Feodosija, 2010 m. liepos mėn
Š iemet, kaip ir anksč iau, mano atostogos buvo „solo“ formatu. Iš važ iuoti į už sienį nebuvo noro – juk Ukrainoje yra tiek daug nuostabių vietų ! Supratau, kad pasiilgau Krymo ir pradė jau ieš koti miesto, kur važ iuotų tiesioginiai traukiniai iš Kijevo (kad nepersė sč iau Simferopolyje per karš tį su lagaminu). Po kiek svarstymų buvo pasirinktas Teodosijus. Buvau ten vaikystė je, todė l kai ką prisiminiau.
Ilgai narš iau internete ieš kodamas tinkamo vieš buč io – kad kaina nebū tų per didelė , bet tuo pač iu buvo normalus komforto lygis ir netoli jū ros. Radau keletą variantų , skambinau kaž kur. . . Galiausiai Helena vieš butyje už sisakiau vienvietį kambarį (apie tai plač iau papasakosiu ž emiau). Buvau pasiruoš ę s sių sti avansą , galvodamas, kad sezono metu turbū t neuž tenka vietų , bet man pasakė : „Nereikia, mokė k vietoje“. Smagu, kad tavimi pasitiki.
Iš Kijevo į Feodosiją kursuoja du traukiniai – Nr. 205 ir Nr. 214. Pasirinkau 214-tą (bilietai į jį kiek brangesni) ir neklydau: juk ten są lygos geresnė s nei eiliniuose Ukrainos traukiniuose, patogū s kupė su kopė č iomis lipti į antrą lentyną , kondicionierius, š vara ir tvarka. , nepaprastai mandagus dirigentas. Aiš ku, buvo labai karš ta – na kaip kitaip, vasara juk. Keista, bet man pasisekė su kaimynė mis kupė : tai buvo trys vidutinio amž iaus kurč nebylė s (viena iš jų vis dė lto mokė jo š iek tiek kalbė ti ir atrodė , kad girdi). Jie nuolat bendravo vienas su kitu, bet kadangi jų pokalbis buvo tylus, jie man visiš kai netrukdė , o svarbiausia dė l suprantamų priež asč ių neprimetė man savo draugijos! Bū tent tai mane visada siutina kelionė se gelež inkeliu – kai kaimynai kupe, nepaž į stami ž monė s bet kokia kaina bando į traukti į pokalbį . Tuo pač iu metu visos trys ponios buvo mandagios ir mandagios. Ž odž iu, svajonė , o ne kaimynas.
Tač iau gretimuose skyriuose buvo ž monių su maž ais vaikais, kaž kur nuo 2 iki 5 metų . Visą dieną š i minia (5-6 vaikai) verž ė si aplink maš iną , rė kė , trypė kojomis, gulė jo ant grindų – ir taip nuo septynių ryto iki deš imtos vakaro. . . Aš tiesiog stebiuosi, juos lydinč ių suaugusių jų elgesys. Jei jau vykstate į tolimą kelionę su maž u vaiku, tuomet reikia iš anksto pasirū pinti jam skirta veikla, kad jam nebū tų nuobodu ir netrukdytų kitiems – pasiimti vaikiš kas knygeles, spalvinimo knygeles, ramius ž aislus, lentą . ž aidimai ir panaš iai, organizuoti ką – ramų ž aidimą . Tač iau š iuolaikiniams tė vams daž nai nerū pi, kad jų vaikas, než inodamas, ką su savimi daryti, dė l karš č io ir taip sunkioje kelionė je paž eidž ia kaž kieno ramybę .
Atvykę s į Feodosiją , š iek tiek klaidž iojau pajū rio gatvė mis ieš kodamas vieš buč io, tuo pač iu atremdamas taksi vairuotojų ir bū sto agentų iš puolius. Vieš butis pasirodė esą s š viesus dviejų aukš tų pastatas Zemskajoje – vienoje iš pė sč ių jų gatvių pač iame miesto centre, visai netoli gelež inkelio stoties, I. K. meno galerijos. Aivazovskis, miesto paplū dimys. Buvau apgyvendinta jaukiame, gana erdviame vienvieč iame kambaryje pirmame aukš te. Languose yra grotos ir ž aliuzė s. Kambaryje yra kondicionierius, š aldytuvas, elektrinis virdulys, minimalus reikiamas indų komplektas, telefonas, televizorius, vonia su normaliai veikianč ia santechnika ir visą parą karš to ir š alto vandens tiekimas (pastarasis man yra kriterijus numeris vienas renkantis vieš butį ). Patogi plati lova, baldai, net paveikslas su jū ros peizaž u ant sienos – viskas parinkta skoningai, tvarkingai ir neį kyriai.
Registratū roje pamainomis dirba trys administratorė s. Naudodamasis proga, dė koju jiems visiems už nuoš irdų ir geranoriš ką pož iū rį – jie visada pasiruoš ę padė ti, bet tuo pač iu ir dar kartą jų nesutrukdys. Ir administratoriai, ir sveč ių saugumas ž ino iš matymo, tad kvailų situacijų kaip „stop, kas ateina“ dar nebuvo.
Vieš butyje nė ra nei restorano, nei baro, nei ž aidimų aikš telė s, nei baseino. Man asmeniš kai tai buvo pliusas – nė ra nemalonių virtuvė s kvapų , muzikos iki ryto, girtų poilsiautojų ir vaikų riksmų . Tylu ir ramu. Aplinkui nė ra diskotekų , gelež inkelis, prieš ingai nei tikė jausi, taip pat nebuvo girdimas. Apskritai visas dvi savaites vieš butyje poilsiautojų buvo maž ai, ir tai mus dž iugino. Trukdyti galė jo tik praeivių pokalbiai už lango – bet aš į tai nekreipiau dė mesio. Apskritai susidariau į spū dį , kad Helena skirta ne š eimyninė ms atostogoms, o labiau verslo keliautojams ar tokiems turistams kaip aš , kuriems geriausia paslauga, kai palieka mane vieną : )
Pati Theodosius daro dviprasmiš ką į spū dį . Viena vertus, man labai patinka pajū rio miestai, kurių ypatingas oras, prisotintas vė jo ir gė lių kvapo. Feodosija yra labai senas miestas. Kraš totyros muziejaus kieme (beje, ž avinga, nepakartojama energija) galima pamatyti senovinių pastatų ir skulptū rų liekanas. Nuostabi meno galerija, kurioje eksponuojami ne tik Ivano Konstantinovič iaus Aivazovskio, bet ir kitų menininkų darbai. Taip pat labai patiko Jū ros sodas (maž as, bet graž us ir pavė singas parkas), o kiek toliau - labai labai sena armė nų baž nyč ia ir š alia jos - Aivazovskio ir jo ž monos kapas, o aplinkui - spygliuoč iai, gė lė s ir tyla. . . Į domus Aivazovskio fontanas, o fontanas-paminklas „Gerajam genijui“ apskritai palietė kone iki aš arų . Ž ymaus marinisto tapytojo vardas skamba visur, ir tai gera ž inia – ž monė s neabejingi savo kultū ros paveldui.
Bet iš kitos pusė s, vietomis buvo gaila stebė ti skurdo ir kaž kokio miesto nepriež iū ros: blogi keliai, seniai nerenovuoti pastatai, bjaurū s dar sovietinių sanatorijų pastatai, normalaus vieš ojo transporto trū kumas. . Gaila.
Lygiagreč iai krantinei su pramogomis yra ilga alė ja, kurioje parduodami į vairū s suvenyrai ir vietinių menininkų paveikslai. Ten kiekvienas gali rasti ką nors į domaus. Iš Krymo daž niausiai atsivež u ž olelių arbatas, kadagių produktus, aliejų , keramiką , dž iovintas levandas, vynus – bet apie juos plač iau ž emiau.
Kartą visai dienai iš vykau į į domią ekskursiją po Sudako tvirtovę ir vyninę . Buvome nuvaryti per Feodosijos regioną , kalnų serpantinu tarp vynuogynų . Pakeliui gidas daug ir į domiai pasakojo apie Feodosijos istoriją , apie į vairiais laikais č ia gyvenusius ž ymius ž mones: Ivaną Konstantinovič ių Aivazovskį , Maksimilijoną Vološ iną , kunigaikš tį Golicyną ir kitas istorines asmenybes.
Tada atvykome į Sudaką . Iš iš orė s apž iū rė jome garsią ją , gerai iš silaikiusią XIV amž iaus Genujieč ių tvirtovę , tada nusileidome prie prieplaukos ir į sė dome į valtį . Pasivaikš č iojimas Naujojo pasaulio į lankomis – Mė lynuoju, Ž aliuoju ir Mė lynuoju – buvo nuostabus. Pamatė me tiesiai virš vandens nuož ulniose uolose auganč ią kadagių giraitę (dar kartą nustebau augalų gyvybė s galia), Golicino taką , kuris kadaise per kalnus vedė į kunigaikš č io Golicino uolose iš kaltus vyno rū sius, kelių dvarų Kryme savininkas ir garsus vyndarys . Mė lynojoje į lankoje laivas sustojo maudytis atviroje jū roje. Taip pat nusprendž iau tai padaryti pirmą kartą gyvenime, už sivilkusi gelbė jimosi liemenę (be jos niekada nebū č iau iš drį susi persistengti! )
Po kelionė s laivu mus nuvež ė į vyninę , kuri, pasirodo, yra pirmoji iš Massandros asociacijos į monių . Ekskursiją vedė daug metų vyno fabrike dirbusi ponia, puikiai iš mananti ir mė gusi savo darbą . Mums buvo parodyti vyno rū siai, kuriuose laikomos vyno statinė s, Madeiros apylinkė s, kur penkerius metus saulė je ruoš iamas Madeira – „damų konjakas“, papasakojo apie vynų gamybos technologiją , apie vyno istoriją . gamyklos statyba ir apskritai vyndarystė Kryme. Dar kartą pajutau pasididž iavimą savo š alimi, tuo, kad mums pavyko iš laikyti Krymą , š į iž dą , kuris nepaliauja stebinti manę s su kiekvienu apsilankymu.
Kita ekskursijos stotelė buvo vyno degustacija. Į ė jome į nuostabią š viesią salę , stilizuotą kaip senovė s Graikija. Ant sienų buvo graikų dievų atvaizdai ir poetų bei filosofų posakiai apie vyną . Sienos ir baldai balti su auksu. Tikė jausi, kad degustuojantis vynas bus patiekiamas plastikinė se taurė se ir buvau maloniai nustebintas prieš ais mane pamač iusi elegantiš ką stiklinį padė klą su aš tuoniomis taurė mis, kurių kiekviena buvo pripildyta trupuč io vyno. Degustacija pasirodė nepaprastai į domi, nes gidė Irina Ivanovna daug ir ž avingai kalbė jo apie kiekvieną vyną , citavo poeziją š ia tema. Pabaigoje truputį prisigė riau. Vynai, kuriuos bandž iau, labai skyrė si nuo tų , kuriuos paprastai perkame Kijeve. Manau, kad nuo š iol atidž iau rinksiuos vynus š ventė ms ir kaip dovanas, netaupysiu pinigų ir stengsiuosi į sigyti tikrai natū ralų produktą .
Po degustacijos visi turistai aplankė į monė s parduotuvę vyninė je. Daugelis nusipirko kelis litrus vyno ir konjako. Pagalvoję s pasirinkau vieną brangiausių muskatinių (mylimojo gimtadienio proga rugsė jį ) ir dviejų rū š ių desertinius vynus iš č iaupo.
Kelias atgal irgi atneš ė malonumą - grož ė jausi vaizdais pro langą , nors jau buvo apė mę s mieguistumas. Kelionė s į spū dis buvo nuostabus.
Feodosijoje yra keli paplū dimiai. Arč iausiai mano vieš buč io buvo pirmasis miestas arba „Kameshki“ – ilgas, akmenuotas. Vakarais eidavau pasiž iū rė ti, nes visai netoli, nors akmenukų iš tikrų jų negaliu pakę sti. Antras miestas kiek toliau, akmenukų ir smė lio miš inys, man ten nepatiko, sausakimš a. Smė lė ti paplū dimiai buvo toli nuo miesto centro, iki jų tekdavo važ iuoti mikroautobusu. Važ iuoti po miestą , net ir ankstyvą valandą , labai sunku: mikroautobusai prigrū sti, didelis karš tis ir tvankumas, kantrybę praradę miestieč iai nuolat keikiasi. . . Bet dė l nuostabaus paplū dimio su visa tai verta iš tverti. skaidrus vanduo ir š iurkš tus lukš to smė lis. Ypač geras paplū dimys „Kilometras 117“, jis jau už miesto ribų , č ia skaidrus vanduo ir nuostabus auksinis smė lis. Ž monių ten maž iau nei miesto paplū dimiuose ir daž niausiai jie atvyksta savo automobiliais. Taip pat yra paplū dimys „Perlas“ (jis kaž kodė l dar vadinamas „40 plė š ikų “), yra mieste, „Plyazhnaya“ stotelė je, netoli autobusų stoties. Ž inoma, miesto paplū dimiuose buvo daug ž monių – juk sezono pikas. Atė jau į paplū dimį iki septintos ryto, o deš imtą jau iš ė jau – darė si karš ta ir sausakimš a. Vidurdienis nepaprastai karš ta, reikia slė ptis arba kambaryje su kondicionieriumi, arba parko pavė syje. Antrą kartą tą dieną ji š eš tą valandą vakaro nuė jo prie jū ros. Manau, kad mano kū nas man dė kingas už tokį rež imą – niekada nedegiau saulė je, neperkaisau. Optimalaus gylio jū ra nė ra kaip „nepereik už plū durų “ : ), bet ir ne bedugnė . Vanduo gana š varus, valomi ir patys paplū dimiai. Daug atrakcionų – nuo batuto vaikams ir karaokė s iki plaukimo parasparniu už valties ir fotografavimosi su sceniniais kostiumais. Mano nuomone, pylimas per daug triukš mingas, bet ž monė ms atrodė , kad tai patiko. Paplū dimiuose galima iš sinuomoti plastikinius gultus (30-40 UAH/para), stacionarius skė č ius (15 UAH/para), kai kur paplū dimio duš ą (5 UAH), bagaž o saugyklą (10 UAH/para), persirengimo kabinas ( laimei, kol kas nemokama).
Š iek tiek apie mitybą . Feodosijoje yra daug valgyklų (jos vadinamos valgyklomis, nors pavadinimas „bistro“ mums jau tapo paž į stamas). Jie mė gstami poilsiautojų . Kartą buvau tik viename iš jų , „Grinvič e“ – apskritai neblogai. Nors, ko gero, norint objektyviai į vertinti, teko lankytis keliose į staigose ir ne kartą – bet tokio tikslo neturė jau. Vasarą valgau daugiausia lengvą maistą , todė l kooperatyvo turguje pirkau maistą - darž oves, vaisius, sū rį . Kainos š iek tiek maž esnė s nei Kijeve. Daugelyje bakalė jos parduotuvių yra kulinarijos skyriai, ten kelis kartus pirkau paruoš tus patiekalus pagal svorį - kokybė normali. Daug prekystalių su š viež iais kepiniais. Kainos svyruoja: kuo arč iau centro, tuo brangiau, bet než ymiai. Netoli paplū dimio parduodamos krevetė s, midijos, rū kyta ž uvis - visa tai labai mė gstu, bet nedrį sau nusipirkti - pavojinga valgyti jū ros gė rybes, laikomas be š aldytuvo. Iš prekybos centrų yra tik ATB, jis, skirtingai nei Kijeve, visai geras, veikia visą parą .
Keletas ž odž ių apie ž monių aptarnavimą ir pož iū rį . Turistai daž nai skundž iasi, kad, anot jų , „baisios“ paslaugos Kryme. Dalinuosi savo asmenine patirtimi: nei š į kartą per visas dvi savaites, nei ankstesniuose apsilankymuose Kryme (skirtingais metais skirtinguose kurortuose), ač iū Dievui, nieko „baisaus“ nesusidū riau. Niekas su manimi nebuvo grubus, neapgaudinė jo, niekada nesusidū riau su nekokybiš kais gaminiais ar prekė mis. Labai patenkintas gyvenimo są lygomis. Jū ra visada graž i, net jei aplink daug ž monių . Kainos skirtingos, visada rasite tai, kas tiktų . Jei ir yra kuo skų stis kurortuose, tai kolegų poilsiautojų elgesiu. Tač iau vė lgi, sezono į karš tyje jo negalima apleisti pajū rio kurorte! O patys krymieč iai daž niausiai yra nuostabū s ž monė s, su jais lengva bendrauti, su humoru ir orumu. Jų elgesyje nė ra praneš imo „Ko tu nori? “, bet yra „Jauskitė s kaip namie, bet nepamirš kite, kad lankotė s! “. Į tariu, kad kaip tik pastarasis piktina kai kuriuos nepatenkintus poilsiu gimtosiose atvirose erdvė se. Yra bendraž ygių , kurie į sitikinę , kad vos atvykę kur nors pailsė ti, visi vietiniai gyventojai savaime turė tų tapti jų asmeniniais tarnais, nulenkti galvas, į ž ū liai š ypsotis ir vykdyti pač ias kvailiausias už gaidas. Laimei, nesu iš tų , todė l negailė jau mandagumo ir draugiš ko pož iū rio į pardavė jus parduotuvė se ir turguje, gidus, vieš buč io darbuotojus – ir jie man visada atsakydavo tuo pač iu. Krymas yra gera vieta ž monė ms, kurie supranta, kad jų atostogų kokybė priklauso tik nuo jų pač ių , nuo jų noro mokė ti atitinkamus pinigus už padorią kokybę ir, ž inoma, svarbiausia – pozityvaus pož iū rio.
