Viešbučio įvertinimas:
3.0
iš 10
Viešbučių įvertinimai pagal kriterijus:
Mityba:
5.0
Infrastruktūra:
4.0
Prieš savaitę grį ž ome iš Koktebelio. Ilsė jomė s š okoladiniame vieš butyje, už Lokio. Beje, aš ten ilsiuosi nuo 2009 m. , tiksliau, ilsė jausi. . . Taigi, mes su mergina už sisakė me kambarį dar birž elį , tikrai. Rezervuota rugpjū č io 26 d. Mums buvo suteikta 20% nuolaida už atkaklumą . Liepos 26 d. man paskambino iš vieš buč io ir paklausė , kur aš esu. Nustebau, bet skambinanč iajam pasakiau, kad bū siu rugpjū č io 26 d. Likus kelioms dienoms iki atvykimo, su mergina dar kartą paskambinome, kad, bet kokiu atveju, mū sų rezervacija rugpjū č io 26 d. Atvykome į vieš butį.26 dieną pietų , mus pasitiko š eimininkė ir administratorė Lena, kuri, beje, sė dė jo prie alaus bokalo. Paaiš kė jo, kad mū sų laukė.27 d. , parodė į raš ą apie tai ir pasiū lė vienai dienai pagyventi kitame kambaryje, o jei norė sime, galime jame apsistoti. Kambarys pasirodė be veidrodž ių , kas mums, merginoms, akivaizdž iai netiko. Ypač "patenkinta" iš sienų iš kritusiais lizdais. Todė l jie nusprendė neiš sikrauti lagaminų , kad ryte galė tų pajudė ti. Ryte atsikė lė me 10 valandą ir nuė jome pusryč iauti į vieš buč io kavinę , bet! Mū sų didž iai nuostabai buvome informuoti, kad „pusryč iai iki 10:00, raš oma ten“. Ž inoma, suprantu, kad pusryč iai nė ra pats pelningiausias š ios į staigos gaminys, bet iki š ios vasaros kavinė dirbo be pertraukų . Į mū sų pagrį stą klausimą Kodė l? mums buvo atsakyta "Kada turė tume pailsė ti? "...
10:30 mums buvo leista pajudė ti. Bet jie perspė jo, kad „Patys perkraustysite pagalves, o mes perklosime lovą...“ Man atrodo, kad vieš butyje, kuris buvo pastatytas dė l pelno, tokių akimirkų iš principo neturė tų kilti. Prie į ė jimo į patalpą kabė jo lentelė , kuri iš abiejų pusių buvo paž ymė ta: Praš ome netrukdyti ir Praš om iš valyti. Paaiš kė jo, kad Š okolade dirba tik praš ymas netrukdyti, nes „valymas vyksta griež tai nustatytu laiku“.
Susirinkome paplū dimyje, iš einame, o tada Lena pasako, kad mes paė mė me š aukš tus iš ankstesnio numerio, tai jie paė mė ir tiek, ir tokiu tonu, lyg mes pavogtume. Atsiž velgiant į tai, kad arbatos negė rė me, o iš produktų turė jome tik kotletus ir jogurtą , š aukš tų tikrai neė mė me. Tač iau administracija reikalavo. Nuotaika buvo sugadinta.
Atė jo paž į stama draugė , natū raliai norė jo iš sinuomoti kambarį tame pač iame vieš butyje. Susisiekė me su administracija. Paklausiau, ar galė tų suteikti tokią pat nuolaidą kaip ir man. Visada maniau, kad pinigų už praš ymus neima. Grį ž usi Lena pasakė , kad kambario kaina bus standartinė . Na, standartas yra toks standartinis, kad mes neprieš taraujame. Vakare jie nuė jo vakarieniauti. Priė jo vieš buč io š eimininkė ir garsiai, kad visi poilsiautojai girdė tų , nevykė lį mokanč ios mokytojos tonu pasakė : „Padariau tau nuolaidą , tegul draugai moka kaip priklauso“. Š ioje situacijoje negaliu suprasti vieno dalyko: nebuvo į manoma ramiai, iš karto pasakyti ir tik man, o ne visam vieš buč iui? Į sisuko mintis, ar turė tume iš sikraustyti. . . Mums atneš ė vakarienę , papraš ė dar 2 puodelių arbatos, į ką gavome atsakymą ir rū stus administratorė s Lenos veidą (kuri taip pat yra barmenė ) „Ač iū už sakydamas“. . . Manau, kad tai yra š aukš tų , kuriuos tariamai pavogė me, aidas. Nors iš š eimininkė s sulaukė tarsi atsipraš ymo, „na, neį siž eisk dė l mano tono, pas mane viskas taip blogai, rytoj iš važ iuoju, Lena vadovaus, ji tokia gera, skaniai gamina. “ Iš ė jo mintis apie kraustymą si, supratome, kad pinigų jau nebepaimsime.
Ryte nusileidome pusryč iauti, š eimininkė (kuri, tiesą sakant, gamino) jau buvo iš ė jusi, už sisakė manų koš ė s, mums pasakė , kad niekas nemoka virti. „Tada duok mums blynų su kondensuotu pienu“ (negali bū ti lengviau). Atsakymas: „Merginos, tuš č ių blynų č ia jums niekas nekeps, č ia tik blynai“. Nalistnikai jau buvo saldū s, apibarstė mus cukraus pudra ir už pylė už sakyto kondensuoto pieno, dantys suspaudė...kol bandė me valgyti, mū sų kambarys buvo tvarkomas. Atvykę jie rado dė mių ant veidrodž ių ir pamirš tą š luostę...
Nusipirkome kavos be kofeino, nes jos nebuvo pasiū lyta vieš buč io meniu, nusileidome į kavinę už du š aukš tus cukraus, kol š ią vasarą cukrus buvo kambaryje. Mums pasakė : „Kokia č ia kava, aš jos neviriau, tai kavinė je pirkdami kavą gausite cukraus“.
Š eimininkei iš ė jus, vieš buč io baseinas nebebuvo valomas, todė l porą dienų jame buvo purvinas kraš tas ir daugybė negyvų musių .
Vieną iš paskutinių dienų netyč ia kambaryje buvo iš dauž tas stiklas, nutarė me jį pirkti turguje, spintoje stiklai buvo kitokie, bet su administracija dar kartą bendrauti nenorė jau. Kai grį ž ome iš jū ros, buvome informuoti apie stiklinę , sumokė jome. Į ė jome į kambarį . Nuavė batus ir nusipjovė kojas, taip nuė mė stogo dangą , stogo dangos paliko į kalč ius, bet stiklas nuo stiklo buvo ant kilimo. Draugas iš ė jo į koridorių , pasiė mė dulkių siurblį ir iš siurbė visą kilimą .
Ir pabaigai: prieš paskutinį vakarą nusprendė me praleisti vieš butyje prie nedidelio š ventinio stalo. Iš vykome 9, nes pirmą dieną supratome, kad č ia maitinasi iš skirtinai pagal grafiką , o vakarienė prieš pat 22 val. Visi darbuotojai, administracija ir š eimininkė susė do prie didelio stalo ir gė rė alkoholį . Į mano pagrį stą klausimą : „Ar mus pavaiš insi? “ gavome stulbinantį atsakymą : „Ar jū s specialiai sė dė jote kambaryje ir laukė te, kol atsisė sim prie stalo? “ Likau be ž ado nuo tokio nemandagumo, pasakysiu daugiau: niekas, iš skyrus š eimininkę nepatenkintu veidu, net pusjudesio nepadarė , kad atsistotų ir priimtų už sakymą...MES NEŠ AITINAM, NORS KAVINĖ UŽ DARYTA LIKO VALANDA!! !
Taigi, miela vieš buč io š eimininke, noriu pasakyti, kad tokia paslauga nė ra verta pinigų , kuriuos imate už kambarį (net su asmenine nuolaida). Atstumas nuo vieš buč io iki jū ros yra 15 minuč ių pė sč iomis iki promenados ir dar 10 minuč ių iki paplū dimio, kuris nė ra už darytas. Girtaujantis personalas, š aukianč ios dainos po balkonu, iš kritę kiš tukiniai lizdai, „sovietinis rež imas“ valgant, š iurkš tumas, antrarū š is valymas ir bendravimo su poilsiautojais tonas – jū sų tiesioginis kelias į į staigos reputacijos praradimą ir nuostolius. Priminkite darbuotojams, kad gyventojų tiekiamas tualetinis popierius rodo, kad jį reikia nuleisti kartą per dieną , o ne iš vis. Daugiau apie ją : nepalikite tualetinio popieriaus likuč ių iš ankstesnių nuomininkų – tai nehigieniš ka! Pagal vieš buč io standartus lova keič iama kas tris dienas, o ne kas penkias, t. y. ne 1-2 kartus standartiniam poilsiui, o daž niau.
Ir atskirai nuo manę s: kambarį atlaisvinome ne 12, o 10:30, bet iš vieš buč io iš ė jome 14:00, kai kambarys jau buvo už imtas kitų ž monių , kaip praš ė te, todė l sveikinu visus, kurie yra dabar plaunu su savo geliais duš ui ir š ampū nais iš maiš elio, kuriuos netyč ia pamirš au kambaryje. Ir dar tikiuosi, kad mū sų „neva pavogti“ š aukš tai kompensuoja mano profesionalų kamš č iatraukį , kurį taip pat netyč ia palikau, o jū s net nepasivargiate paklausti „Pamirš au ar ne! “. Sė kmė s versle, mes daugiau pas jus negrį š ime!
10:30 mums buvo leista pajudė ti. Bet jie perspė jo, kad „Patys perkraustysite pagalves, o mes perklosime lovą...“ Man atrodo, kad vieš butyje, kuris buvo pastatytas dė l pelno, tokių akimirkų iš principo neturė tų kilti. Prie į ė jimo į patalpą kabė jo lentelė , kuri iš abiejų pusių buvo paž ymė ta: Praš ome netrukdyti ir Praš om iš valyti. Paaiš kė jo, kad Š okolade dirba tik praš ymas netrukdyti, nes „valymas vyksta griež tai nustatytu laiku“.
Susirinkome paplū dimyje, iš einame, o tada Lena pasako, kad mes paė mė me š aukš tus iš ankstesnio numerio, tai jie paė mė ir tiek, ir tokiu tonu, lyg mes pavogtume. Atsiž velgiant į tai, kad arbatos negė rė me, o iš produktų turė jome tik kotletus ir jogurtą , š aukš tų tikrai neė mė me. Tač iau administracija reikalavo. Nuotaika buvo sugadinta.
Atė jo paž į stama draugė , natū raliai norė jo iš sinuomoti kambarį tame pač iame vieš butyje. Susisiekė me su administracija. Paklausiau, ar galė tų suteikti tokią pat nuolaidą kaip ir man. Visada maniau, kad pinigų už praš ymus neima. Grį ž usi Lena pasakė , kad kambario kaina bus standartinė . Na, standartas yra toks standartinis, kad mes neprieš taraujame. Vakare jie nuė jo vakarieniauti. Priė jo vieš buč io š eimininkė ir garsiai, kad visi poilsiautojai girdė tų , nevykė lį mokanč ios mokytojos tonu pasakė : „Padariau tau nuolaidą , tegul draugai moka kaip priklauso“. Š ioje situacijoje negaliu suprasti vieno dalyko: nebuvo į manoma ramiai, iš karto pasakyti ir tik man, o ne visam vieš buč iui? Į sisuko mintis, ar turė tume iš sikraustyti. . . Mums atneš ė vakarienę , papraš ė dar 2 puodelių arbatos, į ką gavome atsakymą ir rū stus administratorė s Lenos veidą (kuri taip pat yra barmenė ) „Ač iū už sakydamas“. . . Manau, kad tai yra š aukš tų , kuriuos tariamai pavogė me, aidas. Nors iš š eimininkė s sulaukė tarsi atsipraš ymo, „na, neį siž eisk dė l mano tono, pas mane viskas taip blogai, rytoj iš važ iuoju, Lena vadovaus, ji tokia gera, skaniai gamina. “ Iš ė jo mintis apie kraustymą si, supratome, kad pinigų jau nebepaimsime.
Ryte nusileidome pusryč iauti, š eimininkė (kuri, tiesą sakant, gamino) jau buvo iš ė jusi, už sisakė manų koš ė s, mums pasakė , kad niekas nemoka virti. „Tada duok mums blynų su kondensuotu pienu“ (negali bū ti lengviau). Atsakymas: „Merginos, tuš č ių blynų č ia jums niekas nekeps, č ia tik blynai“. Nalistnikai jau buvo saldū s, apibarstė mus cukraus pudra ir už pylė už sakyto kondensuoto pieno, dantys suspaudė...kol bandė me valgyti, mū sų kambarys buvo tvarkomas. Atvykę jie rado dė mių ant veidrodž ių ir pamirš tą š luostę...
Nusipirkome kavos be kofeino, nes jos nebuvo pasiū lyta vieš buč io meniu, nusileidome į kavinę už du š aukš tus cukraus, kol š ią vasarą cukrus buvo kambaryje. Mums pasakė : „Kokia č ia kava, aš jos neviriau, tai kavinė je pirkdami kavą gausite cukraus“.
Š eimininkei iš ė jus, vieš buč io baseinas nebebuvo valomas, todė l porą dienų jame buvo purvinas kraš tas ir daugybė negyvų musių .
Vieną iš paskutinių dienų netyč ia kambaryje buvo iš dauž tas stiklas, nutarė me jį pirkti turguje, spintoje stiklai buvo kitokie, bet su administracija dar kartą bendrauti nenorė jau. Kai grį ž ome iš jū ros, buvome informuoti apie stiklinę , sumokė jome. Į ė jome į kambarį . Nuavė batus ir nusipjovė kojas, taip nuė mė stogo dangą , stogo dangos paliko į kalč ius, bet stiklas nuo stiklo buvo ant kilimo. Draugas iš ė jo į koridorių , pasiė mė dulkių siurblį ir iš siurbė visą kilimą .
Ir pabaigai: prieš paskutinį vakarą nusprendė me praleisti vieš butyje prie nedidelio š ventinio stalo. Iš vykome 9, nes pirmą dieną supratome, kad č ia maitinasi iš skirtinai pagal grafiką , o vakarienė prieš pat 22 val. Visi darbuotojai, administracija ir š eimininkė susė do prie didelio stalo ir gė rė alkoholį . Į mano pagrį stą klausimą : „Ar mus pavaiš insi? “ gavome stulbinantį atsakymą : „Ar jū s specialiai sė dė jote kambaryje ir laukė te, kol atsisė sim prie stalo? “ Likau be ž ado nuo tokio nemandagumo, pasakysiu daugiau: niekas, iš skyrus š eimininkę nepatenkintu veidu, net pusjudesio nepadarė , kad atsistotų ir priimtų už sakymą...MES NEŠ AITINAM, NORS KAVINĖ UŽ DARYTA LIKO VALANDA!! !
Taigi, miela vieš buč io š eimininke, noriu pasakyti, kad tokia paslauga nė ra verta pinigų , kuriuos imate už kambarį (net su asmenine nuolaida). Atstumas nuo vieš buč io iki jū ros yra 15 minuč ių pė sč iomis iki promenados ir dar 10 minuč ių iki paplū dimio, kuris nė ra už darytas. Girtaujantis personalas, š aukianč ios dainos po balkonu, iš kritę kiš tukiniai lizdai, „sovietinis rež imas“ valgant, š iurkš tumas, antrarū š is valymas ir bendravimo su poilsiautojais tonas – jū sų tiesioginis kelias į į staigos reputacijos praradimą ir nuostolius. Priminkite darbuotojams, kad gyventojų tiekiamas tualetinis popierius rodo, kad jį reikia nuleisti kartą per dieną , o ne iš vis. Daugiau apie ją : nepalikite tualetinio popieriaus likuč ių iš ankstesnių nuomininkų – tai nehigieniš ka! Pagal vieš buč io standartus lova keič iama kas tris dienas, o ne kas penkias, t. y. ne 1-2 kartus standartiniam poilsiui, o daž niau.
Ir atskirai nuo manę s: kambarį atlaisvinome ne 12, o 10:30, bet iš vieš buč io iš ė jome 14:00, kai kambarys jau buvo už imtas kitų ž monių , kaip praš ė te, todė l sveikinu visus, kurie yra dabar plaunu su savo geliais duš ui ir š ampū nais iš maiš elio, kuriuos netyč ia pamirš au kambaryje. Ir dar tikiuosi, kad mū sų „neva pavogti“ š aukš tai kompensuoja mano profesionalų kamš č iatraukį , kurį taip pat netyč ia palikau, o jū s net nepasivargiate paklausti „Pamirš au ar ne! “. Sė kmė s versle, mes daugiau pas jus negrį š ime!
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
KITI ATSILIEPIMAI APIE VIEŠBUTĮ
- LABAI JAUKUS VIEŠBUTIS SU ERDVIAIS KAMBARIAIS
- Puiki viešnagė šokolado viešbutyje
- Šokoladas nebėra kojos!
TAIP PAT SKAITYKITE