Krymas yra rojus, bet tik be paslaugų

2007 Rugsėjo 13 Kelionės laikas: nuo 2007 Rugpjūčio 05 iki 2007 Rugpjūčio 12
Reputacija: +7.5
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Pasiruoš kite ilgam ir turiningam pasakojimui ; )

Nespė jus atvykti, kaip jau traukinyje, pradė jo mus gaudyti tarpininkai ir siū lyti bū stą , apskritai, ne atkakliai, tik tiems, kurie praš ė . Pirmiausia jie klausia, ko jū s norite ir kiek mes tikimė s. Mes iš tarė me 25 USD, pasiū lė me už.35 USD, susitarė me dė l 30 USD. Kadangi ž monių buvo daug, sezonas nesinorė jo baigtis, atitinkamai ir bū sto kainos buvo didesnė s, jei bū tume atvykę po 3-4 dienų , jau bū tume nuomoję už.20-25 USD. Tik bū stas. Privatus mini vieš butis, nedidelis 2 aukš tų pastatas š alia paprasto gyvenamojo namo. Visiems 3 kambariai ir didelė virtuvė . Kambaryje yra didelė lova, kondicionierius, vonios kambarys, spinta ir š aldytuvas (mū sų asmeniš kai! - kaip ir nebuvo kitų kambarių - tik apač ioje bendroje virtuvė je). Viskas š varu ir tvarkinga, bet tikrai ne 5*. Vandens buvo visada, bet kadangi dujų kolonė lė buvo apač ioje, karš tas vanduo periodiš kai dingdavo, kadangi kolonė lė buvo supuvusi, reikė jo vė l už sukti vandenį visu slė giu, kad už sidegtų . Bet gana greitai pripratome.


Š eimininkė , ž inoma, vis dar ta pati verslininkė , bet gana maloni, graž i moteris, labai draugiš ka ir linksma. Iš karto iš iš vykstanč ių gyventojų atsikratė me leidimo į sanatorijos paplū dimį nemokamai. Tiesa, mū sų buvo papraš yta palaukti 4 valandas, kad spė tume sutvarkyti kambarį . Kadangi atrodė , kad niekas nekė lė į tarimų , visus daiktus pagal raktą palikome š eimininkei garaž e ir iš ė jome pasivaikš č ioti.

Karš tis plikino, pavė syje visi +45. Nuė jome iki miesto paplū dimio, ten smirdė jo vandenilio sulfidas, dumbliai vandenyje metras į metrą ir š iukš lė s. Todė l iš karto nusprendė me, kad š is paplū dimys ne mū sų skonio. Nors ten paplū dimys visur smė lė tas, sumū rijo pylimą ir už klojo akmenukais. Taigi paeini vandenyje porą metrų ir esi ant malonaus smė lio.

Pats miestas neblogas, š varus, tvarkingas, centre esantys pastatai restauruoti. Kartą pabandę eiti toliau į miestą , suž inojome, kad civilizaciją turi tik centrinė krantinė . Mano mylimas vyras stipriai perš alo, todė l praktiš kai 3 dienas neiš ė jome iš kambario ir buvome nepaprastai laimingi, kad turime visas są lygas, ypač kondicionierių!

Pirmoji mū sų ekskursija į vyko spontaniš kai ir netikė tai. Nuvykome į Toplovskio vienuolyną (du 350 rublių ), vienintelį visame Kryme. Jis į sikū rę s kalnuose, kaž kur už valandos kelio automobiliu nuo Feodosijos. Ten nuostabiai graž u, ė jome taku gilyn į miš ką apie 30 minuč ių ir ten plaukė me š riftu, kuriame visus metus vandens temperatū ra +5. Pagal ž odž ius vanduo ten yra gyvybę teikiantis, š ventas, gydo nuo ligų , padeda pastoti ir pan. Yra 3 š ventieji š altiniai, visi skirtingi ir skirtingai pavadinti. Ž monė s ten važ iuoja iš viso pasaulio. Rekomenduoju tiek maž iems, tiek dideliems, laiko neuž ims daug, tač iau ramybė s ir pusiausvyros jausmas bei visiš ka ramybė pajuntamas iš karto.

Kita ekskursija buvo į Sudaką – Naują jį pasaulį (dviem, mano nuomone, 1500r). Č ia mums su gidu baisiai nepasisekė . Toks…. miesto beprotis…. pas mus viskas lakstė kaip viš ta su viš tomis, neik ten... sniegas nukris ant galvos visiš kai negyvas bukas!....mes suaugę... reikia pasakoti, o ne auklė ti. Paaiš kė jo, kad visur Europoje š uoliais š uoliavome, tad periodiš kai nuo jos atsimuš davome ir patys vaikš č iodavome.


Važ iavome per Koktebelį , graž u ir š aunu, nors ir greitai, bet mums labai patiko. Jie tik pasakė , kad bū stas ten daug brangesnis. Važ iavome pro Sudaką – nuobodų , tankiai apgyvendintą miestą su reta augmenija (nepatiko). Patekome į Genujos tvirtovę . Tai stebuklų stebuklas, daug iš likusių XIII amž iaus pastatų , iš karto pastebimi kompetentingi restauratoriai. Gaila, kad jis nebuvo iki galo atstatytas. Ir tada buvo galima rengti visokius pasirodymus, turnyrus ir pritraukti Vakarų investuotojus.

Tač iau tvirtovė į siminė ne tik dė l XIII-XIV amž iaus pastatų , nuostabių jū ros vaizdų , bet ir dė l dar kaž ko. Kai leidž iamė s nuo kalno, iš kaž kur atskrido debesys ir nuo didž iulių laš ų vos akys raiž ė ir ausų nenuplė š ė ! Iš protė jome ir nusprendė me, kad tai pasaulio pabaiga! Kad ir kaip sektų si, norė jau paraš yti, trumpai tariant, š is lietus su kruš a vos neiš pū tė spintos. Į autobusą puolė me kaip paš ė lę š lapios viš tos, bijodamos susisukti (porą kartų pameč iau š lepetes) ir bijodami, kad nesulauž ys stuburas. Autobusui surinkus visas š lapias viš tas, jis pajudė jo toliau. Važ iavome kaip turkmė nų š audykla! Visas autobusas pakabintas su kelnė mis, marš kinė liais, rankš luosč iais ir š ortais! Visa tai nutekė jo ant mū sų , bet tai niekam netrukdė , bet pojū č iai buvo neapsakomi... toks nuotykis)))) ir mes iš gyvenome)))))

Kai atvykome į Naują jį pasaulį , iš lindo kaitri saulė ! Turė jome š iek tiek laiko paplaukioti paplū dimyje. . . po lietaus ž monių beveik nebuvo. . . aplinkui buvo shawarma, pica ir pieno kokteiliai.... ir ž inoma vynas. Nusprendė me apž iū rė ti paplū dimį . Nepaisant gamtos grož io, paplū dimys mane nuvylė . Didž iuliai rieduliai į ž engus į vandenį ir dumblių tamsa, kuri apgaubia tavo kojas. . . bbbrrr. . . Aš myliu smė lį .

Apskritai pagal tvarkaraš tį grafo Levo Golitsyno takas buvo pagal grafiką . Trumpai tariant, tai yra savotiš kas kalnų grandinė s rinkinys su tokiais savotiš kais laipteliais, kurie yra nugludinti turistų pė domis ir š lapi nuo lietaus. Apskritai, tu vaikš tai ir aplinkui graž u. . . o tu vaikš ti kaip kvailys ir ž iū ri į savo kojas, kad nenukristum veidu ž emyn ar nenukristų nuo skardž io ir nenuskristum kaip lė lytė į jū rą ! Bet vis dė lto gavome daug malonumo, pamatė me vietą , kur ilsė josi to meto didieji ž monė s, kur laikė vyną , kur Chaliapinas tarsi dainavo, kur maudė si ž alioje į lankoje ir kvė pavo kadagių giraite. Kitą kartą eisime ten be ekskursijos ir mė gausimė s ja nepraleisdami paskui tetą .


Atskira istorija yra serpantinas! Š ie kamikadzė s vairuotojai, skubantys keliu su laukiniais posū kiais, yra kaž kas! Buvo akimirkų , kai lė kė me keliu milimetrą nuo skardž io. Apskritai turė jome metų normos adrenalino antplū dį , dž iaugė mė s, kad grį ž ome gyvi . Į mū sų klausimą , ar buvo nelaimingų atsitikimų tarp turistų , teta cyptelė jusi atsakė NE. Visi padarė iš vadą , kad jie vis dar ten ir atgal, mū sų kaimynai gė rė vyną , netikrindami savo veidų )))

