Bet rezervuojant domė josi maistu, ž adė jo, kad bus, sutarsime atvykę . Atvaž iuojame: „Tu maš inoje, eik kur nors mieste, ten prekybos centrai“. Esame su vaiku, t. y. tiesiog prekybos centras nė ra iš eitis. Pavalgė mieste. Bet ryte reikė tų bent arbatos iš gerti? Gerai, visi puodeliai yra neš varū s, o rasti vieną , kuri nė ra susmulkinta, yra kita už duotis. Po arbatos ir jogurto nusprendž iau iš plauti indus savo š eimai – š tai, nė ra nei ploviklio, nei virtuvė s kempinė s. Pasirodo, š eimininkai nusiteikę prieš chemiją , virtuvė je jos tiesiog nė ra (todė l ir virtuvė s reikmenys, ir visa virtuvė ) - labai purvina (tuo momentu apsidž iaugiau, kad ne valgyti ten). Yra indaplovė , bet „į sijungiame retai, daug š viesos“. Į treč ią aukš tą veda siauri, š iek tiek banguojantys į vairių dydž ių laipteliai, man nieko, vyras karts nuo karto „už sispaudė “, į duš ą reikia trypti iš.3 aukš to 2. Vonios kambariai taip pat purvini (na, voratinkliai net pakabinti kampuose).
Mums buvo pasakyta, kad savininkai pavargo po didelė s grupė s atvykimo ir nusprendė ilsė tis pas mus - puiku, bet kodė l tada jie rezervavosi. Ar mes č ia taip pat norime atsipalaiduoti?
Ž aisti su parkavimu irgi neaiš ku, atrodo, kad yra, bet „nestatyk, nes sū nus atvaž iavo“. Apskritai jautiesi taip, lyg nesumokė jai, o atė jai nekviestas ir tau neaiš kiai už simenama, kad laikas iš vykti.
Kambarys kuklus, bet š varus, miegoti galima, lova tvarkinga, na, baldai š iek tiek keistai iš dė styti (buvo 3 vietų.3 metrai), bet televizorius praktiš kai nieko nerodo, tik š nypš č ia. Bet tai akimirkos, kurios maž ai domino, atvaž iavome apž iū rė ti miesto. Tač iau labai rekomenduoju neapsigyventi š iame dvare, net ir už labai kuklias kainas.