Autobusu iki Jaremčės
Nuo metų pradž ios labai labai norė jau kur nors iš vykti, atvejis, kai viskas skaudž iai „rė kė “ - kraukitė s lagaminus! ko lauki? Gyvenimas praeina pro š alį...Gal todė l, kad aplinkui tokia situacija, bet galiausiai iš sipildė svajonė , kuri buvo „vė liau“ - pamatyti Karpatus ir. . . gyventi! Viskas į vyko labai spontaniš kai ir neplanuotai, o pinigai nedingo kitame banke, o iš vyko į kelionę , į spū dž ius ir dvasinį dž iaugsmą . Dabar nuolat juokiamė s prisiminę , kaip savaitę praleidome Jaremč ė je: filmų „trys valtyje, neskaič iuojant š uns“ ir „romantika su akmeniu“ miš inys su husulų specifika. Kas než iū rė jo televizijos š edevrų , paž iū rė kite, kad iki galo į sivaizduotumė te, ko tikė tis iš atostogų geroje kompanijoje, tač iau ž inodami, kad aplinkybė s vis tiek susiklostys, ir geriau jas iš tverti su š ypsena, nei jas keisti.
Kadangi kelionė nebuvo suplanuota iš anksto, paaiš kė jo, kad liepą gelež inkelis mū sų niekuo nedž iugins – viena rezervuota vieta. O mes esame keturi. Ir mes pasiruoš ę keliauti rytoj! Ar mus galima sustabdyti? Š v. Tirnetas pasiū lė - yra autobusas: Kijevas-Jaremč a kasdien 19-45! Paskambinkime į sostinė s autobusų stotį . Flegmatiš ka kaimo teta su paslaugumu ir „sovietinė s pardavė jos“ są vokomis iš sekino visą sielą : nerimauji. . . kad yra vietų...kurios ateina ir perka bilietus, jos yra. . . bet mes ne vietinė s!...na tada neeik.... Taip ir iš sprę sta problema - telefone. Tač iau niekas negalė jo mū sų sustabdyti – jau buvome susitarę ir paž angū s bū stai (taip pat Tyrnet dė ka ir labai sė kmingai). Laukiame Karpatų ! Pakalbė ję su ja, negalė jome pasitikė ti teta iš Kijevo autobusų stoties (paskui priė jome jos pasiž iū rė ti ir labai dž iaugė mė s, kai pagavome kitas „derybas“, kai ji baigė kitą keleivę ). Paslauga yra labai į siskolinusi. Trumpai tariant, bilietus dienai pirkome savo regiono centre, mū sų autobusų stotyje, kur taip pat buvome „padaryti“ atsiė mę.30 UAH už rezervaciją . ir dar 4 UAH. už kaž ką panaš aus į „perkant iš anksto“ (ar skiriasi? ). Dė l to mes, matyt, buvome vieninteliai „ne kiš kiai“ š iame autobuse. Iš esmė s galima nusipirkti bilietus prieš iš vykstant Kijevo autobusų stotyje. Bet kas tai daro? Visi "patyrę " moka vairuotojui. Š ie du uikai, atvež ę mus iš Kijevo, yra ypatinga istorija – tikra Kartachena. Kalba, kuria jie bendravo, yra unikalus skirtingų ir kaž koks „Odesos“ humoro miš inys. „Kodė l tu bė gi aplink autobusą ? Pė sč iomis jau bū tum bė gę s. “ jie pasiė mė ir iš leido „kiš kius“, iš sineš ė ir grą ž ino „siuntinius“. . . gyvenimas virė po jų radijo magnetofonų „etninė mis melodijomis“, nuo kurių jie tiesiog pū tė . stogas nuimtas. Patarimas – pasiimkite ausines, antraip nuo visą naktį trunkanč ios miglos gali š iek tiek pablogė ti. Nusprendė me, kad net š ansonas geresnis. Ir pasiimkite rankš luostį , kad prisidengtumė te nuo š viesos kitoje automobilių stovė jimo aikš telė je su „kiš kiais ir pakuotojais“. Galimas ir pledas – patogiau nusnū sti. Apskritai, jei nebū tų š io „verslo“, autobusas galė jo atvykti anksč iau. . . Bet kam tai naudinga? Tik keleiviai. . . kam tai rū pi?
Keliai po Kijevo sritį (kuriuo mus nuvež ė ), arč iau Europos – siaubas: duobė ant duobė s, siaura. Pats neš variausias tualetas autobusų stotyje Ternopilyje. Tikrasis – ne. Niekada jo neradome tamsoje. . . ir palikome savo „pė dsaką “ jų istorijoje, kur tik galė jome: ž inokite savo! Nors turė tume pagalvoti – kur mes lipame su tokia paslauga? Kaip ir Joanna Chmielewska (gerbiu lenkų raš ytoją ), aš tikiu, kad š alis ar institucija gali bū ti vertinama pagal vonios kambario bū klę – neabejotinai. Taigi Ternopilis sugadino į spū dį apie save. Kolomyja labai vaizdinga (lenkų į taka vienareikš miš ka), bet kai tave iš metė su lagaminais ir sako, kad autobusas sugedo. . . o mes toliau nevaž iuojame. . . kaž kaip nepasitaiko. apylinkes ir lankytinas vietas. . . Apskritai musu vuikai vaziavo Su vietiniu mikroautobusu sutarem, kad mus nemokamai nuveš iki Jaremche, o mes patys vaziavome savo reikalais "sugedusiu" autobusu. Ir vė l važ iavome „Kartachenos stiliumi“ - buvome susodinti, bet vietiniai su ryš uliais ir daiktais kabojo virš mū sų stovė dami kaip „romantikoje su akmeniu“. . . Jau nudž iugino š ansonas....Gerai kad lyjo ir bent jau mes nekepame mikroautobuse, bet su dezikais ten nelabai buvo: tvanku. Jau į sivaizdavome visokius baisumus, bet Yaremche mane maloniai nudž iugino – graž us miestelis slė nyje tarp kalnų . Ž monė s „ne sezono metu“ labai malonū s, yra bankomatai, daug vietų „pavalgyti“ ir nusipirkti „ko reikia“. Miestelis faktiš kai susideda iš vienos ilgos Svobodos gatvė s, atš akos nė ra reikš mingos. Lygiagreč iai eina vietinis gelež inkelis. Kitoje pusė je lygiagreč iai č iurlena upė (kur kerta miestą - tiltas, o paskui „Proboy“ krioklys). Yra daug tiltų ir pė sč ių jų tiltų...Viskas graž iuose namuose ir vieš buč iuose. O kalnai aplinkui – pasaka: kraš tovaizdis nuolat keič iasi ir nenuobodu! Dė l to buvo verta paieš koti savo kartachenos! Per pirmas 2 dienas į dė jome fotoaparato bateriją - norė jome nufotografuoti viską : labai graž u. . . labai! Kaip lengva kvė puoti! Ir aš noriu gyventi!
Atvykę anksti ryte blaš kė mė s po miestą ir pavalgė me – reikė jo nuimti kraustymosi stresą . Paklauskite vietinių , kas geriau. Patarimas – nieko neklauskite iš moč iuč ių , ypač prie kapinių (kurios daž niausiai bū na prie baž nyč ių , kurių labai daug). Nereikia. Mums patarė „Pirož kovo trobelė “. Interjeras, ž inoma, yra vietinis - etninis "su glechiki ir arbū zais" ir labai graž us. Bet pyragė liai nelabai geri – į darų neuž tenka. Skirtumas tarp „puikaus“ ir „skanaus“ pyrago: graž us ir skanus – ne tas pats. Likę barš č iai, sriubos ir banoches tinka. Reikia pastebė ti, kad kainos visur, tose vietose, kuriose lankė mė s, maž daug vienodos. Bet mes nusprendė me dė l mums patikusio į vertinimo: 1 - turistinis "(boschi ir bulviniai blynai super), miesto viduryje, geras aptarnavimas, 2 -" Jakovo "(Chinahi yra geriausias mieste), bet toliau ir brangesnis, 3 - teraska" Zatishok" (puikiai tinka keptas sū ris, kava ir padavė jos). ?? ? , 4- virš "Probiy" krioklio be pavadinimo (arba Summer) kaž kas vietinio greito maisto: banosh, boschi, salotos ( Man patiko varš kė ) ir pigu. Beje, chinakhi labai kurioziš kas patiekalas (viskas skaniausia puode), bet gruziniš kas, nors Karpatų kalnuose labai geras ir sotus! Banoš as (kukurū zų koš ė ) ir guliaš as yra panaš ū s: tik banoš as verdamas aliejuje, o guliaš as – vandenyje. Skanu ir su sū riu. Ir su spirguč iais....Ir visur - grybai!
Tai geriausia grybų vieta pasaulyje! Didž iuliai kiaulienos grybai! Į sigyti juos bet kokia forma nė ra problema: š alia gelež inkelio stoties yra bakalė jos turgus: darž ovių , vaisių , medaus (ir medaus gaminių ), grybų ! Trys kiaulienos grybai – daugiau nei kilogramas! 30 UAH (prekiaujama turgaus už darymo zonoje). Trijų litrų stiklainis sausų grybų - apie 100 UAH. (+ arba - derė tis). Patiekalus gaminome iš vietinių produktų vieš butyje (su privalomu kiaulienos grybų priedu). Į namus parsineš ė ir sausų grybų – skanaus! Sunkiai nupirkom pupeles - pas juos seilinukas (pupas), mus taip supainiojo savo tarme, kad vos nepaeme is valstiecio pupeles (atsipraš au, seilinukai), uz kurias jis jau buvo sumokė ję s. Tada jis mus vijosi po turgų ir gė dino š ū ksniais - na, imk, imk. . . seilinukai. . . nes tau jų reikia labiau nei man. . .
Ko nedaryti pirmą dieną - nesutikite į ekskursijas: pasiū lymų daug (bė gs iš paskos tiesiog gatvė je). Ir nepirkite suvenyrų – tiesiog susimą stykite pradž ioje. Suvenyrų turgus (pirma dalis) iki tilto per upę (š alia kavinių , tarp jų ir „Jakovo“), o tada pereiti tiltu per gelež inkelio bė gius ir prasideda antroji turgaus dalis bei pramogų parkas. Virš upė s, kur š is krioklys yra "Breakdown" yra nedidelis tiltelis, kuriame visi fotografuojami. Ž inoma, tai ne Niagara, o vaizdinga. Galima nusileisti ir prie vandens: vanduo verda, akmenys, puš ys. Minios turistų , suvenyrų pardavė jų ir „š iek tiek nė š č ių “ nuotakų . Triukš mas, š urmulys, sandarumas. . . Asociacijos su Lotynų Amerika (kaip rodo filmuose) smagios, bet husulų stiliumi. Taip pat yra garsusis restoranas „Hutsulshchyna“. Ką aš galiu pasakyti. . . tuš č ia, tamsu, dulkė ta. . . nuobodu. Ir pats brangiausias tualetas - 5 UAH. (aplenkė sostinę ). Fu. . . Suvenyrai: marš kinė liai su spaudiniais po "vyshyvanka" - iki 200 UAH. 1300 UAH vertas siuvinė jimas rankomis. Nusprendė me, kad perkant kojines su etniniu raš tu už.15 UAH. - pigiau. Labai į domi suvenyrų parduotuvė "fino e! " (etnoshop) prieš ais restoraną "Tourist" (centrinė miesto dalis) - ten tikrai į domių dalykų ir š eimininkė s: pakalbė s, pasiū lys suvenyrą jū sų "kainų zonoje". Taip pat yra senovinis kampelis. Nusipirkome magnetukus su senu Hutsulka. Mus ne tik pardavė , bet ir papasakojo istoriją . Š i pagyvenusi ponia iš gyveno iki brandaus amž iaus, linksmindamasi, gerdama ir rū kydama! Ji ž inojo visus paproč ius ir nepraleido nė vieno į vykio. Č ia yra „Vitanya iš Jaremč ė s“ - geriausias suvenyras, koks tik gali bū ti: pož iū ris į gyvenimą ! Hutsulių merginos portretas ant magneto kasdien primena: gyvenk visavertiš kai! Š ioje parduotuvė je yra daug kitų į domių dalykų . Pavyzdž iui, vietinių primityvistų paveikslai (pvz. , „Baiker-Hutsul su mergina saulė grą ž ose“), atvirukai iš ciklo „Jozhiki“ - Karpatų menininkas sugalvojo visą neį prastų paveikslų ciklą su juokingomis istorijomis vietine kalba ( taip, taip. . . yra vietinė tarmė , ir labai faina, tik 50% suprantama. . . Na, ir dar daug. Yra svetainė , į kurią aš nedarau nuorodos: ateik ir rask pats: geriau pamatyti, nei iš girsti!
Gamta yra mū sų viskas. Mes nuolat vaikš č iojome. Prie į važ iavimo į Jaremč ę yra kelias į Doros kaimą – eikite link Doros per gelež inkelį , o paskui į kalnus keliu. . . vis aukš č iau ir aukš č iau. . . Upė s ir upeliai, puš ys, debesys plaukuose , gė lių vainikai "iš Raudonosios knygos ", miš ko uogos, povai, rupū ž ė s ir didž iulių dydž ių drugeliai, kaip grybai,...daugiau puš ų , koplytė lių , baž nyč ių...namai...Viskas graž u, ir jū s galite eiti į kalnai – kol už teks sveikatos! Beje, be kelio niekur nepasuksi - vertikalios akmeninė s sienos puš yse. Tik takuose ir keliuose. Doroje yra parduotuvių – galima pavalgyti. Tuo pač iu gamta visiš kai nesugadinta civilizacijos – š vari, tyli, vaizdinga. Papietavome gamtoje, pasiekė me vienuolyną (kur yra pionierių stovykla). Ir koplyč ioje praš ė Dievo Motinos, kad atsių stų mums ramybę , paliko jai surinktą puokš tę .
Taip pat į domu pasivaikš č ioti Jaremč ė s centre. Yra „Lokio kalnas“, vaizdingas parkas ir zoologijos sodas su vietine fauna. Galima sė dė ti prie ež ero, ž iū rė ti į gulbes, o už zoologijos sodą reikia susimokė ti. . . bet mus 4 iš leidž ia pigiau (susiderė ti ir š ypsotis). Ir vė l – aplink kalnai ir graž ū s namai, gė lynai. Netoliese lyg krioklys „mergalė s aš aros“, bet mes nė jome, o vietiniai sakė , kad taip, kaž kas iš vamzdž io verž iasi. Jei „Probiy“ mū sų didelio į spū dž io nepaliko (bent jau neleidome pinigų ekskursijai), tai yra kaž kas neapsakomo. Upeliai kalnuose bus geresni.
Ž ygiai per upę į kalnus, kurie matosi pro vieš buč io langą , taip pat buvo malonus: š velnesnis š laitas, namai, rinko č iobrelius arbatai, fotografavosi š ieno rietuvių fone. . . Kabantys tilteliai per upę...ne daugiau nei 3 (paraš yta po perė jimo)...ir mes 4-ro! Baisu – vė l kaip filme: č ia ne tiltas, o senovė s Indijos architektū ros kū rinys. Iš alkome ir nepasiekė me virš ū nė s, nusileidome ž emyn, atsidū rė me miesto centre ir skaniai papietavome su nacionaliniais patiekalais. Labai patogiai!
Taip pat turiu pasakyti komplimentus mū sų vieš buč iui „Hutsulska Khata“ – jis yra prie į ė jimo į Jaremč ę , arč iau Doros. Tai ne centras, o vaikš č ioti pė sč iomis tinka, bet mes tuo labai patenkinti - tai nė ra varginanti treniruotė , naudinga purtyti biuro riebalus. Na, o vietiniai ne kartą pavė ž ė davo nemokamai. . . Vieš butis “Hutsulska Khata” – labai vaizdinga vieta, ant stač ios upė s kranto. Vieš butyje taip pat yra nusileidimas prie vandens, bet kaip paaiš kė jo, jei š iek tiek pajudė site keliu, š alia upė s yra natū ralus uolė tas paplū dimys (aplenkti religinę sporą ir nusileisti). . . Puikiai deginome iki š . vanduo nuoš alyje. Matė me, kad ž monė s plaukioja prieš ingoje pusė je, kur vietos gilesnė s. Bet, mailius taip už puolė mū sų kojas, kad nedrį some plaukti - staiga jas suryja. . . Sako, galima už siregistruoti ž vejoti. . . Yra ž uvies! Apie vieš butį paraš ysiu atskirai, bet pasakysiu tikrai - man labai patiko, patinka savininkai, patiko atmosfera, patinka kainos ir aptarnavimas! Apskritai, nepaisant to, kad neradome laiko kelionė ms ir ekskursijoms po pilis, mums už teko pasivaikš č iojimo graž iose Jaremč ė s apylinkių vietose.
Oras nuolat keitė si: saulė – lietus. Manau, kad tai normalu kalnuose, neturė tumė te jaudintis. Tač iau, nepamirš kite – madingiausi š ios vasaros drabuž iai Jaremč ė je: lietpalč iai. Violetinė . Arba mė lyna. Bū tinai pasiimkite juos su savimi (skė č iai yra geresni ir už ima maž ai vietos bagaž e). Ką dar verta pasiimti į bagaž ą : sportbač ius, š lepetes, marš kinė lius, š ortus, dž insus, š iltas striukes (palaidines) ar megztines nuo vė jo (vakarui). Taip pat laukiamos kepuraitė s ir kepurė s (puikus į degis kalnuose). Vakarinių suknelių ir „plaukų segtukų “, manau, neprireiks. Patogu su maž a kuprine ar krepš iu per petį : viskas su savimi, o rankos laisvos. Taip pat reikalingi akiniai nuo saulė s. O maudymosi kostiumė liai – daug pirč ių (taip pat ir vieš buč iuose). Likusius galima nusipirkti - parduotuvių ir vaistinių gausu (centre jų yra daugiau).
Grį ž ome, vė l (ir ž inoma) autobusu. Kasdien 18:00 iš Jaremč ė s. Autobusų stotis Jaremč ė s centre (bet ne toje pač ioje vietoje kaip gelež inkelio stotis). Personalas geras ir tinkamas. Tualetas 2 UAH. ir padorus. Tingė jome pirkti bilietus tą pač ią dieną , kai atvykome, galvojome, kad teks rezervuoti ir permokė ti (o pinigus geriau skaniai suvalgyti), bet pasirodė , kad to nereikia - debilų marž ų nė ra. Nusipirkome bilietus likus porai dienų iki iš vykimo, ir jie pasielgė teisingai, sė dė jo vietų . Vairuotojui sumokė ję „kiš kiai“ dabar važ iavo stovė dami į Kijevą . Neturė jome laiko nukeliauti toli, nes paaiš kė jo, kad keliai buvo už tverti - vietiniai š ė lo: nenorė jo leisti savo vaikų į armiją . Skandavome, š aukė me, kad mes nekalti, kad autobusas pilnas vaikų , kurie neturi nieko bendro su valdž ia ir nepriima sprendimų , bet jie mū sų nepraleido. Vietiniai turi savo logiką , ir jos pakeisti negalima. Visi buvo susierzinę , iš skyrus tuos, kurie nusprendž ia. Kartu su mumis keliavusi vietinė gudri moteris sakė mokanti apeiti kelių už tvarą – prie savo namų . Keliavo daugiau nei 2 valandas. Savo kaime ji mus paliko, o mes likome tamsoje, než inodami, kur eiti. Vietiniai vairuotojai padė jo, tad pavyko pabė gti. Než inau, kaip tie ž monė s, kurie važ iavo traukiniais, bet mes iš važ iavome. Stengiuosi neprisiminti, kaip autobusas naktį stač iu kampu už važ iavo ant baisaus tilto nuo apdauž yto kelio „vienam automobiliui“. Siaubingi mė š lungis, bet mes ten patekome. . . o sostinė je buvo naujiena - autobusų stotis kaip "iš minuota"...bet mums jau nerū pė jo - nes svarbiau rezultatas, o ne procesas! Už ką sdavome netoliese esanč ioje „aguonoje“, negailė jome „aplinkybių “, o važ iavome toliau namo...prisiminti spontaniš kas atostogas. . . Taip ir aplankė me Kartpatus, kad ir kaip bū tų . ! Ir nepaisant ekstremalių „nacionalinių š venč ių “, mums tai patiko!
