Как не надо отдыхать Kaip nepailsėti

Ką tik grį ž au iš atostogų namelyje Vechornitsa. Buvau LABAI nustebintas perskaič iusi ankstesnes entuziastingas apž valgas. Iš važ iavome ilsė tis su dideliu bū riu vaikų , todė l iš sinuomojome visą dvarą . Prieš tai jie dvejus metus atostogavo maž esniame name ir viskas buvo nuostabu. Iš pirmo ž vilgsnio viskas atrodė neblogai – į domus naujas dvaras, dideli graž ū s kambariai, erdvi salė , kur galima suburti visą kompaniją... Kas man iš karto nepatiko – antrame aukš te š alia miegamų jų į rengta virtuvė lė personalui ir vė dinimo sistemos trū kumas name. Visi kvapai iš virtuvė s – Jū sų miegamajame. Vienoje apž valgoje personalas apibū dinamas kaip nepastebimas, bet visą laiką po ranka, pas mus buvo atvirkš č iai, nuolat jauti jų buvimą (blogą ja prasme), bet kai reikia - ne. Iš pradž ių net nelaukė me, kol po valgio juos nuims nuo stalo. Ir tavo rytas prasideda tada, kai jie iš plauna indus. Ypač noriu pakalbė ti apie virtuvę.
Tai nedidelė , neš vari ir prastai vė dinama patalpa, kurioje nuolat klaidž ioja dalis ž monių . Ant naktinių staliukų – š iukš lė s (į skaitant prezervatyvus), š aldytuve – supuvę s maistas. Ir visi bū tume iš tvė rę , ir bū tume prie visko pripratę , jei nebū tume nuo darbuotojų už sikrė tę E. coli. Ir jie net nesuprato, kad tokiu atveju reikia laikytis atokiau nuo virtuvė s. Beveik visi susirgo, vaikams buvo iš kviesta greitoji pagalba. Bogdanas atsisakė imtis jokių priemonių , pinigai jam jau buvo sumokė ti. . . Reikė jo į dė ti daug pastangų , kad merginos bent gerai iš plautų indus. Po to atsisakė me jų paslaugų ir gaminome maistą patys.