Dideliam mano vyro troš kimui nusipirkome jodinė jimą (700 rublių dviems), nes jis turi 6 metų jojimo staž ą... Aš turiu nulį ! Bet man buvo siaubingai į domu ir jokios baimė s. Prasidė jo nuo to, kad jie pavė lavo pas mus. . . laukė me 20 minuč ių . . manė me, kad viskas jau. . . mus iš vedė sukč iai. . . jau ė jome muš ti tetą , kuri mus pardavė bilietai. Bet tada aleliuja (! ), atė jo stebuklų stebuklas... kaip ji iš vis gavo š ią tarantaska !! ! Vairuotojas yra draugiš kas, dvokiantis ž irgais (na, arba kaka – kas jums labiau patinka) ir apsimetę s Formulė s 1 lenktynininku, niū riu vyruku. Apskritai, labai prastai, atvykome. Ž inoma, mums paž adė jo miš ką , kurio net nė ra. Bet tai nė ra baisu. Jie mums parinko ž irgus ir mes su š unų vedliu Rogue (š uo gudraus veido) ir mū sų palyda pajudė jome kalvomis prie jū ros. Mano arklio vardas buvo Dž ekas, mano vyro arklys buvo Zvezdochka. Viskas gerai. . . jie atė jo prie jū ros, pakabino ten ir grį ž o atgal. Kaž kuriuo metu mums davė š akeles į rankas ir pasakė , kad jei nori š uoliais, gali lengvai pataikyti į krumplį . Kai tik turė jau laiko pagalvoti, kad aš visai nenoriu kakti š uolio metu, mano vyras, kaip sakoma, „suš vilpė ir nuskrido“, o mano Dž ekas paė mė tai kaip veiksmų vadovą ir puolė aplenkti Zvezdoč ką . manę s neklausę s! Apskritai mano plaukai vos nenuslinko, krū tys (atsipraš au už iš raiš ką ) vos nenuskriejo už nugaros, o už pakaliukas cypia nuo balno smū gių ! Na, bent jau buvau pakankamai protinga, kad paž iū rė jau į savo mylimą jį ir pamač iau, kad jis į kiš o kojas į balnakilpus ir atsistojo, aš taip ir padariau.... kunigas nustojo rė kti, bet ir papus už š oko ant nugaros ! ! ! Š itas niekš elis pradė jo traukti kamanas, bet tik kiek sulė tė jo. . . apskritai, važ iavome beveik iki fermos ir supratau, kad atrodo, kad visos kū no dalys yra savo vietose. O į domiausia, kad aš nepaleidau š akelė s iš rankų !! ! Bet jis neleido man iš silaikyti! ! Na…. . už siurbiau dar vieną dozę adrenalino))))) Raš ė me atsiliepimą į ž irgų fermos dienoraš tį , nufotografavome vietinius š unis ir arklius, paž iū rė jome nedidelį ekspromtą su ž irgais ir linksmai grį ž ome atgal.

Gerai, praleiskime važ iavimą ir pereikime prie malonių akimirkų . Kelionė s vadovas š į kartą buvo nuostabus. Pravaž iavome per Simferopolis dar daug istorinių vietų su iš samia į domia istorija apie viską ir atvykome į Nikitsky botanikos sodą . Ten graž i ir didž iulė teritorija, nors dauguma augalų jau iš blukę . Tik gaila, kad viskas aptverta, ant daugelio medž ių paraš yta „Č ia buvo Vasya“ ir tt... jū s, ž monė s, barbarai, kam gadinti ten, kur gyvenate ? ! Jie taip pat pamatė baseiną , kuriame nufilmavo vė ž lį tortilijoje. . . nusipirko suvenyrų ir nuskubė jo toliau. Atvykome į Alupkos parką . Tikrai nė ra tokios audringos augmenijos, bet ji irgi graž i. Akys nespė jo viskuo stebė tis ir sugerti visko, ką pamatė . Tada jie atė jo į Voroncovų rū mus, koks puikių architektų kū rimo stebuklas!! ! Tai Kotrynos II sū nė nas, graž us vyras pagal portretus, š iaip tais laikais visi visada buvo kaž kokie rupū ž ė s. Ten visi baldai iš saugoti ir didž ių jų meistrų paveikslai ir net tapetai nepakeisti !! ! Klaidž iojome po rū mus ir atrodė , kad tuoj iš eis dama ilga pū sta suknele ir vyras su kamzoliu!

Vienas fasadas ž iū ri į Ai-Petri kalną , o antrasis į jū rą , pagamintas visiš kai skirtingais stiliais. Po to nusileidome prie prieplaukos ir susikrovem i parahodik.... nutolome 10 cm nuo vadovo ir nekantriai sugeriame viska, kas mums buvo pasakyta. Tiesa, mano vyras už snū do nuo nuovargio, o aš atidž iai klausiausi.


Važ iavome per Alupką , Miskhorą (pamatė me paminklą undinei su blizganč iu už pakaliu ir plaukikų rankomis trina galva), pamatė me Livadiją , Massandros rū mus ir keletą š ventyklų pakrantė je ir atvykome į Jaltą . Į simylė jau Jaltą . Pasakų gamta. . . veš li augmenija. . . kalnai aplinkui. . . nuostabi krantinė... ir daug pramogų vietų ! Mus iš gą sdino tai, kad ten labai brangu, bet kitą kartą bū tinai važ iuosime į pietinę pakrantę , pamatysime patys, brangu ar ne.

Š ių ekskursijų mums pakako ir nusprendė me paskutines dvi dienas Feo praleisti paplū dimiuose ir pirkdami suvenyrus. Atvež ė molio, jū ros druskos. . . iš Saki miesto molio kaukę (iš bandž iau - tiesiog super! )... į vairių ž olelių arbatų ir daug visokių suvenyrų... ir ž inoma konjako bei vyno... naminis ir supakuotas.

Tiesą sakant, aš nenorė jau iš eiti, ten taip ramu ir gera... visiš ka ramybė....Taip, ir vietos dar ne viską apž iū rė jo, apskritai esu patenkintas. Norime daugiau ir jau ant automobilio. Tad patariu visiems, bet verč iau ne Feo, o pietinė je pakrantė je.

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Panašios istorijos
Komentarai (0) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras