Из Мирного в инфекционную больницу Nuo Mirny iki Infekcinių ligų ligoninės

Mirnyj ilsė jomė s 2013 m. , birž elį .
Odesoje buvome 3 kartus, paskutinis apsilankymas taip pat apsistojome Mirnyje, bet ž emesnė s kategorijos kambaryje ir daž niausiai liepos mė n.
Kadangi turizmo sezonas Odesoje prasideda liepos mė nesį , tai dė l to vieš butyje, tiksliau – su maitinimu jame (tai yra atskira kavinė , ty pagal popierius atskiras juridinis asmuo, bet iš tikrų jų tai yra kavinė vieš butis) yra tam tikrų problemų . Jei į prastu turistiniu laiku kavinė turi platų pusryč ių ir pietų pasiū lą , tai likusį laiką galite papusryč iauti daugiausiai. Bet apie tai paraš ysiu ž emiau.

Kambarys, kurį už sisakė me labai iš anksto, buvo „Euro-comfort“ kategorijos. Geri baldai, naujai suremontuotas, geras kambarys. Tač iau balkonas, kaip ir visi, yra 2 kambarių , tad jei už sienos yra kaimynai, ar geriau vaikš č ioti po kambarį apsirengus ir rytais/vakarais už segti už uolaidas? . Kambariui, valymui kambaryje ir pač iam vieš buč iui priekaiš tų nė ra. Tiesa, nė ra arti jū ros, kaip sakoma apraš yme, taip pat ir iki centro. Bet geras susisiekimas su tramvajumi (kur tikrai pasineriame į vietinį skonį ) ir mikroautobusais tai kompensuoja, jei tikslas ne tik gulė ti paplū dimyje.
Grį ž kime į kavinę , dė l kurios ir buvo pagrindiniai nuotykiai.
Kaip jau raš iau aukš č iau, nors birž elio mė nesį kavinė je pietų pasiū lymo nė ra (beje, prie Mirnys skaniai ir nebrangiai papietauti beveik neį manoma, reikė jo važ iuoti į centrą ), bet tai negalioja pusryč iai. Už nedidelį kiekį galite pavalgyti labai skanius pusryč ius.
Vieną dieną pusryč iams, be kita ko, už sisakiau sau keptų kiauš inių . Man atneš ė ne visai gerai iš keptą (baltymai kai kur dar buvo skysti). Arč iau vakarienė s pajutau stiprų kū no atš alimą ir pykinimą , nebuvo temperatū ros. Vakare pradė jau be perstojo vemti. Kitą rytą pakilo nedidelis karš č iavimas. Apgailestaudamas, pradė jau ją trankyti. Tą dieną nieko nevalgiau ir negė riau, tik vandenį . Kitą dieną prie vė mimo prisidė jo stiprus viduriavimas. Dabar nebuvo jokių abejonių , kad tai salmoneliozė . Nedidelis lyrinis nukrypimas: salmonelių randama ant kiauš inių lukš to, jei lukš tas neplautas (pagal sanitarinius standartus plaunamas 2 vandenyse), sulauž ant salmonelė s patenka tiesiai į kiauš inį , jei kiauš iniai negauna tinkamo terminis apdorojimas (skrudinimas), salmonelė s patenka į ž mogaus organizmą . Tai atsitiko man.

Nusileidau į apač ią pas administratorę , paklausiau, ar pas juos dirba gydytojas. Gydytojo nebuvo. Papasakojau apie savo simptomus ir tai, kad nusidedu dė l jų kiauš inienė s. Po pusvalandž io į mano kambarį atbė go ponia Trandasir T. S. ir ji pradė jo mane į tikinė ti, kad negaliu jais apsinuodyti, dė l visko kalta jū ra, davė man pakelį aktyvintos anglies (taip, kitaip aš jos neturė jau) ir tabletę kaž kokio maž ai ž inomo antibiotiko. aš . Dosnumui tikrai nė ra ribų , aha. Draugė s gydytojos patarta nusiunč iau vyrą į vaistinę , nupirkau reikiamų vaistų . Tą pač ią naktį (o buvo jau 3 diena ir 3 naktis ligos) dar labiau pablogė jo, vė mimas ir viduriavimas buvo be paliovos, papraš iau administratorė s iš kviesti greitą ją . 2 valandas (!! ! ) ji atsisakė jai skambinti, kol nepagrasinau, kad tuoj paskambinsiu į Rusijos konsulatą . Greitosios medicinos pagalbos automobiliu nuvež ė į Infekcinę ligoninę . Jų nelaimei, vestibiulyje iš girdau greitosios medicinos pagalbos gydytojo ir registratū ros darbuotojos pokalbį . Paž odž iui buvo sakoma: „Jei ras pas ją infekciją , tave kankins č ekiais, tad geriau pradė k valytis“.
Ligoninė je iš buvau 3 dienas (tai atskira daina). Registratū roje, kaip ž inia, atlieka krū vą visokių tyrimų , kurie pagal nuostatus atliekami per 3 darbo dienas. Kadangi mū sų vieš nagė s š iame mieste laikotarpis ė jo į pabaigą , tyrimų rezultatus bandž iau suž inoti telefonu. Mano analizė s buvo "paruoš tos" per 7 (!!! ! ) dienas. Ir, beje, pagal jų rezultatus į ligoninę pateko kaip visiš kai sveikas ž mogus?
Š ie dokumentai galiausiai buvo iš sių sti mano namų adresu Rusijoje. Už tai ypatingas ač iū konsulato darbuotojams ir asmeniš kai Yu. A. Antonovui, kuris, be palaikymo ž odž ių , susisiekė su š io pensiono darbuotojais, kurie atsisakė mane leisti atgal į vieš butį dė l daiktų . Tiesa, to neprireikė , nes dar buvau be galo silpna rinkti daiktus pati.
Na, vieš buč io personalas, atskira JOKIOS pagarbos jums už tai, kad už arbatinį š aukš telį iš vyro sukratė te 10 UAH, kuriuos pasiė miau su savimi į ligoninę . Galite už merkti akis prieš tai
Apskritai Odesa graž us miestas, važ iuosime dar! Mirnyj dabar nė kojos.
Ač iū visiems, kurie į valdė visą į raš ą .