Pochaivas – Kremenecas
Iš siuvinė tas turas: saulė lydis (13 diena)
1 dieną skaitykite č ia www.turpravda.ua/ua/blog-225437.html >
2 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ur/blog-225562.html a>
3 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ru/blog-225612.html a>
4 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-225972.html a>
5 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-226037.html a>
6 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-226102.html a>
7 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-226227.html a>
8 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-226267.html a>
9 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/en/blog-226487.html a>
10 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-228217.html a>
11 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ur/blog-227517.html a>
12 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-227537.html a>
14 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-228352.html a>
15 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-228842.html a>
16 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-229102.html a>
17 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-230457.html a>
18 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-230502.html a>
19 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-230547.html
20 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-230602.html a>
21 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-232552.html a>
22 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-232557.html a>
23 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-231907.html a>
24 dieną skaitykite č ia http://www.turpravda.ua/ua/blog-232627.html
Apie astronautus Pochayive ir než inomame Kremenece.
O pro mū sų langą matosi Lavra Pochaivska! Dar niekada nebuvau mač iusi Š ventosios Už migimo Lavros, o dabar matau ją net pro miegamojo langą . Ž inoma, ne kiekvienas namas ir vieš butis gali grož ė tis Lavros voniomis pro langą . Bet mums pasisekė , į sikū rė me komplekse „Š eimos lizdas“ ir tiesiai pro mano kambario langą atsiveria nuostabus vaizdas į Lavrą .
Lydimi tė vo Anatolijaus ir mū sų š aunaus koordinatoriaus Jurijaus Miš č iuko, iš vykome į ekskursiją į Š ventosios Dvasios Ermitaž ą .
Skitija – vienuolynas toli nuo miesto, daž niausiai siunč iami vienuoliai, kurie kaž kuo kalti ir daž nai neį sileidž ia parapijieč ių , bet č ia Ermitaž e yra psichikos ligonių ligoninė , tad č ia gali ateiti bet kas.
>
Š is Ermitaž as buvo daug metų anksč iau nei Lavra. Pasak legendos, vienuoliai ant kalno pamatė elnią , pradė jo į jį š audyti ir š ovė.7 kartus, tač iau jokia kulka į elnią nepataikė , elnias paš oko ir nuskrido į dangų , palikdamas tik stygą . Vienuoliai suprato, kad š i vieta yra simbolinis dangaus ir ž emė s derinys. Jie atė jo pas abatą Metodijų ir jis patarė jiems č ia statyti vienuolyną . Taip atsirado skitų vienuolynas.
Š io vienuolyno teritorija gerokai maž esnė už Lavros teritoriją , bet č ia kaž kaip jaukiau, tyliau ir ramiau. Be to, beveik niekas než ino, bet yra voljeras su vienuolių laikomais gyvū nais. Yra elnių , asilų , papū gų ir net struč ių . Č ia yra sodas, tvenkinys, kuriame ž vejoja vienuoliai. Paprastiems parapijieč iams į eiti neleidž iama, bet mums aprodė teritoriją .
Kaip ir Lavroje, č ia yra daug š ventų objektų , į domių ikonų ir legendų.
Tač iau visa tai verta pamatyti savo akimis. Galiu pasakyti tik tiek, kad mane trenkė didž iulis, daugiau nei š imto metrų gylio š ulinys. Tė vas Anatolijus į sipylė į ą sotį vandens ir papraš ė paž iū rė ti, po kiek sekundž ių vanduo atsitrenks į dugną . Prireikė.12 sekundž ių , kad iš girsč iau, kaip vanduo pasiekia dugną . Tai reiš kia, kad gylis tikrai virš ija 100 metrų .
Pochaiv yra ne tik Lavra ir baž nyč ia, todė l nuė jome į muziejų . Muziejus č ia veikia nuo 1959 m. Iš pradž ių jis veikė kaip ateizmo muziejus, o dabar yra istorijos ir meno muziejus, kuriame yra daugiau nei 40 tū kst.
