Padavė jai malonū s, stengė si, ypač vienas berniukas, toks malonus, o č ekių dar nedavė , tai norė jau paž iū rė ti, kodė l sumokė jome tam tikrą sumą , nes ne viskas buvo į kainą . Pas mane mieste uzsakome ir mums duoda č ekį apmokė ti, o č ia tik paskelbė sumą . O ž aidimų aikš telė , labai maž ai supamosios kė dutė s, dvi sū pynė s maž iesiems ir viskas, o senoliams tik medinė supama kė dutė ir viskas - jokio batuto ar sū pynių didesniems vaikams nebuvo, yra ir minusas, mano vaikas labai nusivylė . Gerai pailsė jau, bet nė ra noro vė l eiti.
Kelias į kaimą š lykš tus, ypač š irdis sumuš ė , kai mū sų didelis sunkus autobusas už važ iavo ant maž o medinio tiltelio. Iš maisto patiko bograch. Grybų sriuba man labai nepatiko: juodas vanduo su vermiš eliais ir grybų gabalė liais, ož kos sū ris irgi mė gė jiš kas - rū gš taus kvapo ir skonio. Prieš kelionę draugai pasakojo, kaip Karpatuose stalai lū ž davo nuo skanė stų , bet č ia, matyt, ne vieta. Stalai klojami labai kukliai - pusryč iams blynai su š aukš tu uogienė s arba kiauš inienė be garnyro, plius arbata. Gerai, moterims už figū rą už skaita, bet vyrams toks maistas. . . Civilizacijos trū kumas turi į takos – š alia nė ra parduotuvių . Č ia keliaujant su savimi reikė tų pasiimti kavą ir kitus gyvenimo dž iaugsmus.
Degustacija buvo ypatingai nusivylusi. Buvo paskelbta ragauti vynų , ž aliavų ir š altibarš č ių . 100 UAH nuo asmens. Tikė jomė s kelionė s į ū kį , su sū rio rateliais ir legendomis apie jo kū rimą . Bet jie mus surinko į valgomą jį ir padė jo ant stalo lė kš tę š altos mė sos: deš ros, mė sos ir sū rio. Viena lė kš tė visam stalui – prie stalo buvome 10. Kiekvienas atidavė po 100 UAH paragauti jam nukritusio gabalo. Riekelių skaič ius net neatitiko ž monių skaič iaus. Daž niausiai degustacijose po truputį pilama į į vairių vynų taures. Mums buvo pasiū lyta ne daugiau 4 rū š ių vynų . Yra tik viena jū sų pasirinkta stiklinė . Viską turistai suvalgė ir iš gė rė per 5 minutes. Ką tiksliai valgė ir gė rė , jie nekomentavo, net „banketo“ š eimininkai nekalbė jo eilė raš č ių ir prozos apie produktų naudą ir puoš numą . Sumiš imas nuo tokios degustacijos buvo visų veide.
Lijo dvi dienas iš trijų . Taigi nepamirš kite pasiimti skė č io, lietpalč io ir neperš lampamų batų ! Turė jau tik lietpaltį . (Kelyje buvo lengviau maiš yti, bet š lapios kojos ir galva sumaž ino komfortą ).
Gavome namą su virtuve (bet reikia ilgiems pasivaž inė jimams ir jei yra iš ko gaminti), rankų darbo medinius baldus. Viskas yra etninė . Tač iau garso izoliacijos visiš kai nė ra. Bū dama vonioje pirmame aukš te iš girdau knarkimą antrame aukš te. Visas š ias 3 dienas virtuvė s kriauklė je gyveno juodas voras. Bet jis man netrukdė , pasislinko tik tada, kai atsisuko č iaupas. Tai mus supanč ios gamtos dalis. Gyvū nija, ež eras – mė gstantiems pasitraukti nuo miesto š urmulio. Atsipalaidavimui yra ketaus kubilai, bet nebandž iau, nes sė di 5 ž monė s. Iš karto – mano supratimu, tai nehigieniš ka.
Savaitgalis iš ė jo toks, kitoks nei darbo dienos. Ryte pabudau nuo paukš č ių č iulbė jimo