Keliaukite tinginiams arba savaitgalį Trostjanece!
O, tos betoninė s dž iunglė s, kurios ryja tave diena iš dienos, ir apgailė tini miesto sodai tik pabrė ž ia, kad reikia bent savaitgaliui pabė gti ir į vertinti visai š alia esanč ius ekoturizmo malonumus bei gamtos lobius. Ruoš kitė s greič iau – kelionė netoli, ir nebrangi, o svarbiausia labai maloni. Siū lau apsilankyti Trostyanets medelyne!
Mums tai buvo nepamirš tama kelionė , kurios niekada nesigailė jome. Turistus vilioja XIX amž iaus vidurio sodų ir parkų architektū ros perlas – arboretumas, kuriam beveik 175 metai! Taigi stenkitė s bū ti subtilū s ir nepakenkti saugomoms parko teritorijoms.
Š į Trostyanets galima rasti beveik kiekviename ž emė lapyje. Bet č ia jau nutiesti ž alieji marš rutai, tarp jų ir tarptautiniai.
O tai lobis vos už.190 kilometrų nuo Kijevo (marš rutas Kijevas-Sumai) Trostyanets kaime, Ichnia rajone, esanč iame deš iniajame to paties pavadinimo upė s, į tekanč ios į kitą Lysohor upę , krante.
Trostyanets medelynas savo grož iu ir floros iš skirtinumu nenusileidž ia garsiajam Umano parkui. Ir reikia pastebė ti, kad š is parkas nė ra perkrautas ž monių ir triukš mingų „mokyklinių “ turų , kurie griauna viską , kas yra jo kelyje, kaip Sofijivkoje. Asmeniš kai man Trostyanets patiko labiau nei Sofiyivka. Bū tent Trostjanece galė site visiš kai mė gautis gamta, grož iu ir vienatve. Be to, yra ir kitų nepelnytai pamirš tų lankytinų vietų , tokių kaip: Sokyrino rū mai ir parko kompleksas, Kachanivka. Puikus savaitgalio marš rutas – apsilankymas Trostyanets parke, Kachanivkoje, Gustyno vienuolyne, Galagano dvare Sokryntsi mieste.
Tač iau vien apsilankymas Trostyanets medelyne nebus pamirš tas – visa didmiesč io į tampa bus paš alinta „atvirame ore“.
Kelionė č ia tinka tiek š eimos kelionei, tiek romantiš kai kelionei kartu.
Galima smagiai praleisti kompaniją – Tirnete daug ekskursijų , teiraukitė s. Iš kelionių agentū ros keliavome autobusu, kuris turė jo ir pliusų , ir minusų . Nors ten daug maloniau nuvykti nuosavu automobiliu. Taigi - nuo Kijevo iki Pryluky. Kelyje Kijevas-Sumai (greitkelis H-07) savaitgaliais negrū sta eismas, tad kelionė nebus varginanti. Priluki reiktų apvaž iuoti, o už.30 km bus posū kis į Sokyrynką ir arboretumo ž enklas. Tada marš rutu T-25-29 per Sokyryntsi ir Vaskivtsi. Į SPĖ JIMAS! Kad nepraleistumė te posū kio į Trostyanets, kuris nutiko daugeliui keliautojų , turite grį ž ti prie paminklo tanklaiviams.
Iš viso tada dar 20 km vietinė s reikš mė s kelių . Ir nors keliai ne patys geriausi, bet yra visai „padorių “ vietovių . Taip pat yra kelias per Č ernigovą , Niž iną , o iš ten per Ichnią iki Trostjaneco, bet jis daug ilgesnis.
Jei norite pradė ti nuo Kachanivkos - Parafiyivkoje nevaž iuokite tiesiai, o pasukite į deš inę ir maž daug po 7 km atsidursite Tarnowski protė vių dvare, ty Kachanivkoje. Nuvaž iuoti 25 kilometrus tarp Trostjaneco ir Kač anivkos ir iš vieno taš ko į kitą nė ra taip sunku – vietiniai automobilininkai iš mes už.3-5 grivinas. Taip pat važ iuoja autobusas iš A/S Darnytsia, bet vidury dienos (geriau patikslinti tvarkaraš tį ), todė l geriau nakvoti. Iš Č ernigovo ilgiau važ iuoja autobusas "Č ernigovas - Sokiryncai" (16.15 val. - trunka 4 val. ), "Č ernigovas - Trostjanecai" (8.25 val. Atvaž iuoja 13.30 val. ). Autobusai iš Trostyanets iš vyksta 5.45 ir 16.00 val. Kaina apie 22 grivinas.
Ką pasiimti su savimi? Kadangi per parką važ iuoti draudž iama, tai ir vaikš č ioti draudž iama.
Reikalingi patogū s drabuž iai ir avalynė (labiausiai tinka sportbač iai) ir uodų atbaidymo priemonė s, kurių yra daug. Bū tinai atsineš kite gulbė ms daug duonos. Vanduo ir „už kandis“ sau – savo nuož iū ra, nes apskritai ž monė s už siima „verslu“ ir kaime yra kavinių.
Taip pat galima nakvoti pas privatų asmenį kaime (galima susisiekti net per Tyrnet) arba visai parke esanč ioje vaikų sanatorijoje. Tai yra apie 30 grivinų . Kitas momentas: bū kite pasiruoš ę , kad pavasarį , be uodų prie ež erų , gausu gyvač ių . Š iek tiek iš sigandome staigaus oš imo ž olė je, o paskui pripratome...Jei kas bijo, tai atidė kite kelionę vasarai ar net rudeniui. Parko darbuotojai pasakojo, kad rudenį taip pat nepaprastai graž u.
Taigi, parkas dirba nuo 09:00 iki 18:00, o už į ė jimą į parką - 4 UAH. ! ! (vaiko bilietas kainuos 2 UAH). Ekskursija – 30 grivinų ir jiems tai kainuoja! Bū tinai už sisakykite ekskursiją – daug į domiau pasivaikš č ioti ir iš mokti ko nors naujo.
O svarbiausia – jums bus parodyta į domiausi ir nepasiklyskite! Tada raš ys į recenzijų knygą . Marš rutas daž niausiai trunka dvi valandas, tač iau laikas parke lekia nepastebimai, o greič iau nei per tris valandas neiš lipsi.
O po oficialios ekskursijos pabū kite parke dar kelias valandas. Ekskursijos marš rutas neapima penktadalio visos teritorijos. Pasivaikš č iokite po visus už kampius – nepasigailė site...Beje, prieš apsilankant Trostyanets medelyne, patartina susiplanuoti apsilankymo marš rutą , nes jo teritorija tiesiog didž iulė . Bū tinai turė tumė te pasivaikš č ioti fojė , Taraso Š evč enkos, Tysovo ir Kedrovo laukymė se, pasivaikš č ioti Centriniu tiltu, ž velgiant į Didž iojo tvenkinio panoramą , pailsė ti Gulbių ež ero pakrantė je. Š tai trumpas veiksmų planas, kurį reikia į gyvendinti:
1. pamaitinti gulbes duona ant pagrindinio Didž iojo tvenkinio. Jie labai labai laukia, tad apsirū pinkite duona!
Tai nepaprastai svarbus momentas!
2. Sugalvokite norą atsisė dę ant stebuklingo suolelio ir paš nibž dykite jį į ausį senovė s polovcų akmeninei moteriai.
Ir nors lyg ir ne moteris, o visiš kai prieš ingai, tač iau polovcai savo statulas vadino bū tent taip. Matyt, jie kaž ką panaš aus ž inojo.
3. už kariauti dirbtinius kalnus parko dalyje, vadinamoje „Š veicarija“ (nes ji buvo statoma tiek metų... ).
4. Akimirką apraudok prie „Sulauž ytos vilties“ – liū desio kolonos. Palik č ia savo liū desį ir grį ž k tik su puikia nuotaika.
Maž ai informacijos apie lankymo objektą.
Į sikū rę s: su. Trostyanets, Ichnia rajonas, Č ernigovo sritis Plotas 204.7 ha.
Sukū rė Ivanas Skoropadskis 1834 m. Puoselė ta Skoropadskio svajonė buvo sukurti angliš ko stiliaus peizaž inį parką , o apsigyvenę s Trostjaneco kaimelyje netrukus svajonę pavertė realybe. Parkas buvo į rengtas Trostyanets upė s slė nyje, taip pat Ivkiv Yar ir Bohivshchyna-Kutsykha sijose.
Pirmieji 30 metų praė jo statant keturis tvenkinius ir į rengiant pirmuosius ž eldinius, papildant medienos rū š ių asortimentą ir pleč iant plotą perkant iš kaimynų . Kitas parko plė tros etapas prasidė jo XIX amž iaus 50-ų jų pabaigoje. Grį ž ę s iš kelionė s po Europą , kur I. Skoropadskis lankė si Rotš ildų kraš tovaizdž io parke Prancū zijoje, nusprendė kaž ką panaš aus sukurti savo dvare. Jo baudž iauninkų rankomis buvo kasami dirbtiniai kalnai ir kalvos, kasami tarpekliai. Ir iki 1858 m. jie pastatė reljefinį keturių dirbtinių kalnų kraš tovaizdį . Nors titaniš ki ž emė s darbai parke tę sė si nenutrū kstamai iki pat savininko mirties 1887 metais. Apskritai š is rojus buvo statomas beveik 30 metų . Jį pastatė tarsi norė damas į tikti savo ž monai Elizavetai Tarnovskai, Kač anivkos savininko giminaitei. Tač iau ž mona nenorė jo gyventi kaime ir į valdas atvyko tik vasarą . Gal todė l santuoka iš iro per 10 metų...Neį vertinau...
Ir didž iulis į prastas parkas pasirodė ne ką prasč iau nei Peterhofas, valdomas Petru. Augalų kolekcija pasipildė egzotiš komis rū š imis, kurios buvo atvež tos iš Rygos, Sankt Peterburgo, Paryž iaus, Kijevo, Karazino aklimatizacijos sodo. Parko projektą kū rė garsū s rusų brolių Jevstignejevų meistrai, o nuo 1857 m. prie parko kū rimo dirbo Elzaso kilę s Karlas Danilovič ius Schlingloffas, sodininkas, tapę s Trostjaneco sodininku. Talentingi sodininkai iš vietinių Yanik, Krupoder, Bezzub, Tkachun, Vizhun ir kitų kaimų daug darbo ir ž inių skyrė parko kraš tovaizdž io formavimui.
Traukia originalus Trostjaneco parko kompozicinio už statymo bruož as: iš orė je tai tik miš kas monotoniš ko slė nio fone, o centre – kalnuota š alis su didelė mis kalvomis ir ež erais.
Didž ių jų piliakalnių – „kalnų “ (kai kurių Storož ovos, Didovos, Rotondos, Mokhnatos aukš tis siekia daugiau nei 30 metrų ) dė ka buvo sukurtas kalnuotas reljefas su smailiomis virš ū nė mis, primenanč iomis Alpių profilį . Tarp kalnų vingiavo tarpekliai, per kuriuos buvo nutiesti tiltai. Iš kastų griovių vietoje buvo sukurti tvenkiniai su į domiais krantais. Daugiau nei 10 hektarų plote buvo suformuoti 4 tvenkiniai: Didysis, Kucichos, Gulbė s, Bevardis. „Kalnų “ š laitai buvo sutvirtinti ir papuoš ti kazokine liepa – visž aliu augalu, liaudyje vadinamu „ž alią ja liepsna“. Kaip jau minė ta, parke yra 4 polovcaitė s ir Liū desio kolona „Sulauž yta viltis“. Panaš ios kolonos buvo pastatytos daugelyje parkų . Į domu tai, kad Trostjaneco parko architektū ra pasiž ymi daugybe vejų ir atviros erdvė s.
Kai kurios vejos turi savo pavadinimus: vestibiulio pieva, milž iniš kų tujų pievelė , aš tuoni broliai, rieš utų pieva, trijų seserų pieva, paminklinė pieva, saulė ta laukymė , maumedž ių alė ja, kolonų alė ja. Č ia buvo giraitė s – giraitė s! O kokie jų vardai: Ivanovo, Babuš kina, Meč etė , Nataš ino, Yaltsev Yar, Klin, Prokholoda, Topolinos pavė sinė , Apkabinimas ir apkabinimas ir kt.
Š iuo metu parke auga 520 rū š ių ir formų medž ių ir krū mų ; medž ių ir krū mų kolekcijose (arbaretumuose) - 1700 rū š ių , veislių ir formų ; dekoratyviniai ž ydintys augalai - 250 veislių . Yra apie 918 spygliuoč ių ir lapuoč ių medž ių rū š ių , į skaitant Ginkgo Biloba, seniausią medž ių rū š į Ž emė je, egzotiš ką tulpių medį . Dekoratyviniai medž iai iš augo ir sukū rė savitą , š ioms vietoms nebū dingą mikroklimatą , orui suteikiantį stebuklingą gydomą jį kvapą.
Š iuo metu tai Ukrainos nacionalinė s mokslų akademijos valstybinis dendrologinis parkas „Trostyanets“ ir XIX amž iaus vidurio sodų ir parkų architektū ros paminklas, iš sidė stę s 207 hektarų plote. Tai vienas didž iausių dirbtinių parkų Ukrainoje.
Skoropadskis savo kū ryboje nesitikė jo savo sielos, todė l buvo palaidotas č ia pat, tarp kvapnios gamtos. Marmurinis paminklas, kurį Ivanas Michailovič ius už sakė likus keleriems metams iki jo mirties, buvo pastatytas ant kalvos, už pildytos Skoropadsky, š alia lapuoč ių ir spygliuoč ių medž ių pievos. Ant paminklo pavaizduotas angelas, deš ine ranka rodantis į dangų . Ant pjedestalo iš kalti ž odž iai: "Bet kuris praeivis! Sodas, kuriame vaikš tai, mano pasodintas; tai buvo mano gyvenimo už tikrinimas. Jei pastebė site netvarką , kuri veda prie jo sunaikinimo, pasakykite sodo savininkui : tu padarei. "
