Atostogos buvo sėkmingos, jei ne viena, bet…
Mė gstu ilsė tis kur nors už sienyje, ypač prie jū ros, bet kartais nė ra kaip pabė gti, arba paprasč iausiai sugniuž dyta – nė ra laiko. Tada pradedi dairytis aplinkui ir ieš koti to, kas tau arč iau. Laimei, mū sų š alis didelė , yra iš ko rinktis. Marš rutą pasirinkome taip, kad jis nebū tų toli (6-7 valandos automobiliu) ir nebrangus. Kotedž ai 100 km zonoje nuo Kijevo nebuvo svarstomi dė l emisijos kainos (kaina / kokybė kaž kodė l visiš kai neatitinka realaus gyvenimo). Taip, neį domu. Nusprendė me eiti į tylą , š varų orą ir ramybę , t. y. į kalnus, kur taip pat yra nepaprasto grož io miš kas. Jie ilgai negalvojo, pasirinko Skolę (miestelį Lvovo srityje) vaizdingą vietą , pasiklydusią tarp kalnų ir miš kų mū sų didž iulė s ir nepaprastos tė vynė s gelmė se. Neraš ysiu apie kraš to grož ybes, tiesiog reikia ten apsilankyti, o apie gyvenimo prozą – su malonumu.
Kelias iš Kijevo į Skolę buvo gana nenuilstantis: „Tegyvuoja EURO-2012“ ir „Ač iū EURO už mū sų kelius“! Iš skyrus paskutinę atkarpą – keli km nuo Skole iki mū sų vieš buč io, kuris aiš kiai buvo skirtas visureigiams.
Č ia prasidė jo į domiausia. Ž inoma, aš suprantu, kad neturė tumė te 100% tikė ti viskuo, ką jie raš o apie save savo vieš buč ių svetainė se. Bet ne tokiu pač iu mastu!
Atidž iau paž iū rė jus paaiš kė ja, kad vieš buč iai ne vaizdingame kampelyje, kaip buvo sakyta, o kaž kur prie gelež inkelio, sraigtasparnių nusileidimo aikš telė kaž kokia trapi, ten telpa daugiausiai hidroplanas. Kambariai maž uč iai, bet lovos tikrai į spū dingos – tikras „seksodromas“ (vaikams geriau š ito neskaityti, antraip vis tiek paklaus, ką š is ž odis reiš kia). Rekomenduoju vieš buč io nerezervuoti iš anksto, jei ne sezonas, o ateiti pasiž iū rė ti, kas ir kaip. Dė l minė tų priež asč ių mums nepatiko pirmasis vieš butis „Svjatoslavas“. Ir pajudė jome toliau.
O, nepamirš k! Paž ymė tina, kad keliaujame trise, ir, kaip taisyklė , kambarį nuomojamė s trims (ankš tomis są lygomis, bet neį siž eidę ), tad atitinkamai ir ieš kojome kambario trims.
Pasirinkimas teko š eimyniniam vieš buč iui „Trys broliai“ (Grebenivo kaimas). Kambarių pasirinkimas – nuo ekonominė s klasė s iki prabangos. Praš matnus, toks praš matnus. Mes pasirinkome apartamentus, kurie yra 50 UAH brangesni nei standartiniai (350 UAH). Kambaryje nesunkiai apsigyvens keturi ž monė s, vietos dar bus, bet juokaujama, kad kambarys skirtas dviems, tai už treč ią reikia mokė ti papildomai. Kaip? Ir taip! Bet kuriame š io vieš buč io kambaryje už treč ią , ketvirtą reikia mokė ti papildomai – š iame vieš butyje už.60 UAH. Atitinkamai, pusryč iai į kainą į skaič iuoti tik dviems, už visus likusius pusryč ius papildomai mokama 20 UAH.
Vieš butyje, be mū sų , nebuvo sveč ių – į mū sų laikiną ją prieglaudą į vairovė s atneš ė priž iū rė tojas, š uo Vaska ir trys ož kos. Tiesa, jie apsidž iaugė , kad bent jau už tvindė . O tada rudenį Karpatuose visai vė su.
Dabar apie maistą . Ko gero, reikė jo pasivaikš č ioti po kaimą , kad vieš buč io restorane nieko neuž sisakytum. Interjeras tiesiog super, bet š efą , jei jis yra, reikia keisti. Tikrai nesu virtuvė s ž inovas, bet kai ką joje suprantu. Vaikams ir ž monė ms, kuriems rekomenduojamas dietinis maistas, nieko nė ra. Iš.10 patiekalų (galite rinktis tik vieną ) pusryč iams buvo galima paragauti ryž ių koš ė s su pienu, bet pieno nebuvo, tad pasiš ildė me savo kotletus porai. Omletas kaž kodė l labai priminė troš kinį iš kiauš inių , vandens ir miltų . Valgyti galima, bet kaž koks keistas patiekalas. Blynai, kaip blynai, vė l ant vandens, nepavyko sugadinti kiauš inienė s))). Iš patiekalų , kuriuos iš bandž iau vakarienei, nieko negaliu pastebė ti. Jie buvo sotū s, bet jiems tai nepatiko.
Personalas. Man patiko jauna ponia registratū roje Daš a ir mū sų apsaugos darbuotojas Vasilijus. Jie labai malonū s, viską parodys, papasakos daugiau ir nuves prie mineralinio vandens š altinio, kuris vadinamas vietiniu „naftusya“.
Apskritai - visa kita buvo sė kminga, jei ne viena, bet...
Daugiau apie jį . Netoli Skole, pakeliui į Lvovą , nusprendė me už sukti į Drohobych, garsų jį Drohobych ir pakeliui. Pasiž iū rė jome ž emė lapį – apie 27 km, visai netoli ir yra ž enklas. Pirmyn! 27 km virto dviejų valandų vargo. Jei tai, kas vadinama keliu, yra KELIAS, tai aš , popiež ius! ! ! Tai ne kelias – tai kaž kas nesuprantama duobė je ant duobė s. Jei norite pasinaudoti nuoroda, NEDARYK! ! ! Nė ra kelio!
Ž inoma, į spū dž io apie miestą nė ra. Arba Drohobychas tapo kitoks, arba pavargome po kelionė s.
Nuo Drohobych iki Lvovo kelias, galima sakyti, geras, vidutinis greitis 80 km/val.
Galiausiai atkreipiu dė mesį , kad pats Lvovas po euro tapo Vakarų Ukrainos turizmo centru. Labai padaugė jo turistų . Dė l to viskas pabrango. Kainos kavinė se pakilo, porcijos sumaž ė jo. Nemalonu, bet tiesa.
Tad geriausi į spū dž iai liko vaikš č iojant po kalnus ir renkant kiaulienos grybus. Vis dė lto į kvė piau gryno oro, taip, kad galva apsisuko. Panaš u, kad prasidė jo apsinuodijimas deguonimi, tad laikas grį ž ti, už uosti miesto benziną )))