Muziejus nedidelis, bet daugelis eksponatų man pasirodė į domū s. Eksponatuose galima atsekti Pochajevo istoriją nuo seniausių laikų iki š ių dienų . O į domiausia tai, kad č ia yra astronautikai skirta patalpa. Kas galė jo pagalvoti, kad erdvę ir religiją galima sujungti po vieno muziejaus stogu.
Yra ir palydovų modeliai, ir Mė nulio marsaeigio modelis, ir maistas astronautams, drabuž iai.
Man labai toli nuo astronomijos, bet mane visada traukė ž vaigž dė s, erdvė laiviai, orbitos ir planetos. Taigi aš sė dė jau ir ž iū rė jau į mė nulio vaikš č iotojų , palydovų modelių detales. Manau, vaikams č ia bus labai į domu!
Be eksponatų , muziejuje susipaž inome su labai į domiu ž mogumi – vietine raš ytoja Rita Kvach. Ji paraš ė knygą „Svitochi Pochaeva“.
Per š ias dvi dienas galė jome susitikti ir su menininku, ir su raš ytoju Pochaive! Iš karto supranti, kad č ia gyvena kū rybingi ir į domū s ž monė s. Ir tiesa, Rita raš o apie visus š iuos į domius ž mones ir menininkus: miesto ir kraš to menininkus, aktorius, amatininkus ir dizainerius. Kol kas Rita rinko medž iagą naujai knygai. Jau paraš yta daugiau nei 250 iš skirtinių ir į domių ž monių.
Pavyzdž iui, mane pribloš kė tai, kad č ia, Pochaive, gyveno ukrainieč ių animacinių filmų į kū rė ja ir kino aktorė . Labai norė č iau, kad tokių knygų bū tų kiekviename regione.
Aš š iek tiek ž inau apie iš kilius Nikolajevo ž mones. Ir veltui. Negalima pamirš ti istorijos ir ž monių .
Deja, š iandien orai mū sų nelepina, todė l negalė jome padaryti visko, ką planavome. Bet man daro į spū dį , kad miesto gyventojai supranta: Poč ajevas – ne tik Lavra, o Lavra – ne miestas. Ž inoma, tai yra pagrindinis simbolis, pagrindinis taš kas, kur vyksta turistai, tač iau svarbu ir bū tina plė toti kitas sritis.
Beje, Tarasas Š evč enka kurį laiką gyveno ir dirbo Pochaive. Jis mė go tapyti Lavrą , mė go ilsė tis ant kalvų ir č ia kurti.
Pradė ję s mus tikriausiai nenorė jau taip greitai paleisti rankų ir nusprendž iau atidė ti neš iojamą jį kompiuterį . Už sukome į „Dinastijos“ kepyklė lę ir nusprendė me pasivaiš inti kava ir sumuš tiniu.
Tač iau kava tikriausiai taip skaniai kvepė jo ir buvo tokia patraukli, kad mano neš iojamasis kompiuteris taip pat nusprendė ją iš bandyti. Apskritai dabar ž inau, kad mano kompiuteris vis dar yra hipsteris, mė gsta kavą ir ja kvepia.
Kitas mū sų marš ruto taš kas yra Kremenecas. Bet prieš kelionę ten dar spė jome nuvaž iuoti iki braš kių fermos. Ar ž inojote, kad daugiausia braš kių ir avieč ių auginama Ukrainoje? ! ! Než inojau, maniau, kad kaž kur pietuose. Kalbė jomė s su Ecofruits direktoriumi. Š i į monė yra viena didž iausių uogų tiekė jų š alyje ir tiekia š į skanė stą į vairioms į monė ms, tokioms kaip Danone jogurtams. Norint auginti tokias uogas, reikia nuolat palaikyti reikiamą dirvož emio sudė tį , ž inoti jos ypatybes. Siekdami už tikrinti, kad š iais metais visi turė tume pakankamai braš kių ir avieč ių , „Ecofruits“ padovanojome nemokamą „SoilCares“ dirvož emio analizė s sertifikatą .
Taigi mes nuskubė jome į Kremenecą , palikdami Lavros kupolus. Tada dar než inojau, kad tai vis dar než inomas miestas, todė l man jis patinka!
Olena Ilinich ir jos vyras Olegas š iais laikais tapo mū sų bendraž yge, kuratore, koordinatore ir draugu.
Lietus vis stiprė jo, akys už simerkė , bet mes visi nepasidavė me.
Pirmiausia mums buvo parodyti nebaigti ir net vietiniams nelabai ž inomi grafo Voronino rū mai. Rū mų stiliumi primena kregž dė s lizdą .
Anksč iau š ie rū mai priklausė Voroninui, vė liau Radviloms, o dabar namas priklauso Ž emė s ū kio kolegijai.
Labai graž ū s rū mai š velniais turkio atspalviais. Manau, kad ir saulė tu oru, ir su vestuvine suknele bus graž u! =)
Т. k. č ia dabar mokymo į staiga, tada nieko ypatingo viduje ir ten iš skė stomis rankomis neleidž iama. Galima pasivaikš č ioti po teritoriją . Į ė jimas, beje, mokamas - 10 UAH.
Tada buvo biblioteka ir buvę s jė zuitų vienuolynas!
Ir č ia mes pradė jome atskleisti paslaptis, kurios visada buvo pavirš iuje, tač iau beveik niekas apie jas nekalba. Ar ž inojote, kad Š v. Vladimiro universitetas (dabar Š evč enkos universitetas) kilę s iš Kremenec? Ar ž inojote, kad Fomino botanikos sodas Kijeve taip pat kilę s iš Kremenec? ! !
Faktas yra tas, kad Kremenecas yra senovinis miestas. Oficialū s š io miesto paminė jimai pasirodo 1227 m. Nors radiniai Kremeneco teritorijoje liudija apie ankstyvą jo egzistavimą . Miestas atlaikė totorių -mongolų jungo apgultį .
Kremneco srities teritorija visada buvo didelė ir č ia buvo daug figū rų . O 1753 metais jė zuitų vienuolyne buvo atidarytas licė jus, o jo bazė je buvo biblioteka, kurioje buvo saugoma daugiau nei 35 tū kst. Š ioje didž iulė je knygų kolekcijoje 1.5 tū kst. egzempliorių , datuojamų.1520 m.
Ar galite į sivaizduoti? ! ! Pusantro tū kstanč io neį tikė tinai senų knygų . Ir jie buvo saugomi š ioje bibliotekoje, į skaitant Ostroh Biblijos originalą.
Bet dabar, deja, bibliotekoje tokių retenybių nė ra. Seniausios knygos yra 1892 metų leidimai. Visos vertingos knygos buvo iš vež tos į Kijevą , Ternopilį , Ostrą . Bū tent š ios turtingiausios bibliotekos pagrindu buvo sukurtas Š v. Vladimiro universitetas! Š tai kaip!
Apž iū rė jome biblioteką . Ji nuostabi. Man apskritai patinka knygos, jose yra ne tik tekstas. Jie saugo pasaulio istoriją , energiją , paslaptį .
Jie net atneš ė mums seniausias knygas iš archyvo, kurios dabar yra kolekcijoje. Š ios knygos laikomos specialioje temperatū roje, kad laiš kai nesugestų . Biblioteka dabar prieinama visiems ir, atsiž velgiant į amž iaus istoriją , č ia vyrauja „Wi-Fi“ =)
Š alia bibliotekos esanti katedra negali nepatraukti dė mesio.
Dabar č ia yra Atsimainymo katedra.
Dabar ji susijungia su Pedagogikos akademija ir biblioteka į vieną kompleksą.
O katedros viduje net veda akademijos koridoriai.
Pati katedra susideda iš dviejų baž nyč ių : apatinė s ir virš utinė s. Virš utinė je yra paslaugos š iltuoju metų laiku, o apatinė je - ž iemą , nes ten visada ta pati temperatū ra.
Katedra man padarė į spū dį . Man patinka š i architektū ra, ją matosi iš bet kurios miesto vietos, nes tai aukš č iausias pastatas – 42 metrai.
Jau minė jau, kad, be knygų , iš Kijevo į Kremenecą buvo vež amas ir botanikos sodas. Tie patys jė zuitai atidarė pirmą sias vaistines mieste ir, norė dami papildyti vaistinę vaistais, pradė jo auginti vaistaž oles ir medž ius.
Š ios kolekcijos pagrindu iš augo Kremeneco botanikos sodas. Buvo daug retų augalų , augo net palmė s.
Tač iau 1834 m. į Kijevą pradė ti gabenti reti augalai ir Kijeve atidarytas Fomino botanikos sodas.
Š iuo metu Kremeneco botanikos sode yra 200 hektarų ir auga 3000 augalų rū š ių . Č ia matė me net š iaurinį kivi.
Š alia Atsimainymo katedros ir Akademijos yra tiesiog paš ė lusi kavinė „Bravo“. Ten nubė gome pasiš ildyti ir pavalgyti.
Kavinė atidaryta buvusios fotostudijos pastate. Kavinė labai maž a, pagaminta jaukių butų aristokratų stiliumi.
Dizainas č ia tiesiog nuostabus. Yra ž idinys, torš erai, paveikslai, keli staliukai, aukš tos lubos. Š ioje kavinė je norisi iš gerti karš tos kavos, valgyti desertų , klausytis muzikos ir ž iū rė ti pro langą į lietų .
Bet mes tiesiog nedarė me kavos ir ragavome graikiš kų salotų duonoje. Pirmą kartą matau salotas, patiekiamas duonos kepalė je. Ir labai skanu.
Jie valgė karš tą grybų sriubą ir blynus, kurie atrodė kaip chinkaliai. Buvo labai skanu! Č ia nuoš irdž iai rekomenduoju!
Daugeliui Kremenecas yra istorija apie Boną Sforcą . Pati Bona niekada nebuvo Kremenece. Tač iau č ia daug kas vadinama jos vardu. O svarbiausia – pilis ant kalno taip pat daž nai vadinama Bonnie pilimi.
Milano princesė š ią pilį ir miestą gavo iš karaliaus Ž ygimanto 1. Apie Boną tada ir dabar sukasi daug legendų . Teigiama, kad ji buvo vampyrė , maudė si kū dikių krauju ir naktimis klajojo po miestą . Visos š ios legendos gimė iš giminystė s su grafu Vladu Impaleriu, ž inomu kaip Drakula.
Dabar iš pilies iš likę tik griuvė siai ir kelios į tvirtinimo sienos. Bet tai – mė gstama miestieč ių vieta ir pagrindinis simbolis.
Tvirtai vaikš č iojome pilyje per lietų , ž iū rė dami į Kremenecą iš virš aus.
Tai puiki apž valgos aikš telė .
Gaila, kad dabar ne taip aiš ku. Bet net ir esant tokiam orui č ia puiku. Svarbiausia apsirengti š ilč iau ir pasislė pti nuo vė jo.
Č ia vyksta festivaliai. Ir vis tiek naktimis lipč iau ieš koti Bonė s vaiduoklio =)
Mū sų diena buvo labai už imta: Pochajevas, muziejus, raš ytojai, Kremenecas su pilimis ir bibliotekomis! Tač iau mū sų jė gos nė ra beribė s. Papildyti pajė gas Kremenece vykome į už miesč io kompleksą „Bibina stodola“.
Tai labai erdvus kompleksas su pavė sinė mis, restoranu ir net ež eru su katamaranais! Tikiuosi rytoj bus saulė ir grož ė simė s grož iu!
Irina Ž uravel
Ekskursija „Embroidered Way Tour “ – tai nuostabi kelionė į š auniausias „Embroidered Way“ marš ruto vietas, kurią vykdo keturi populiarū s Ukrainos keliautojai 2017 m. birž elio 5–28 d. .
Renginio tikslas – atskleisti Ukrainos turistinį potencialą , į vairovę ir grož į , simboliš kai suvienyti vakarų ir rytų regionus, skatinti kaimo vietovių plė trą , skatinti aktyvų poilsį ir sveiką gyvenimo bū dą .
Sekite projekto naujienas nevyriausybinė s organizacijos „Iš siuvinė tas kelias“ svetainė je ir socialiniuose tinkluose:
Svetainė : http:// ornamentway. lt /
FB: https:// www. Facebook. com / VyshyvaniyShlyakh
Instagram: https:// www. instagramas. com / ornamentas. bū das /
