Хуже представить сложно Sunku įsivaizduoti blogiau

Baisu ne tiek pati bazė , š is sovietmeč io reliktas, kas ž ino, kaip iš liko iki š ių dienų , o administracijos pož iū ris į poilsiautojus. Atvykome savaitei, iš vykome anksč iau nei numatyta per pusantros paros, susidū rė me su grubumu, grubumu ir nepaliaujamu melu. Pasistengsiu trumpai ir objektyviai, tik faktus.
1) Faneriniai namai su minimaliais primityviais baldais, nuline garso izoliacija ir „labas, psichiatrijos ligoninė “ raš tu ant sienų – tikimasi, todė l gana pakenč iama.
2) Numatydami sudė tingos mitybos malonumus, jie bandė jos atsisakyti, o mums buvo pasakyta: „Tiesą sakant, be maisto nevalgome“. Administratorė paž adė jo, kad meniu bus ne tik š viež ios darž ovė s, bet ir vaisiai, ir apskritai „didž iuojamė s savo virtuve, turime visą bazę “. Š į humoro pokš tą galė jome į vertinti vė liau, kai š viež ių darž ovių gausa vienam ž mogui sumaž ė jo iki ketvirtadalio pomidoro pietums, o marinuotų agurkų (tai liepos vidurys!! ! ) vakarienei, ir ne tik kaprizingo. ryte nelieciau aliuminineje keptuvė je patiektos pilkos spalvos , bet nei vieno mū sų nevienodo amž iaus ir apskritai nepretenzingo kolektyvo nario. Apie vaisius kalbė ti neverta, jie egzistavo tik serganč ioje Irinos Vasylivnos (vienos iš bazė s „vadybininkų “, č esnakuose – rež isieriaus dukros) vaizduotė je. Arba vadinamajame kompote (tai, kad tai buvo bū tent kompotas, suž inojome kiek vė liau, teko pasitikslinti su dalyvaujanč iaisiais), matyt, verdamas iš vaisių sė klų , bet jis labiau atrodė kaip vanduo, pilamas į neš varią stiklinę .

3) Jei laikui bė gant maisto problema mums pradė jo tiesiog linksmintis, nes ji virto linksmu ž aidimu „atspė k, kas iš kepa“, tai nenutrū kstamas laukimas ž adė to karš to duš o buvo kiek nepatogus. Duš as dieną buvo š altas arba visiš kai už rakintas. Tai buvo visai ne bendravimas su administracija, o savarankiš kai atliktas mini tyrimas, kuris leido iš siaiš kinti, kad karš to vandens bendrose duš o patalpose nė ra visą parą (kaip ž ada Raduga svetainė ), o ne „ beveik visą laiką “ (kaip bandė patikinti administratorė registruodamasi), bet 1 (vieną! ! ) valandą per dieną - nuo 17 iki 18 valandos (labai patogu, tiesa? Po 5 valandos tiesiog atslū gsta karš tis ir visi eina į paplū dimyje, o tada eina miegoti prakaitavę s ir smė lyje). Tač iau jau 16-30 prie duš o durų besitraukianti eilė leidž ia tikė tis tik plonos š ilto vandens srovelė s. Tad turė kite omeny ir labai aktyviai nemuiluokite, antraip vė liau visi jū sų paklaus, kur yra putų vakarė lis.
Bet net ir visas š ias akimirkas bū tų galima priimti ramiai ir su humoru (kokia jū ra š alia! ! ), jei darbuotojai nesielgtų klasikinių ZhEK darbuotojų ar devintojo deš imtmeč io vidurio pasų biuro stiliumi, apkrauti tipiš ku konsjerž u. kompleksas. Nesiteiksiu visiems niuansams į siplieskusiame konflikte, kurio metu darbuotojai į mus baksnojo klastotes (taip, yra vaizdo į raš as). Trumpai pasakysiu, kad po to, kai apskundė me paslaugą , vietoj atsipraš ymų ir bandymų taisyti situaciją , mums buvo pasakyta: skubiai iš č ia! Su dž iaugsmu pasinaudojome š iuo maloniu kvietimu kitą rytą , sakydami „Vaivorykš tė “ „sudie, bet neatsisveikink“! Visai ne todė l, kad aš č ia grį š iu. Tiesiog buvo noras atlikti tyrimą dė l valstybinio poilsio centro „Vaivorykš tė “ ū kinė s veiklos ir ten parazituojanč ios š eimos sutarties, kuri labai „myli“ savo poilsiautojus (net negaliu sakyti „klientus“), dalis. - laiko mokesč ių mokė tojai.