Beviltiška. Tilto šuolis.
Nuš okome Zaporož ė je nuo arkinio tilto. Š iam beviltiš kam poelgiui vyras mane į kalbinė jo ne vieną dieną , nes. Nelaikau savę s ekstremaliu ž mogumi. Prieš tai jis jau buvo kartą paš okę s, tada aš kategoriš kai atsisakiau. Bet vė liau pradė jau galvoti, nes. Suž inojau, kad galima š okinė ti kartu (bet su mylimu ž mogumi tai nė ra taip baisu). Taigi, buvo nusprę sta eiti! Penktadienį paskambinome draugams, susirinkome norinč iuosius, paskambinome vaikinams, kurie organizuoja š uolius iš Gelež inio tilto projekto, ir viską sutarė me. Atvykus mums buvo iš dalintos anketos su klausimais apie asmenybę ir "nelaimingų atsitikimų atveju aš nieko nekaltinu" (ar kaž kas panaš aus, gerai neprisimenu). Už pildž ius anketą prasidė jo. . . Ž velgiant į kitus "š uoliukus" darė si vis baisu, bet ir su š iuo š okinė ti norė josi vis labiau. Apsirengė me į rangą , už lipome laipteliu, apsikabinome ir š tai - stipriausio adrenalino antplū dž io momentas laisvajame kritime! ! ! Nepamirš tamai! Man skaudė jo akis nuo streso. Bet po valandos viskas baigė si. Po siū bavimo aukš tyn kojomis mus nufilmavo vaikinų darbuotojas, kuris iš plaukė valtimi. Mes tai padarė me! ! ! Tada laukė nuostabus pasivaikš č iojimas po Khorticos salą .
