardinolų , į vairių religinių ordinų atstovų ir didikų š eimų . Popiež ius Sikstas IV bijojo karinė s grė smė s iš Florencijos Sinjorija Medič i, su kuria jį palaikė į tempti santykiai, ir iš Mehmedo II, kurio kariai kė lė grė smę rytinė ms Italijos pakrantė ms.

Todė l jis nusprendė sustiprinti š į pastatą . Projektą sukū rė architektas Baccio Pontelli, o darbai buvo atlikti vadovaujant George'ui de Dolci. Stač iakampio plano kambarį puoš ia 1481–1483 m. Sandro Botticelli, Pinturicchio ir kitų meistrų tapyta sienų tapyba.

Siksto koplyč ia garsė ja pirmiausia dė l dviejų priež asč ių : pirma, tai vieta, kur popiež ius rengia savo slaptus susitikimus; ir, antra, su nuostabiais didž iojo Mikelandž elo paveikslais, kurie 1508–1512 m. popiež iaus Julijaus II už sakymu nutapė apie tū kstantį kvadratinių metrų lubų ir tolimų jų koplyč ios sienų . Prieš.500 metų , 1512 m. spalio 31 d. , popiež ius Julius II iš kilmingai pagerbė Siksto koplyč ios skliauto freskų sukū rimą . 2012 m. spalio 31 d. tą pač ią valandą popiež ius Benediktas XVI pakartojo iš kilmingą ceremoniją , skirtą koplyč ios 500 metų jubiliejui.

Nudaž yti lubas prireikė ketverių metų.

Tai paveikė Mikelandž elo sveikatą : per tą laiką į jo plauč ius pateko didž iulis kiekis daž ų . Tač iau tai tikrai buvo verta pastangų.

1536-1541 metais Mikelandž elas popiež iaus Pauliaus III už sakymu nutapė altoriaus sieną – Paskutinio teismo freską . Konklavos koplyč ioje vyksta nuo XV amž iaus pabaigos. Pirmoji konklava, surengta koplyč ioje, buvo 1492 m. konklava, kurioje buvo iš rinktas Aleksandras VI. Koplyč ia paš ventinta 1483 metų rugpjū č io 15 dieną – Dievo Motinos Ž engimo į dangų š ventę.

Po popiež iaus ir Lorenzo Medici suartė jimo (praė jus dvejiems metams po Pazzi są mokslo) grupė Florencijos menininkų buvo pakviesta į Romą , kur kartu su Umbrijos meistrais 1481-83 m. papuoš ė Siksto koplyč ios sienas. Tai buvo Botticelli, Perugino, Ghirlandaio ir Cosimo Rosselli, dalyvaujant jų asistentams: Pinturicchio, Signorelli, Bartolomeo della Gatta, David Ghirlandaio, Piero di Cosimo, Biagio d'Antonio.


Š iose freskose buvo daug portretinių figū rų (iš likusių.12 freskų yra maž iausiai š imtas). Iš pradž ių buvo 16 freskų , iš liko 12. Sienas juosia du ciklai – Kristaus istorija ir Mozė s istorija. Vienas iš mano mė gstamiausių paveikslų yra Sandro Botticelli „Kristaus gundymas“.

Pro salių langus atsiveria nuostabus vaizdas į pagrindinę Š v. Petro aikš tę arba Piazza San Pietro.

Petro aikš tė ir katedra – pasaulinė s krikš č ionybė s centras

Miestui reikė jo teritorijos, kurioje tilptų daugybė tikinč ių jų , plū stanč ių į katedrą gauti popiež iaus palaiminimo ar dalyvauti religinė se š ventė se. Š ią už duotį atliko Giovanni Lorenzo Bernini, 1656–1667 metais sukū rę s aikš tę prieš ais katedrą – vieną iš kiliausių pasaulio urbanistikos praktikos darbų . Aikš tė je telpa apie 6000 ž monių.

Centre, apsuptame dviejų fontanų , stovi egiptietiš kas obeliskas iš Heliopolio, kurį į Romą atvež ė imperatorius Kaligula ir, pasak legendos, puoš ė Nerono cirką , kuriame buvo į vykdyta mirties bausmė apaš talui Petrui. Aplink obeliską apskritime yra ž ymė s, nurodanč ios pagrindinius taš kus. 1930-aisiais Musolinis nutiesė plač ią Susitaikymo gatvę nuo Romos centro iki aikš tė s.

Pagrindinė aikš tė s į ž ymybė – Didž ioji San Pietro bazilika, daž niau vadinama Š v. Petro katedra, Katalikų katedra, kuri yra didž iausias pastatas Vatikane ir Romos katalikų baž nyč ios ceremonijų centras. Į kurta 324 m. , o 1506 m. , Popiež ius Julijus II padė jo pamatų akmenį naujai š ventyklai, baigtai tik po š imto metų , dalyvaujant tokiems didiesiems meistrams kaip Bramantė , Rafaelis, Mikelandž elas, Berninis.

Viduje katedra ž avi ir proporcijų harmonija, ir didž iuliu dydž iu, ir puoš ybos gausa – č ia daug statulų , altorių , antkapių , daug nuostabių meno kū rinių . Centrinė je navoje taip pat yra Berninio sukurta Š v. Petro sakykla (1666). Jame yra kė dė Š v. Petras, virš kurio š vytintis š vytintis Š ventosios Dvasios simbolis.

Centrinė s navos gale, prie paskutinio stulpo deš inė je, stovi Š v. Petro (XIII a. ) statula. Statulai priskiriamos stebuklingos savybė s, o daugybė piligrimų pagarbiai buč iuoja bronzinę koją.


Virš pagrindinio altoriaus kupolinė je erdvė je yra Berninio š edevras - didž iulis, 29 m aukš č io baldakimas (ciboriumas) ant keturių susuktų kolonų , ant kurių stovi angelų statulos. Tarp lauro š akų virš utinė se kolonų dalyse matomos Barberini š eimos heraldinė s bitė s.

Pirmoje deš inė s navos koplyč ioje yra Mikelandž elo š edevras – marmurinė „Pieta“. Jis buvo sukurtas XV–XVI amž ių sandū roje, bū damas 23 metų . Už puolikui pabandž ius sulauž yti statulą , ji buvo apsaugota stiklu.

Kairė je navoje mū sų dė mesį patraukė Aleksandro VII antkapinis paminklas – paskutinis 80 metų senumo Berninio š edevras (1678). Popiež ius vaizduojamas klū pantis, apsuptas Gailestingumo (su vaikais), Tiesos (kairė koja remiasi į ž emė s rutulį ), Apdairumo ir Teisingumo alegorijų.

Vatikano rū mai ir sodai – rojaus kampelis

Vatikano į ž ymybė s, š ventyklos, rū mai, tvirtovė s dera su sodais ir parkais, kurie š iems senovė s architektū ros š edevrams suteikia ypatingo didingumo.

Vatikano ž emė yra š venta, todė l č ia auga ir ž ydi visi pasodinti augalai.

Vatikano sodų pagrindas yra kiparisai, puš ys, kedrai, buksmedž iai, palmė s, magnolijos, alyvuogė s, gebenė s ir daugelis kitų nuostabių augalų , kurie juos ž aliuoja iš tisus metus. Apž iū rė ti sodus galite tik specialiai organizuojamos ekskursijos metu, kuri prasideda 10 val.

Vatikano sodai savo istoriją pradė jo XIV amž iuje su popiež iumi Nikolajumi III, kai popiež ius grį ž o iš Avinjono nelaisvė s į Romą . Be Vidurž emio jū ros, Vatikano soduose auga daugybė retų egzotiš kų augalų ir š imtameč ių medž ių , yra į vairių pastatų , į skaitant kinų pagodą , visokius bokš tus, rū mus ir namus, fontanus, iš kurių atsiveria nuostabū s vaizdai. atidaryti iš apž valgos platformų . Č ia galite pamatyti daugybę skulptū rų nuo senovinių marmurinių statulų iki š iuolaikinių kū rinių.

Soduose daug skulptū rų , ypač Mergelė s Marijos.

Kaip galima vaikš č ioti nedrebė damas sieloje per š į š ventą miestą , kuriame yra vertingiausios mū sų krikš č ioniš kojo pasaulio relikvijos, vaikš č ioti jo sodų takais, kuriais vaikš č iojo popiež iai ir kardinolai!

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Дворцы Ватикана
Собор Святого Петра и улица Примирения
Граница на площади Святого Петра
Площадь и Собор Святого Петра
Швейцарские гвардейцы
Спиральная мраморная лестница
Зал Ротонда
Нил в музее Кяромонти
Сикстинская капелла
Потолок с росписью Микеланджело
Фреска «Страшный суд» Микеланджело
Площадь Святого Петра
Статуя Св. Петра в соборе Святого Петра
Мраморная «Пьета»
Дворцы Ватикана
В Ватиканских садах
В Ватиканских садах
Балдахин в соборе Святого Петра
В Ватиканских садах
Panašios istorijos
Komentarai (1) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras