Vaikščiojimas vandenynu: Teksasas ir Atlanto žvaigždės, JAV (1 dalis)

2012 Rugsėjo 24 Kelionės laikas: nuo 2012 Birželio 16 iki 2012 Liepos 01
Reputacija: +361
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Š iais metais turė jau puikią galimybę vykti į verslo kelionę į pasaulinę konferenciją mū sų į monė s bū stinė je, kuri yra Fort Worth mieste, Teksase. Tai buvo mano pirmas kartas Amerikoje, todė l nusprendž iau derinti verslą su malonumu ir pratę sti savo vieš nagę už sienyje, į sigiję s „Stars of the Atlantic“ turą su apsilankymais Niujorke, Bostone, Vaš ingtone ir Niagaros kriokliuose.

Na, viskas tvarkoje.

Praš ymą iš duoti vizą kreipiausi per agentū rą , su kuria glaudž iai ir sė kmingai bendradarbiauja mano į monė , todė l man reikė jo tik pasiimti kai kuriuos dokumentus, o agentū ra perė mė kitus veiksmus. Tai yra, iki tam tikro laiko aš ką tik priė jau prie ambasados, kur man padavė dokumentus, dar 15 minuč ių stovė jau eilė je ir nuė jau gauti vizos.


Visa procedū ra man už truko 2 valandas (vis dar yra daug norinč ių keliauti iš JAV) ir vyko 2 etapais: pirma, pirš tų atspaudų nuskaitymas, tada 3 minuč ių pokalbis su vizos pareigū nu per langą , kur jis man už davė keletą klausimų apie mano vizito tikslą , pareigas ir į monę ir iš kart praneš ė , kad iš duoda man vizą . Į domu tai, kad vizą gavau likus maž daug mė nesiui iki iš vykimo ir man ją atidarė iš karto nuo pokalbio ambasadoje dienos ir 5 metams.

Skrydis taip pat buvo be vė lavimo ir stebė tinai gana geras, nors 9.5 valandos skrydž io iš Amsterdamo į Dalasą (Fort Worth) a priori nepavadinsi lengvu. Bet turė jau verslo klasę (KLM visam marš rutui) ir visus su ja susijusius patogumus. Be to, mė gstu skraidyti dieną , kai nereikia prisiversti miegoti, o už lango š viesu ir graž u.

Lė ktuvas buvo Airbus-330, puikiai skrido virš vandenynų , oras už borto nuostabus, iš ž emė lapio monitoriuje/televizoriaus ekrane visada buvo galima nustatyti orlaivio vietą , kelionė s laiką ir kelionė s tikslą ir t. t. . . Maitinome daž nai ir daug, o dar kurį laiką prieš nusileidimą Dalase kiekvienas verslo klasė s keleivis dovanų gavo po nedidelį olandiš ką namelį su vynu (ar alkoholiniais gė rimais, dar neatidariau). Taip, į domu ir tai, kad tualeto reikmenų rinkinys buvo iš Victor & Rolf.

Į Dalasą atvykome 13:30. Iš viso skrydis Kijevas-Amsterdamas (2.45 val. ) ir Amsterdamas-Dalasas (FV) (9.5 val. ) Amsterdamo oro uoste truko 12 valandų.15 minuč ių + 3.5 valandos. Laiko skirtumas su Kijevu -8 valandos. Paaiš kė jo, kad iš Kijevo iš skridau 6:30 ryto, o į Dalasą atvykau 13:30.

Greitai susitvarkiau visus formalumus, dar kartą „pasikalbė jau“ su pasienieč iu, kuris ilgai ir iš samiai klausinė jo, koks mano vizito tikslas, kur apsistosiu, ar ketinu kraustytis po JAV, y. , palikti Teksaso valstiją ir t. t. . Dė l to už dė jau antspaudą su leidimu likti JAV iki 2012 m. gruodž io pabaigos. Š tai taip!

Pakeliui iš oro uosto į vieš butį (važ iavau taksi), kurį turė jau nedideliame Frisco miestelyje (20 min. nuo oro uosto), apž iū rė jau ir plač ias Teksaso erdves, ir greitkelius su kelių lygių sankryž omis. Nenuostabu, kad jie sako, kad Teksase viskas yra didelis ir platus.


Vieš butis – „The Westin Stonebrier“. Su vieš buč ių ž vaigž de JAV į tampa. Visuose vieš buč iuose, kuriuose gyvenau, niekur neiš skyriau ž vaigž dž ių , kaip, pavyzdž iui, Europoje. Bet manau, kad vieš butis buvo 5*. Vieš butis yra vienas penkių aukš tų , tač iau jo ilgis tiesiog begalinis.

Pastebė jau ir net maloniai pavydė jau, kad amerikieč iai savaitgaliui č ia atvyksta su š eimomis, ž aidž ia golfą , plaukioja baseinuose, ž aidž ia tenisą...tiesiog kurortinis vieš butis.

Kambarys taip pat buvo labai erdvus, kaip ir vonios kambarys. Apskritai aš , pripratę s prie kompaktiš kų europietiš kų penketukų skaič ių , iš kart pastebė jau, kad kambaryje viskas kaž kaip didelis. Į ė jimo durys platesnė s, koridorius prie į ė jimo, labai plač ios durys į vonią , pati vonia ir į domu tai, kad unitazas yra daug platesnis nei tie, kurie pas mus matosi standartiš kai, taip pat paraš yta American Standard ant jo)). Kambaryje labai plati ir gana aukš ta lova, kė dž ių sė dynė taip pat platesnė nei pas mus į prasta.

Be standarto, nustatyto š ioje skaič ių klasė je, t. y.

chalatas, š lepetė s, lygintuvas, lyginimo lenta, buvo mini kavos virimo aparatas, kelių rū š ių kava virimui (Starbucks), į vairių rū š ių cukrus (nebuvo arbatos, kaip, tiesą sakant, virdulys), sausa grietinė lė . Kambaryje neradau mini baro, taip pat š aldytuvo. Beje, tokia pati situacija buvo ir visuose kituose vieš buč iuose, kuriuose apsistojau kelionė s rytine pakrante metu. Tai yra, visų vieš buč ių kambariuose (o jie jau buvo turistinė s klasė s) visada! buvo mini kavos virimo aparatas ir kavos rinkiniai, bet niekur nebuvo virdulio ar arbatos. Galbū t tai irgi toks amerikietiš kas standartas! ?

Be to, kambaryje buvo ledo kibiras su ž nyplė mis. Amerikieč iai paprastai turi ypatingą pož iū rį į ledą ! Ledo yra visada ir dideliais kiekiais. Kiekviename vieš butyje, kuriame apsistojau, ant grindų stovė jo ledo maš ina – ledo maš ina. Amerikietis visada turė tų turė ti gė rimą su daug ledo ant stalo.


Yra toks filmas „Atgal į ateitį -3“, kai pagrindinis veikė jas atsiduria laukiniuose XIX amž iaus pabaigos vakaruose ir sutinka savo draugą profesorių , kuris, kaip vieną iš jo inž inerijos laimė jimų , parodo tū rinį . ledo maš ina. Prieš kelionę į Ameriką š is epizodas man nieko nereiš kė , bet dabar suprantu, kad tokio automobilio buvimas filme yra tarsi privalomas patogaus gyvenimo atributas amerikieč iui, kurį iš tiesų demonstruoja profesorius. pagrindiniam veikė jui McFly.

Taigi kiekvieną vakarą , kai po vakarienė s grį ž davau į savo kambarį , mano kambaryje š alia lovos bū davo serviruojamas š oninis staliukas, ant kurio stovė davo ledo pripildytas kibiras. Į domus! Niekada nenaudojau š io kibiro, nebuvo troš kulio, kambarys visada buvo atvė sintas iki ž emos temperatū ros.

Į eidamas į patalpą nusistač iau man patogią temperatū rą +22, bet vos iš ė jus iš kambario kuriam laikui grį ž us ant jutiklio buvo +16 (iš vertus iš jų Farenheito), t. y. automatiš kai reguliuojamas.

Ir č ia yra dar vienas amerikieč ių bruož as - tai yra patalpų vė sinimas iki gana ž emos temperatū ros. Prieš kelionę kolegos, buvę JAV konferencijose, perspė jo, kad atsineš č iau š iltų drabuž ių , nes kambariuose gali bū ti labai š alta, bet niekada nebū č iau pagalvoję s, kad bus taip š alta! o patogiausią kostiumą iš vilnonio audinio galima pasiū ti vasarą Teksase, kur dienos temperatū ra siekia +40.

Apskritai patalpos, kurioje rengė me konferenciją , vidutinė temperatū ra taip pat yra +16 laipsnių š ilumos.

Iki artimiausio prekybos centro buvo 3 kilometrai, bet i mano klausima, kaip "patekti", registratū ros berniuko akys iš siplė tė ir pasakė , kad jie ne ten važ iuoja, o važ iuoja, o konkreč iai iš mū sų vieš buč io yra marš rutinis autobusas. autobusu, paslaugomis, kuriomis su malonumu pasinaudojau, be to, susitikau su kolega iš Turkijos. Apskritai man nebuvo nuobodu, o apsipirkimas buvo sė kmingas, prekė s ž enklai mums buvo ž inomi (Tommy Hilfiger, Abercrombie ir Finch ir kt. ), tada anksč iau man než inomi, bet labai patrauklū s (Baltojo namo juodasis turgus, bananas). Respublika ir pan. ). Pasirinkimas didž iulis, kainos patrauklios. Bet vė lgi, nebuvo prasmė s daug pirkti, nes manę s laukė turas po rytinę pakrantę , kur dar reikė jo skristi ir tempti lagaminus.

Antroji reikš minga iš vyka buvo su visa grupe Dalase, kur surengtame „Hyatt“ restorane „Reunion Tower“ surengė me š ventinę vakarienę.


Š į kartą pirmą kartą pamač iau amerikietiš kus dangoraiž ius ir, ž inoma, buvau „suž avė ta ir sugniuž dyta“.

Vietos kolegos, gerai padirbė ję , iš anksto atvedė mus į restoraną , kad mes, atvykę mū sų konferencijos dalyviai, turė tume laiko tiesiog pasivaikš č ioti po restorano skersmenį , pasigrož ė ti vaizdais ir nusifotografuoti. Dar kartą kartoju, kad restoranas sukasi ir todė l bū nant jame galima apž velgti visą Dalasą.

Taip pat iš š io restorano apž valgos lango aiš kiai matė si vieta, kur buvo nuš autas D. F. Kennedy, taip pat pastatas, iš kurio buvo paleistas š ū vis. Dabar č ia yra Š eš tojo aukš to muziejus.

Tai iš principo yra visi į domū s dalykai, kuriuos š į kartą pavyko pamatyti Teksase, bet ne visi poreikiai, kuriuos reikė jo į gyvendinti. Ir nespė jau susivokti, kad aplankiau tikrą kaubojų parduotuvę ir ten nusipirkau tikrą Stetsoną (kaubojiš ką skrybė lę ), kutais kaubojiš ką odinę striukę ir porą Texas dž insų.

Kaip bebū tų keista, Frisco tokios parduotuvė s nebuvo, o Dalase nebuvo galimybė s apsilankyti.

Taigi, savaitę praleidus Teksase, padirbė jus konferencijoje, atė jo ilgai lauktas penktadienis, kuris man iš pranaš avo tik maloniausią , o bū tent skrydį į Niujorką tę sti vieš nagė s JAV prie Atlanto. Ž vaigž dž ių turas.

Ryte mū sų grupė (kuriai tai pavyko padaryti pagal skrydž io iš vykimo grafiką ) iš vyko į paž intinę ekskursiją po mū sų į monė s gamyklą , o po pietų ramia š irdimi iš važ iavau į Dalaso Fort Verto oro uostą skristi į Naują jį . Jorkas. Jokių bė dų pož ymių ! Diena saulė ta, oras karš tas ir pan.

Be to, aš Kijeve pirkau bilietą Dalasas-Niujorkas marš rutu (per Š arlotę , Š iaurė s Karoliną ) su vienu US Airways bilietu, bet, tradiciš kai Amerikoje, už kiekvieną bagaž o vienetą reikia mokė ti papildomai, na, maksimaliai. bagaž o svorio taip pat niekas neatš aukė.


Todė l dar bū damas vieš butyje internetu sumokė jau 25 USD už lagaminą . Bet prie registracijos stalo turė jau š iek tiek antsvorio ir mane į lė ktuvą į leido tik su vienu rankinio bagaž o krepš iu! (Tuo pat metu turė jau krepš į su neš iojamu kompiuteriu (talpi), nedidelį krepš į su daiktais ir nedidelę moteriš ką kuprinę už peč ių dokumentams ir gidą iš rankinio bagaž o. Dė l to kai kuriuos daiktus turė jau perneš ti į kitą krepš į ir už jį sumokė ti dar 35 dolerius, kaip ir už antrą bagaž o vienetą.

Ir tada prasidė jo mano netikė tas nuotykis!

Likus maž daug valandai iki mano skrydž io į Š arlotę iš vykimo laiko praneš a, kad dė l neį prasto karš č io lė ktuvas vė luoja 40 minuč ių , o keleiviai, turintys persė dimą į Š arlotę kitiems skrydž iams, turi eiti prie kasos, kad nustatytų marš rutą . tolesnis judė jimas. Reikė tų paž ymė ti, kad mano skrydis Š arlotė je yra tik valanda, ir aš suprantu, kad į skrydį Š arlotė -Niujorkas (atvykimas 23:40) aš nespė siu.

Pradedu truputi panikuoti, nes turiu viesbuciu uzsakyta Niujorke, na, Dievas palaimina jam si viesbuti, svarbiausia, kad sekancia diena 7 ryto man grupinis autobusas i Boston.

Apskritai apie 20 minuč ių maloni teta prie persė dimo stalo są ž iningai bandė surasti man bent kokį skrydį per kitas oro linijas ir miestus, kad š iandien nuskristu į Niujorką , bet tada ji tiesiog bejė giš kai gū ž č iojo rankomis. Tada ji ir aš pradė jome bandyti mane susodinti į skrydį į Bostoną , bent jau per kaž ką , kad ryte bū č iau Bostone, bet ir č ia yra bė da - arba nė ra tuš č ių vietų , arba skrydž iai atskrenda labai vė lai į Bostoną . kitą dieną . Galiausiai ji man patarė skristi į Š arlotę (Š iaurė s Karolina), o tada vietoje iš siaiš kinti, kaip ir kur galė č iau susispausti, kad patekč iau į Niujorką ar Bostoną.

Mano tuometinė bū sena buvo labai liū dna, paskambinau į agentū rą Niujorke, per kurią turė jau ekskursiją , perspė jau apie situaciją ir sė dau į skrydį į Š arlotę , š irdyje tikė damasi, kad skrydis į Niujorką taip pat atidė s vieną kartą . priež astis ar kita. kitos priež astys.

Skrydis iš Dalaso į Š arlotę truko 2.5 valandos. Lė ktuve jie nemaitino, vaiš ino tik vandeniu, kava ar arbata, be to, vanduo buvo aiš kiai iš auš intuvo, todė l kava ir arbata buvo putoja - brr. Net negė riau, skrandis brangesnis.


Kai mano lė ktuvas nusileido Š arlotė je, iki lė ktuvo iš vykimo į Niujorką dar buvo likę.20 minuč ių . Pavė lavome į lė ktuvą , buvo 6 ž monė s, bet, deja, dė l didelio atstumo tarp vartų (reikė jo bė gti į kitą oro uosto galą ), nė vienam nepavyko suspė ti į skrydį į Niujorką . , nors bė gome kuo greič iau . Gaila, kad kai pribė gome prie vartų , lė ktuvas dar stovė jo, bet jau buvo už plombuotas. Nustebau, kad tiek daug ž monių nelaukė!

Visi tada dar labai piktinosi, kad viena aviakompanija, skrydis atskriejo ne laiku, skrydis i Niujorka buvo paskutinis siandien, nes galejo palaukti pora minuciu, tikrai buvo proga praneš ti, kad ž monė s jau skrido aukš tyn! Na, neliko nieko kito, kaip vė l eiti į Informacijos skyrių ir stovė ti gana ilgoje eilė je, nes dė l nenormalaus karš č io daugelis skrydž ių buvo atš aukti arba neatskrido į Š arlotę laiku ir jų keleiviai pasirodė mano. nelaimė s bendraž ygiai.

Bet tada sė kmė man vis tiek nusiš ypsojo, gavau į laipinimo taloną , tiesa, ne į Niujorką (mano iš vykę s skrydis tą dien buvo paskutinis), o kitą dieną į Bostoną . Taip pat man davė.2 į laipinimo bilietus. Vienas – patvirtintas 18:00 val. , o antrasis kaip rezervinis keleivis (laukianč ių jų są raš as) anksč iausio skrydž io 7:58 val.

Jei nespė siu į š į ankstyvą skrydį , tai, kaip man pasakė teta iš Informacijos kasos, kitam skrydž iui į Bostoną man duos naują panaš ų bilietą , jie ten skrenda kas pusvalandį . Ekstremaliausiu atveju aš tiesiog turė č iau skristi į Bostoną.18:00 skrydž iu su patvirtintu bilietu, ko visiš kai nenorė jau, nes vė l prarasč iau dieną savo kelionė je ir turą po Bostoną.

Dė l to, kad iš pradž ių pirkau vieną bilietą visam marš rutui, o ne po 2 į kiekvieną atkarpą , taip pat turė jau teisę į nakvynę vieš butyje aviakompanijos lė š omis su pusryč iais, kuriais su malonumu pasinaudojau. , pasiekę s ten vieš buč io marš rutiniu autobusu -bass. Vieš butis buvo paprastas „Quality Inn“, bet ten buvo viskas, ko reikė jo pavargusiam ir nervingam turistui.

Ir č ia yra dar vienas svarbus momentas - tai bagaž as, kurį taip pat teko perkelti iš lė ktuvo į Niujorką į lė ktuvą , skrendantį rytoj į Bostoną , apie kurį vė lgi, valandą stovė ję s ilgoje eilė je prie Bagaž o atsiė mimo, aš perspė jo š io skyriaus darbuotojas. Jis patikino, kad viskas bus gerai, į kompiuterį suvedė reikiamus duomenis ir padovanojo didelį aviakompanijos tualeto reikmenų rinkinį.


Kitą rytą , kai prasidė jo registracija į skrydį , aš jau buvau oro uoste. Ž monė s tiesiog masiš kai miegojo ant grindų (neį manoma ant kė dž ių - rankenos trukdo), iš kart nusipirko komplektą , susidedantį iš flanelinė s antklodė s ir pagalvė s po kaklu. Prie skrydž io prekystalio buvau vienas iš.17! budinč ių keleivių , po kurių vė l pasijutau liū dna, ž inodama, kad mano kelionių grupė jau iš vyko iš Niujorko į Bostoną.

Tiesą sakant, aš labai nerimavau, kad negalė siu patekti į š į skrydį , todė l, kai jie paš aukė mane ir perdavė man į laipinimo kajutę , mano laimė neturė jo ribų.

Beje, visi 17 keleivių iš laukianč ių jų są raš o pateko į š į lė ktuvą , ir jie sė dė jo vienas š alia kito (už ė mė.3 eiles prie avarinio iš ė jimo salono viduryje, bet č ia yra ir premija - erdvė kojoms didelė )).

Atkreiptinas dė mesys, kad Amerikoje lė ktuvo salonas daž niausiai skirstomas į zonas (zona 1.2 ir kt. ) ir keleiviai į lė ktuvą kvieč iami pagal š ias zonas, nurodytas bilietuose. Beje, tai labai gera mintis, nes perė jimuose nė ra susigrū dimo.

Skrydis iš Š arlotė s į Bostoną truko 1.5 valandos. Į domu buvo stebė ti Niujorką po lė ktuvo sparnu, kai lė ktuvas skrido virš jo. Manheteno dangoraiž iai „iš siskiria“ labai į domiai, o tada staiga - Centrinis parkas - aiš kiai paž ymė tas ž alias stač iakampis centre. Saunus!

Nusileidus Bostone, dar viena nemaloni staigmena – paaiš kė jo, kad lagaminai su manimi neatkeliavo. Susisiekus su Luggage Claim, buvau informuotas, kad mano lagaminai laukia, kol bus iš sių sti į Niujorką vakariniam skrydž iui.

Kam man reikia bagaž o Niujorke vakare, jei š iandien ryte esu Bostone, o mū sų grupė Niujorke bus tik po 2 dienų . Apskritai vė l teko skirti laiko pamesto bagaž o registracijai. Paž ymė tina, kad tą dieną dingusio bagaž o skyriuje dirbo 2 seneliai. Tai seneliai! Vienam buvo apie 65 metai (labai linksmai kilnodavo sunkius lagaminus), o kitam, su kuriuo pildž iau praš ymą , buvo apie 80. Atrodo, kad dė l labai senyvo amž iaus buvo š iek tiek kurč ias. nes turė jau jam š aukti ir kelis kartus kartoti. Apskritai Amerikoje pastebė jau, kad dirba daug senų ž monių , nors mū sų kelionių vadovai negalė jo pateikti aiš kios informacijos į mano klausimus apie tai. Jie tik pasakė , kad č ia turi daug socialinių programų , kurios padeda vyresnio amž iaus ž monė ms.


Tač iau už pildž ius praš ymą , senelis man davė informacinį lapelį ir paž adė jo, kad tą vakarą bagaž as bus pristatytas į mano nurodytą vieš butį (vieš butį Leksingtone, esantį.20-30 minuč ių nuo Bostono).

Taigi, aš esu Bostone. Su vienu krepš iu, kuriame, be neš iojamojo kompiuterio, tik viskas, ko reikia)). O tai maž as kelioninis elektrinis virdulys, plona kaš myro plati skara (labai pravertė - puikiai visą kelią saugojo nuo kondicionieriaus š alč io autobuse), aviakompanijos tualeto reikmenų rinkinys ir fotoaparatas. Ir dar vienas labai svarbus daiktas – Amsterdamo oro uosto SPA salone sė kmingai pirktas nedidelis krepš ys su pagalve kaklui keliautojams (tai man buvo tiesiog nepamainomas palydovas kelyje). Tai visi mano paprasti daiktai!

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Знаменитый супермаркет Walmart
Техасская маршрутка))).
г. Форт Ворт (Fort Worth), Техас, США
Даллас из обзорного окна ресторана
Ресторан в Далласе
Даллас, Техас
Даллас, Техас
дорожные развязки, Техас, США
Panašios istorijos
Komentarai (1) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras