Роскошь по украински... Ukrainos prabanga...

Ilgą laiką jie rinkosi vertą vietą poilsiui gimtinė je, tač iau kaž kodė l negalė jo iš vykti į už sienį . Iš sirinkome patį brangiausią , elitiš kiausią ir prabangiausią Jaltos vieš butį „Villa Elena“. Kambarį.2 aukš te, dviejų kambarių maž ą jį liukso numerį su dviem vonios kambariais, dviem televizoriais ir š viesiais baldais už sisakė me likus mė nesiui iki atvykimo. Dė l visų są lygų susitarė me telefonu, ž adė jo atvykti paruoš ti vonią , dovanų vyno taurę ir indelį naminė s uogienė s. Atvaž iavome ir pradė jome. . .
Iš pradž ių sumokė jo už nakvynę.10 dienų , nors pirmą dieną jau buvo sumokė ta ir galė jo pirma atsiskaityti, o paskui skaič iavo sekanč ias dienas, tada mums pasiū lė kambarį.4 aukš te su vienu vonios kambariu ir tamsiais baldais. , priminė me, kad už sisakė me kitą kambarį , po to buvo pasiū lyta laikinai apsistoti š iame kambaryje, o po valandos mums paruoš du vonios kambarius. Po valandos persikraustė me į naują kambarį , buvo du tualetai, bet buvo tik vienas televizorius, o antro nebuvo kur prijungti. Gerai, mes nusprendė me nesiginč yti. Baldai tamsū s, televizorius vienas, niekas nepasiruoš ė ir nesiruoš ė maudytis, vonioje kosmetikos rinkinys vienam ž mogui, nors apsigyvenom trise, kambary virdulys su baisiu. danga apač ioje – ir tai yra penkių ž vaigž duč ių Jaltos prabanga. Vieš butyje teikiama automobilio paė mimo ir parkavimo paslauga, o statydamas mū sų automobilį vieš buč io vairuotojas už važ iavo ratu ant kelkraš č io kampo ir jį suplė š ė . Ratas buvo už plombuotas už vieš buč io lė š as, bet atvaž iavome ant naujo rato, o ne ant klijuoto, ž adė jome pirkti naują . Jie negalė jo nusipirkti naujo, nes ratai parduodami poromis, tad tiesiog davė pinigų vienam naujam ratui ir pasiū lė paieš koti kur nusipirkti.
Jie pradė jo platinti lovą , rado skylę paklodė je ir purviną antklodė s už valkalą , tada kantrybė iš trū ko, jie kreipė si į durininką , kambarinė atė jo su akivaizdž iais perš alimo pož ymiais. Iš leidome ją iš kambario, nenorė jome atostogų pradž ioje už sikrė sti infekcija. Atsipraš ant už nepatogumus 23:00 mums buvo atneš ta sveikinimo taurė vyno, nors vakarieniavome 19:00 vieš buč io restorane ir nebuvome vaiš inami vynu. Ryte buvome nusiteikę surinkti pinigus ir persikelti į kitą vieš butį . Pusryč iai restorane su daugybe darbuotojų „pusių “ sustiprino vakaro į spū dž ius. Vieš buč io vadovas labai atsipraš ė , į kalbė jo likti, pasiū lė be papildomo mokesč io ir nuolaida visoms vakarienė ms restorane kraustytis į apartamentus su trimis balkonais. Mes sutikome. Kambarys geras, bet. . . visai vieš nagei kosmetika kambaryje buvo palikta tik vienam, rankš luosč iai dviems, vanduo buteliuose vienam (pagalvok, sumokė jo už tris, kam rū pi). Dantų š epetė lių ir pastos vieš butyje tiesiog nesuteikiama, jei neatsineš ė te, bė kite į artimiausią parduotuvę , kitaip nė ra su kuo valytis dantis. Nenė jo ir reikalavo to, kas buvo sumokė ta už tris, laimei, viską atsineš ė savo, niekas 10 dienų nevalė virdulio apartamentuose, teko praš yti maž o š varaus puoduko restorano virtuvė je, nes. Mė gstu gerti arbatą vė lai vakare, o restorane iki 23 val. Lova buvo keič iama kartą per tris dienas, o ne kasdien, kaip raš oma svetainė je, kitą keitimą vė l buvo skylė paklode (todė l č ia ne atsitiktinumas, o sistema), teko paklausti už indelį uogienė s dovanų , tač iau kaip kompensaciją už nepatogumus pirmą dieną duodavo du, restorane patiekalai daž nai bū davo patiekiami ne visai š varū s, nuolat tekdavo praš yti pakeisti š aukš tą , š akutę , puodelį . lū pų daž ai iš ankstesnė s klientė s, restorane nuolaidą periodiš kai pamirš davo į traukti į są skaitą , nenorė jau priminti, negraž u, bet atvykome pailsė ti ir iš leisti pinigus į brangų vieš butį , o ne elgetauti iš maldos, jie paprasč iausiai padarė iš vadas ir bandė pietauti ir vakarieniauti arba Fabrikante, arba Oreandoje, jei likdavo Jaltoje, kelis kartus eidavo valgyti į Palmyros rū mus ir puč iant Krymo vė jeliui. Pusryč iai „Villa Elena“ yra geri, sotū s, tač iau padavė jų aptarnavimas palieka daug norimų rezultatų . Restorano meniu gana menkas, jame nenumatytas kelių dienų kasdienis maitinimas. Valgyti austres ir kt. kasdienė š eima su vaiku negali. Papraš ė iš virti į prastą sriubą su kotletais, iš virė neskaniai, buvo tiek pipirų , kad net bijojau tokią sriubą duoti savo vaikui. Restorano virtuvė yra loterija, kartais viskas gerai, o kartais elementarū s patiekalai gaminami atvirai vidutiniš kai.

Vienoje iš vakarienių mums iš kart po sriubos atneš ė arbatos, pasakė me, kad arbatos prireiks ne anksč iau kaip po 15-20 min. , nes. pagrindinis patiekalas dar nebuvo atneš tas, o arbata jau bū tų atvė susi. Mano nuostabai nebuvo ribų , kai mums atneš ė tą pač ią arbatą , kurią prieš patiekiant tiesiog iš pildavo iš arbatinukų , paš ildydavo ir vė l pildavo į arbatinuką . Netikė jau savo akimis, bet barmenė patvirtino, kad ne š viež ią iš virė , o suš ildė jau atvė susį . Ir tai už.40 UAH kainą . vienai porcijai! ! ! Tai prabanga!! !
Esmė : kad ir kiek sumokė tumė te š ioje š alyje, vis tiek kvaila tikė tis gero aptarnavimo net brangiausiame ir prabangiausiame vieš butyje. Apskritai viskas gerai, graž u, su pretenzija, kartais net matosi rū pestis dė l kliento, bet tai tik iš pirmo ž vilgsnio, iš tikrų jų yra tiek daug trū kumų , kad kyla klausimas – už ką mes mokame? Kodė l nepateikiama tai, kas raš oma svetainė je ir už ką mokama, jei klientas moka, tai tikisi gauti tai, už ką moka, bent jau tobulai š varius indus brangiame aristokratiš kame restorane. Net jei vieną kartą atsitiko absurdiš ka situacija ir už kliuvo neš vari š akutė , visais kitais laikais š io kliento aptarnavimui reikė tų skirti ypatingą dė mesį , tač iau kasdien buvo sulaukta pastabų , keič iami indai, o iš vadų , matyt, nepadaryta. Visą laiką tvyrojo jausmas, kad tie, kuriems sumokė jai, apgaudinė ja ir bando „apgauti“ kiekviename ž ingsnyje, ypač padavė jas Jevgenijus, reguliariai bandė į są skaitą į traukti ką nors nereikalingo, pamirš o atsiž velgti į nuolaidą ir pan. Virtuvė arba pamirš ta patiekti grietinė lė s padaž ą sū rio pyragui, arba kruasaną pabarstyti milteliais, viskas mū sų...
Iš siregistruojant mums buvo pateikta są skaita už mini barą už tai, ko nepaė mė me, suma lygiai dvigubai daugiau nei realiai iš gė rė me, tikriausiai galvojome, kad nepastebė sime, bet pastebė jome ir sumokė jome tik už tai, ką paė mė me baras. Smulkmena, bet nuosė dos liko.
Vienintelis dalykas, kuris mane tikrai suž avė jo, buvo dideli ir erdvū s kambariai su gera apdaila, nors naktį girgž danti lova nė ra suvokiama kaip senovė s ir antikvarinių daiktų gabalas, girgž dė jimas tiesiog erzina, vanduo vonioje blogai nuteka, niekas nereagavo į komentarus apie tai penkias dienas, kol ji tiesiog nustojo iš vykti, kambarinė s gė lė s tiek fojė , tiek kambariuose toli graž u nė ra idealios bū klė s. Visi savaip, gimtuoju bū du! Labai už jauč iu savininkus, aiš ku, kad į vieš butį investuota daug pinigų , belieka rimtai padirbė ti su personalu ir aiš kinti, kad klientas pasiruoš ę s mokė ti aukš č iausiais į kainiais, o ne todė l, kad tiesiog neturi kur padė ti savo pinigus. Už š iuos pinigus ž monė s tikisi gauti aukš č iausio lygio aptarnavimą , tač iau jie gauna tą patį , kaip ir bet kuriame kitame ž emesnio lygio vieš butyje.

Nemanau, kad daugiau kada nors norė siu patirti „prabangos ir komforto“ atmosferą š iame vieš butyje.