Apleistuose Trostiano šlaituose...

2019 Birželio 25 • Kelionės laikas: nuo 2018 Rugsėjo 20 iki 2018 Rugsėjo 22

Reputacija: +495.5

Pridėti kaip draugą

Parašyti laišką

Man patinka slidinė ti.

Š i aistra mane aplankė ne taip seniai – vos prieš keletą metų . Gyvenu Lvovo mieste – „maž ajame Paryž iuje“, kaip kadaise buvo vadinamas buvusioje SSRS. Nuo jo iki Ukrainos Karpatų ranka pasiekiama. Bet man kaž kaip neatė jo į galvą , kad net ž iemą ten galima labai gerai praleisti laiką , slidinė ti, o ne visus ž iemos mė nesius sė dė ti prie keturių sienų prie televizoriaus.

Tač iau viskam savas laikas! „Atstok“ ir aš ant slidž ių . Ž inoma, tai atsitiko ne iš karto. Turė jau į dė ti daug pastangų , už pildyti daugybę iš kilimų ir mė lynių , kol kas nors pradė jo veikti.

Ir tada iš vykau su savo brangia ž mona, kuri į tikino mane pabandyti už pildyti laisvalaikį naujais, visiš kai neprilygstamais į spū dž iais, už kariauti pirmą sias slidinė jimo trasas!

Tarp š io laisvalaikio mė gė jų , gyvenanč ių Ukrainoje, yra toks posakis, kad slidininkas dar nė ra slidininkas, jei nė ra slidę s Trostiano Karpatuose. Š io kalno aukš tis 1234 m Nelabai aukš tas kalnas, ž inoma, jei lyginsime su aukš č iausia Ukrainos Karpatų virš ū ne Hoverla (aukš tis – 2061 m). Jos papė dė je yra nuo sovietmeč io garsus slidinė jimo kurortas Slavske.

Ir aš jums pasakysiu atvirai: Trostianas yra be galo nuostabus kalnas! Tai viena garsiausių Karpatų virš ū nių . Į spū dinga pirmiausia tuo, kad bū tent jos trasose yra į rengtos slidinė jimo trasos, kurių sudė tingumo prasme kitose š io regiono „slidinė jimo mekose“ nerasite. Š iuos ž odž ius, kurie kaž kam gali pasirodyti labai netikė ti, patvirtina bent jau tai, kad bū tent č ia jie ruoš ė si pasirodymams „ž iemos“ olimpiadose 1960–1970 m. Sovietiniai slidininkai. Nuo tų laikų „mylimiausio kalno Karpatuose“ papė dė je (kaip Trostyan „asmeninė je“ svetainė je tiesiogiai nurodo jos „karš ti“ gerbė jai) iš liko „Dinamo“ sporto draugijos bazė . Taip pat keletas kitų labai tvirtų ir gerai veikianč ių , nepaisant „senelio“ amž iaus, slidinė jimo keltuvų .

Ne kartą buvau Trostiane. Ir aš taip pat visa š irdimi į simylė jau š į kalną ! Kai vykstame į Slavske ž iemą , tikrai stengiamė s ten apsilankyti, pasivaž inė ti mė gstamo kalno š laitais. Nors apskritai Slavskė yra maž a „slidinė jimo š alis“ š alyje, kurioje yra beveik keliolika kalnų , „už klota“ keltuvais ir kurios trasose kiekvienas slidininkas ras, kaip sakoma, savo skonio trasą .

Bet, kartoju, Trostiane lankiausi tik ž iemą . Kaip bū na kitu metų laiku, aš než inojau. Ir dabar, 2018 m. rudenį , š i erzinanti „spraga“ pagaliau buvo už pildyta!

Nepaisant už siė mimo į vairiais reikalais, į vairių problemų (gyvenimas yra gyvenimas, ką veikti! ) Buvo nusprę sta keletą dienų iš gana trumpų atostogų rugsė jo mė nesį praleisti mū sų „š eimos taryboje“ Karpatuose. Jis yra Slavske – netoli Trostiano.

Ir tai maž daug viena diena, kurią praleidome jos š laituose, ir bus mano istorija.

Kai prisimenu š ią dieną , ji iš kyla prieš mano „proto akis“ kaip tam tikri „kadrai“ – detalė s, į sirė ž ė mano atmintyje iš ten praleisto laiko. Ten - Trostiano š laituose, tą dieną neį prastai apleistas.

Taigi, aš jums parodysiu š į „filmą “! Ir sau.

„Rė mas“ – „rė mas“…

1 kadras – „Ant kojos“

Nedideliame š eimos vieš butyje, kurį pasirinkome kaip prieglobstį š ioms trims dienoms Slavske, esame vieninteliai sveč iai. Tuš č ia! Juk kieme jau ruduo, darosi vis š altesnis. Ir ne ž iema ir ne vasara, kai Karpatuose visada už tenka sveč ių , norinč ių „paragauti iš savo dosnumo“.

Ryte susirinkę iš vykstame, o rugsė jo saulė dar nepradė jo kepinti. Diena, mū sų laimei, pasirodė labai š ilta ir nepaprastai giedra. Vos už kelių deš imč ių metrų nuo mū sų vieš buč io prasideda kalno papė dė . Iki tos vietos, kur pradė sime tikrą kilimą į Trostiano „statumą “, reikia nueiti kelis kilometrus. Gana didelė koja prie Trostyano! Š į taką , kuris dar nė ra labai status, save vadinu „auto liftu“. Č ia ž iemą dienos metu judė jimas nenutrū ksta nė minutei. Vietos gyventojai š iuo metu už dirba daug pinigų , visus norinč ius slidininkus į pagrindinio Trostjano š laito keltuvus savo UAZ markė s visureigiais (kariniais ir „kepalais“ arba „ū kininkais“) vež dami. Tokio nuolydž io keliu pravaž iuos tik galingas automobilis. UAZ puikiai tinka š iam tikslui. Š is kelias – visiš kai eilinė kaimo gatvė , nusė ta ž vyru, bet turinti nemaž ą statumą , gana į prasta Karpatų kaimams, kuria paprastas „lengvasis automobilis“ neiš lips.

Š iandien neį prastai tylu ant š ios kalvos. Niekas aplinkui. Nė ra automobilių , nė ra ž monių , kaip sakoma vienoje senoje dainoje! Ir niekas než iū rė s iš trobų girdė damas mū sų ž ingsnius. Savaitė s diena! Visi kaimo ž monė s už siė mę savo reikalais, jie ne nuo mū sų priklauso. Taigi visus š iuos „autokilometrus“ nuė jome nematydami beveik nė vienos gyvos sielos.

Ir č ia mes pasiekiame senus centrinė s Trostiano slidinė jimo trasos keltuvus – „Centras“ š io kalno nuolatinių lankytojų „slenge“.

Š iek tiek reikia pagalbos

Visos Trostjano trasos, kalbant č ia mė gstanč ių slidininkų kalba, turi trumpus pavadinimus – priklausomai nuo to, kurioje pasaulio pusė je „atrodo“ š laitas. Todė l Trostyanas važ iuoja „Š iaurė je“, „Vakaruose“ ir „Centre“. Pietinis kalno š laitas netinkamas slidinė jimui, apaugę s miš ku. „Centras“ yra rytinė je kalno pusė je, taip vadinamas, nes bū tent š i trasa yra sunkiausia, č ia didž iausias nuolydis. Bū tent č ia kadaise treniravosi sovietų olimpiniai slidininkai. Jeigu Trostiano „Centras“ tau padavė – „pagarba tau ir pagarba! Taip tokiais ir panaš iais atvejais kalba slidininkai.

Ir č ia nieko nė ra! Tik keltuvų trosai girgž da nuo vė jo ir š vieč ia rudens saulė - net kepa visai neblogai! Todė l, kadangi mano oda glež na, kaip mergaitė s, akimirksniu „perdega“ saulė je, apvynioju kaklą su savimi atsineš tu rankš luosč iu ir kepurė lę nuo galvos stengiuosi nuimti tik bū tiniausiu atveju. p>

Surengiame nedidelį sustojimą su „už kandž iu“ ant suoliukų š alia slidininkų keltuvų . Kol kramtome sumuš tinius, grož imė s savo mė gstamu š laitu. Jis toks "kietas"! Slidinė jimo sezonu, kai pradedi juo lipti ant jungo, turi bū ti labai atsargus. Prieš ingu atveju jū s atsilaisvinsite ir, likusiems eilė s prie keltuvų juokui, apsiversite ž emyn! Ir pinigai vienam keltuvui prarasti! Praš ome vė l bū ti eilė s gale!

https://www.turpravda.ua/newimg/3 /1200x800/00/02/48/80/2488022.jpg

Tač iau dabar, rugsė jį , č ia nė ra nė sielos. Keltuvai stovi. Ant š laito, vis dar ž aliuojanč iame ž ole, niekas neblaš ko, renka mė lynes. Mė lynių sezonas taip pat baigė si. Su š iomis mė lynė mis, o tiksliau su uogiene iš jos, vietiniai ž iemą gamina skanius blynus ir č ia, kalno š laituose, parduoda slidininkams. Mes irgi juos paė mė me! Prisimenu, kaip tai buvo puiku! Važ iuoji, nusprendi padaryti „pit stopą “ ir tiesiog kalno virš ū nė je už labai maž us pinigus nusiperki puodelį kvapniausios Karpatų ž olelių arbatos bei lė kš tę nastinikų ir pradedi dž iaugtis gyvenimu! Ir aš tiesiog noriu, sekdamas vieno garsaus filmo herojų , pasakyti kaž ką dž iugiai filosofiš ko: „Gyventi, kaip sakoma, yra gerai! “.

Š laitė je atsiranda taš kas, judantis ž emyn. Kaž kas ateina. Po penkiolikos minuč ių pro mus eina protingas, maž daug penkiasdeš imties metų vyras, apsirengę s marš erių stiliumi, su kuprine. Pokalbiai mobiliuoju telefonu. Jei tik jis paž iū rė tų mū sų kryptimi. . .

Na, gerai, už kandome, š iek tiek pailsė jome ir judame toliau – į š laitus, į virš ų ! Š iandien norime paž velgti į Slavske nuo virš aus iki apač ios!

Ir mes tai padarysime!

2 kadras – „Karpatų jogas“

Mes pradedame kilimą . Ž olė tu š laitu tarp vilkikų einame tiesiai, o iš einame į taką , kuris prasideda deš inė je nuo jų . Š is takas kaip serpantinas vingiuoja palei Trostiano š laitą , karts nuo karto pasinerdamas į miš ką , o paskui iš jo vė l iš nyra aukš č iau.

Praeiname pro trobelę , ant kurios sumontuota internetinė kamera, iš kurios ž iemą į internetą perduodamas kalno papė dė s vaizdas ir situacija ž emutinė se Centro keltuvų stotyse. Ar ji dabar dirba? Vargu.

https://www.turpravda.ua/newimg/3/1200x800/00/02/48/80/2488027.jpg

Ir kilimas yra gana „kietas“. Vaikš č ioti tampa sunkiau. Bet mums tai nė ra problema. Mes esame slidininkai! O saulė š ildo labai vė siai, ne rudenį kaž kaip. Tai karš ta!

https://www.turpravda.ua/newimg/3/1200x800/00/02/48/80/2488077.jpg

Pagaliau į ž engiame į pirmą ją savo kelyje giraitę . Pravaž iuojame jį ir kylame pro proskyną į nedidelę proskyną , esanč ią ant atbrailos ant š laito.

Prieš iš einant, jauč iu kaž kieno buvimą , nors iš priekio nesigirdi jokių garsų . Ar turė jau jausmą , kaip gyvū nas, ar ką nors? O gal veikė „š eš tasis jausmas“? Ir tikrai – mano instinktas manę s neapgauna. Vos už lipę ant š ios savotiš kos atbrailos, randame ten sė dintį vyrą „lotoso“ poza. Nepaž į stamasis jaunas. Jis turi malonų , net graž ų veidą . Ū sai, barzda, ilgi plaukai perimti kaspinu, kaip mū sų protė viai iš filmų apie Kijevo Rusios laikus. Nuavė batus, nusirengė iki juosmens – kad pamatytų pilnesnę vienybę su gamta! Netoliese ant ž olė s guli jo sena kuprinė ir virš utiniai drabuž iai. Jis visiš kai nekreipia į mus dė mesio, visiš kai pasinė rę s į save. Medituojantis, tikriausiai, pilietis! Akivaizdu, kad kai kurių Rytų filosofinių mokymų pasekė jas. Arba už siima viena iš kovos menų rū š ių . Meditacija ten taip pat labai laukiama.

Nenorime kiš tis į ž mogų ir, ž iū rė dami į kalnų panoramą , vis labiau besiskleidž ianč ią prieš mus, taip pat į ž emiau esanč ią Slavske, po mumis, tyliai judame toliau.

Ir tada mano galvoje gimė kita mintis. Man asmeniš kai kaž kas labai į spū dingo. O jums, mieli skaitytojai, gal net juokinga. Taip ir man atė jo į galvą – kad ir kiek buvome Karpatuose, ir niekas iš ten atsitiktinai sutiktų ž monių , tiek vietinių , tiek tokių kaip mes, su mumis nesielgė prieš iš kai ir nenorė jo mums pakenkti. Atvirkš č iai, jei kreipdavomė s į ką nors su praš ymu ar klausimu, visi buvo draugiš ki ir stengdavosi mums padė ti. Gal taip kalnai veikia ž mones? Ir visas mū sų pasaulio blogis lieka kaž kur ten apač ioje – lygumose ir ž emumose? Ir š tai kodė l tos graž ios merginos tuo momentu, kai staiga iš krū mų prieš jas iš niro mano veidas – nelabai graž us, prisipaž į stu.

Ir ne veltui, kaip ž inia, alpinistai savo kasdienybė je, skirtingai nei mes, miestieč iai, kur nors iš vykę daž niausiai ž iū ri aukš tyn – į dangų . Jie jam artimesni nei mes. Galbū t tai ir yra esmė ?

Tę siame kopimą . Serpantino takas vingiuoja š laitu.

https://www.turpravda.ua/newimg/3 /1200x800/00/02/48/80/2488017.jpg

Pavaž iavę kelis š imtus metrų nuo proskynos, kurioje, ko gero, ir toliau nerū pestingai č iulba jaunos „fė jos“, privaž iuojame 50 metrų mū sų taku besidriekianč ios mė lynė s. Po lapais vietomis dar matome uogas. Na, padarykime mė lynių pertraukė lę ! Kodė l nepasinaudojus miš ko dovana? Ir penkios minutė s nepraeina, nes mudviejų pirš tai tampa mė lynai violetiniai.

Na, pone, „už ką sk“ ir laikas judė ti toliau. Iš lipame iš š ilauogių ir tuoj pat vos neuž lipame ant ž alč io, kaitinamė s saulė je š ioje vietoje smė liu nubarstytame takelyje! Š tai dar vienas susitikimas!

Po pirmojo, didž iajai daliai ž monijos visiš kai suprantamo, jokiu bū du nedž iuginanč io, jaudulys atslū go (juk pagal statistiką gyvatė ms simpatizuoja tik 1 proc. pasaulio gyventojų ), atidž iai apž iū rime gulintį roplį . prieš mus kelias minutes. Gyvatė s ilgis yra dvideš imt centimetrų . Spalva - tamsiai pilka. Tyliai guli. Ž mona daro keletą nuotraukų . Tada jis praš o, kad sutrukdyč iau „aborigeninę moterį “ – nori iš pirmų lū pų pamatyti, kaip ji iš siž ios. Ir tuo pat metu nufotografuokite keletą judanč ių nuotraukų . Atsargiai trypiu koja š alia – jokios reakcijos. Už migo, tiesa? Š velniai palieskite jį pagaliuku. Pagaliau! Graž uolė pajudė jo ir svirduliavo! Ir nulė kė į ž olę .

Eime toliau.

Tai netoli virš aus. O š tai virš utinė s „Vakarų “ stotys – vakarinis Trostiano š laitas. Taip neį prasta č ia vaikš č ioti tarp vis dar aukš tos ž olė s, kai kartą ž iemą č ia važ inė jau slidinė ti.

https://www.turpravda.ua/newimg/3 /1200x800/00/02/48/80/2488047.jpg

Č ia yra maž as medinis stalas ir suolas. Nepraleiskite progos prisė sti ir pailsė ti. Ž inoma, grož imė s kalnų panorama! Ir klausykitė s jų muzikos! Jos akordus atneš a š iek tiek puč iantis vė jas...

https://www.turpravda.ua/newimg/3 /1200x800/00/02/48/80/2488052.jpg

Chu – girdite variklio triukš mą ! Kas dar gali mus sekti? Vis tiek trukdys mū sų klausytis, mieste maž ai automobilių gadina sveikatą...Pasirodo maž as dž ipas su lenkiš kais numeriais. Praeina pro š alį . Jame sė dintys du skustagalviai dideli vyrai net než iū ri į mū sų pusę . Ar mes nematomi? Ir tada automobilis į stringa didž iulė je baloje, kuri iš siliejo tiesiai per kelią . Na, iš karto pagalvojau, dabar eisiu padė ti sveč iams iš kaimyninė s š alies. Bet ne, dž ipas „pasiduoda“ atgal, į sibė gė ja, į veikia kliū tį ir dingsta kitame kelio posū kyje.

Pakylame nuo suolo ir toliau judame į virš ų . Ji tuoj ateis!

Ten mes, matai, susipaž insime su netikė tais bendrakeleiviais. Ž inau lenkiš kai. Mano tolimi protė viai kilę iš Sandraugos. Taigi tuo pat metu praktikuosiu – jau seniai „ne rozmavyalem lenkiš kai“!

4 kadras – „Tuš č ias „slidinė jimo kaimas“ virš uje“

Ir č ia mes einame į kalno virš ū nę .

Pirmiausia matome „slidinė jimo“ kavinių namus, kuriuose ž iemą ruoš iami ir parduodami visokie „marinuoti agurkai“ visiems Trostjanovsko slidinė jimo trasų už kariautojams. Č ia gė rė me labai kvapnią Karpatų arbatą ir valgė me su blyneliais su mė lynių uogiene iš uogų , kurios vasarą renkamos č ia, Trostjane. Tokių „rijų taš kų “ č ia yra deš imtys. Virš uje susiformavo visas maž as jų kaimas! Trumpą ž iemos dieną č ia tiesiog verda gyvenimas. O dabar – tuš tuma. . . Niekas, nieko.

Visos š ios „namelė s“ už rakintos. Vė jas ridena į vairias smulkmenas nuo apleisto „kaimo“ galo iki galo. Č ia suartė janč ių „Centro“ ir „Š iaurė s“ jungų lynai dū zgia. Visa tai taip neį prasta man, kuri č ia buvau tik ž iemą...Net kaž kaip nejauku pasidaro.

https://www.turpravda.ua/newimg/3 /1200x800/00/02/48/80/2488037.jpg

Apsidairę praeiname „kaimo“ gatvė mis.

https://www.turpravda.ua/newimg/3 /1200x800/00/02/48/80/2488067.jpg

Matome, kad kaž kas paliko labai gerą kalnų slidinė jimą . Tiesa – be pagaliukų . Bet tu negali jų paimti! Jū s esate kalnuose, bet jie č ia nevagia!

https://www.turpravda.ua/newimg/3 /1200x800/00/02/48/80/2488072.jpg

Palauk, kur yra tas dž ipas, kuris prieš dvideš imt minuč ių vos neį strigo purve prieš mū sų akis? Nei jo, nei jo „raitelių “ niekur nesimato. Š tai tie! Kur jie nuė jo? Ar patekote į paralelinę dimensiją ? O tie, su kuriais jau buvome susitikę anksč iau, nes jie mū sų nepastebė jo, nes jie irgi iš ten – iš „veidrodž io“? Š iandien su mumis vyksta stebuklai ir tik...

https://www.turpravda.ua/newimg/3 /1200x800/00/02/48/80/2488032.jpg

Nedelsdami važ iuojame į centrinį Trostiano š laitą . Iš ten atsiveria nuostabiausias vaizdas į kalnus! Dabar grož ė simė s Karpatais! Kvė puokite tyriausiu kalnų oru! Klausykitė s neprilygstamos „kalnų muzikos“, kurią č ia geriausia girdė ti!

Ir mes padarysime š aunių nuotraukų , kuriomis vė liau mė gausimė s ilgais ramiais ž iemos vakarais mū sų labai maž ame, bet labai jaukiame bute Lvove.

Dabar, dabar!

5 kadras – „Ilgas kalnų apmą stymas pagal jų “ muziką “

Prieiname virš utinę Centro stotį , iš kurios prieš mus turė tų atsiverti nuostabus vaizdas į Trostiano apylinkes ir vė l girdime mergaitiš kus balsus. Bet, ž inoma, pirmiausia mū sų akis patraukia prieš mus atsiverianti nuostabi Karpatų panorama!

https://www.turpravda.ua/newimg/3 /1200x800/00/02/48/80/2488082.jpg

Po to paž velgiame ž emyn ir matome, kad link mū sų , tiesiai palei stač ią š laitą , kuriuo ž iemą važ iuoja tik nemaž ą patirtį turintys slidininkai, lipa dvi 16-17 metų merginos. Ne tie, kuriuos sutikome pakilimo „serpantinu“. Š ie nusprendė kalną už kariauti kitaip ir nuė jo kitu keliu, trumpesniu, bet kartu ir sunkesniu. Geriau lipti „serpantinu“. Nors kelias ilgesnis, bet į spū dž ių daug daugiau! O važ iuoti š laitu pusiau sulenktoje padė tyje, į kiš us nosį , kaip ir man, maž iau į domu. Na, kaip sakoma – kas kam patinka.

Abu nepaž į stami ž monė s, vos než iū rė dami į mū sų pusę , iš karto surengia abipusę fotosesiją , pradė dami vienas kitą fotografuoti savo iš manių jų telefonų kameromis. O mes, keletą minuč ių pastovė ję visiš koje tyloje, pakankamai pamatę supanč io grož io ir juo „į kvė pę “, nukreipiame kojas į seną krė slinį keltuvą , kuris ž monė ms tarnauja ilgus deš imtmeč ius. Mano ž mona studentavimo laikais ant jo daug lipo. Ne kartą ji man yra sakiusi, kad š į kopimą galima laikyti net kaž kokiu „ekstremalumu“. Š is keltuvas yra senas. Ir kartais tai sustoja pač iu netinkamiausiu momentu. O kadangi vienvietis, tai ir nelabai smagu, bū na, kad ant jo „pakabinti“ pusvalandį ar net daugiau. Kartą mano „pusei“ teko praleisti maž daug tokį laiką . Ir š altis buvo neblogas, ir net vė jas, be to. O iki ž emė s toje vietoje buvo atstumas, kaž kur taip, devynaukš č io pastato aukš č iui. Tai buvo ekstremalu – tiksliau nepasakysi!

Ir nusprendė me po vieną nufotografuoti ant vienos iš š io „istorinio objekto“ kė dž ių , kuri, laimei, sustingo beveik pač iame „nusileidimo taš ke“, o ant š ios sė dynė s, atsitraukę , buvo galima be problemų „atsistoti“.

https://www.turpravda.ua/newimg/3 /1200x800/00/02/48/80/2488042.jpg

https://www.turpravda.ua/newimg/3 /1200x800/00/02/48/80/2488057.jpg

Kol mes taip „į amž inome“, virš uje pasirodė į simylė jusi pora, nes pirmas dalykas, kurį jie padarė pasiekę virš ū nė s kraš tą , buvo š velnus buč inys. Po to iš karto nuė jome prie keleto š alia stovinč ių senų medinių stalų ir suolų , kurie č ia naudojami „už kandž iui“, ko gero, visus metus. Kaip sakoma vienoje patarlė je: meilė yra meilė , bet valgyti visada norisi! Jie taip pat ž iū rė jo į mus, jei ž iū rė jo, tai tik akies kraš teliu, ne daugiau.

Č ia man paskambina vienas iš jaunų jų Trostiano už kariautojų ir praš o nufotografuoti ją su drauge. Na, ač iū Dievui – tai reiš kia, kad mes netapome nematomi! Ir noriai vykdau kolegų praš ymą į veikiant kalną...

Po to einame ir prie jau atlaisvintų į simylė jė lių staliukų , kurie, greitai į kandę , taip pat pradė jo fotografuoti.

Bet ne tiek valgyti ir gerti (labai to nenorime), o prisė sti ir klausytis „kalnų muzikos“!

Ir mes klausomė s-klausome-klausome. . .

Ir mes neskubame! Mes kalnuose!

6 kadras – „Nusileidimas bė gime – tikslo labui! “

Tač iau viskas š iame pasaulyje baigiasi. . .

Š is momentas mums. Atė jo laikas grį ž ti. Jau vakaras. Prieš sutemus turime grį ž ti į savo bazę . O svetinga mū sų vieš buč io š eimininkė paž adė jo pagaminti mums vakarienę . Negalite priversti gero ž mogaus laukti!

Trostiano virš ū nė je esame vieni. Kiti č ia sutikti Karpatų mylė tojai jau iš vyko. Ir merginos, ir pora atgal į Slavskes pasirinko tą patį kelią – ž emyn Centro slidinė jimo trasa.

Mes, dar kartą ž vilgtelė ję į kalnų panoramą , pajudė jome atgal tuo pač iu keliu, kuriuo atvaž iavome. Pravaž iuojame tuš č ią slidinė jimo „kavinių “ „kaimelį “ ir patenkame į miš ką . Vė jas oš ia medž ių virš ū nė se dar stipriau. Vis vė siau.

Kai iš einame į virš utinę „Vakarų “ stotį , iš tolo girdime kaž kokį barš kė jimą , kuris vis labiau girdimas. Kas dar neturi ramybė s Karpatų rudens vakarą ir vis dar nori važ iuoti tamsiais kalnų takais? Galiausiai iš tako vingio tolumoje iš nyra motociklininkas su š almu. Jis eina tiesiai į mus. Apsirengę s kamufliaž u. Veido nesimato – š almo skydas nuleistas. Kas tai per „kalnų karys“? Kvieč iame į kitą dvikovą ! Mums tai nelabai laikas ir vieta! Mano graž uolė , kurios akyse galima padaryti ž ygdarbį , yra su manimi, bet kalbant apie š arvus ir ginklus, tai dar blogiau. Cudgel, ar reikia skubiai iš bristi iš artimiausio krū mo? !

Gerai, vaikinai, tai tik pokš tas! Esame kalnuose, bet č ia ž monė s, kaip jau spė jau anksč iau, arč iau dangaus. Ir todė l tikriausiai daug maloniau ir nuoš irdž iau.

Ir mes ramiai sekame akimis nepaž į stamą jį , kai jis pravaž iuoja pro mus. Ir jis net nepasuko galvos į mū sų pusę .

Leiskime toliau. Proskynose, kur sutikome jaunas „Karpatų fė jas“ ir „jogus“, nebė ra nė vieno. Mano sieloje darosi kaž kaip liū dna. . .

Ir tada mano ž mona, kuri negali pakę sti ilgai liū dė ti, apskritai ir labai nemė gsta tų mū sų bendro gyvenimo akimirkų , kai jos vyras dė l kokių nors priež asč ių atrodo rū gš tus, ypač ji siū lo. , norė dami pagerinti bendrą nuotaiką mū sų „kempingų grupė je“ ir dė l naudos sveikatai, likusį kelią bė kite! Nagi, ž mogau, pasportuokim! Mes sportininkai – bė gam! Ir rodo man pavyzdį , neklausydamas mano protestų . Ką daryti – turi sekti paskui ž moną ! Aš bė gu paskui tave!

Taip nubė gome š imtą metrų...Du š imtus. . . Tris š imtus. . . Ir tada iš nugaros pasigirdo paž į stamas barš kė jimas. „Karpatų karys“ grį ž ta! Kas jis toks, į domu? Gal koks sargybinis, kuris su pavojaus signalu nuė jo patikrinti "objekto" virš uje? Bet mes ten nieko nelietė me, „neiš siverž ė me“ pro už rakintas duris. . . Š aukiu ž monai, kad ž engtų ž ingsnį . Nenoriu painiavos! O jei mano dė dė pagalvos, kad mes nuo jo bė game? ! Apskritai ž engiame ž ingsnį , atsikvė piame. „Karys“ atsargiai pravaž iuoja pro š alį , vė l net než iū rė damas į mū sų pusę .

https://www.turpravda.ua/newimg/3 /1200x800/00/02/48/80/2488062.jpg

Ir priekyje jau matosi „Centro“ jungų apatinė stotis. Po kelių minuč ių prie jos privaž iuojame.

Š tai ir viskas!

Privaloma programa baigta!

7 kadras – „Iki, Trostianai! “

Kitą dieną pasidarė pastebimai š alta, dangų dengė debesys, pradė jo lyti. Atė jo tikras ruduo. . .

Keletą valandų prieš atvykstant traukiniui, kuris turė jo grą ž inti mus į Lvovą , praleidome prie savo kambario lango ir ž iū rė jome į vakar aplankyto kalno virš ū nę .

Atė jo laikas grį ž ti. . .

Bet ž iemą mes tikrai sugrį š ime pas tave, Trostianai!

Esame iš tų „populiacijų “, kurios pagyvina jū sų š laitus š iuo metų laiku!

Teksto autorius yra Aleksandras,

Lidija yra nuotraukų autorė

Lvovas, 2018 m. rugsė jo mė n.

P. S. Mieli mano skaitytojai! Daugelis iš jū sų , perskaitę mano istoriją , gali suprasti, kad jos pavadinimas š iek tiek neatitinka jo esmė s. Juk vis tiek sutikdavome ž monių mylimo kalno š laituose. Bet, patikė kite manimi, tai yra nereikš minga, palyginti su tomis nuostabiomis š altomis ž iemos dienomis, kai gyvenimas č ia verda! Taigi aš nesuklydau, tą dieną Trostiano š laitus pavadindamas apleistais. . .

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą