Тихий ужас Tylus siaubas

Keliavome su keturiais vaikais – 5 metai ir pusė metų . Š iuos sveč ių namus radome internete, skaitė me atsiliepimus, paž iū rė jome nuotraukas – viskas atrodė malonu. Paskambinome savininkams, už sisakė me kambarį pirmame aukš te (tai buvo mū sų bū tina są lyga), su patogumais vietoje už.35 USD. Susitarė me dė l pervež imo iš Simferopolio gelež inkelio stoties.
Stotyje mū sų nesulaukė , š eimininkai sumaiš ė laiką . Gerai, nebaisu – sė dome į taksi ir važ iavome patys. Savininkai atsipraš ė , kol kas atrodo, kad viskas gerai.
Toliau mū sų kambarys vis dar buvo už imtas, mums pasiū lė gyventi kitame kambaryje antrame aukš te su kondicionieriumi ir vonia. Kaip kompensacija. Na, viena diena nė ra baisi.

Kambaryje: lova, sofa (nelabai š varu), MP langai - balkono durys neatsidaro iki galo - paskendo, langas neatsidaro vė dinimo rež imu. Surū diję palto kabliukai. Vonios kambaryje labai apgailė tinas vaizdas - duš o nė ra kur taisyti, karš tas vanduo pajungtas tik prie duš o - jo nė ra praustuvo maiš ytuve. Vaizdas pro langą ant kaimyninio pastato sienos. Aš net neprisimenu visko. Turint omeny, kad š io kambario kaina yra 80 dolerių , jo iš vaizda slegianti. . . Jeigu jis bū tų kainavę s 50 dolerių – į š iuos dalykus bū tų galima už merkti akis.
Atskirai apie virtuvę . Prie krosnelė s degtukų nė ra, nes š eimininkai pavargo juos ten dė ti, juos vis tempia rū kantys poilsiautojai. Indai labai seni, suskilę ir labai riboti kiekiai. Tai yra, ne visada visi trys spė davome pavalgyti – kartais valgydavome paeiliui. Arbatinių š aukš telių iš principo nė ra dė l tos pač ios priež asties kaip degtukai. Visos lė kš tė s ir puodeliai neš varū s, nors, kam stebė tis, jei virtuvė je nė ra skudurų ar indų ploviklio – š iuos daiktus skubiai į sigijome patys.
Toliau. Pajudė ti galė jome tik treč ią dieną . O pirmos dvi dienos mums atrodė kaip rojus.
Mū sų maž as kambarys pirmame aukš te akivaizdž iai buvo į rengtas paš iū rė je. Buvo labai tamsu ir tvanku su maž yč iais langeliais po lubomis. Baldai buvo suragė ję su amž iumi ir prilipę nuo purvo. Lakas krito nuo medinė mis plokš tė mis apkaltų sienų tiesiai ant lakš tų . Po lubomis - neizoliuoto kabelio gabalas. Vasaros virtuvė gatvė je bū tų beveik į prasta, nepaisant senatvė s ir pakrypimo, jei ne vienas „bet“. Masaž uotoja. Kuris nufilmavo kampą , esantį per metrą nuo mū sų valgomojo stalo, buvo atitvertas už uolaida ir klientai bet kada galė jo prieiti prie masaž o. Tai buvo paskutinis laš as. Kartą ten nakvojome, o ryte bė gome ieš koti naujo bū sto.

Oi, pamirš au paminė ti iš laidas. Kaip paaiš kė jo vietoje, be 35 USD, turė jome sumokė ti dar 50 UAH per dieną už komunalines paslaugas kū dikiui, elektrinis virdulys buvo mokamas - 10 UAH per dieną . O tiems, kurie į siš aknijo ne kambaryje, o. . . "tvarte", taip pat reikė jo pasiimti elektrinę viryklę - 15 UAH / diena. Virtuvė buvo skirta tik „baltiesiems“.