Antra dalis. Pažymėtina.

2013 Kovo 01 Kelionės laikas: nuo 2013 Vasario 23 iki 2013 Vasario 24
Reputacija: +6112.5
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Pirmą ją dalį (diskusija pagal vieš butį ) paraš iau susidarę s į spū dį apie 2 dienas Vakarų Ukrainoje ukrainieč ių kalba. Bet kadangi mano gimtoji kalba yra rusų , tai tę siu.

KELIAS prasidė jo iš vykimu iš Ž itomiro 9.00 val. Marš rutas: Ž itomyras-Novogradas-Volynskis-Korecas-Rivnė -Lutskas. Greitai atvykome. Kelias iš Novogrado į Rivnę yra tik greitkelis, palyginti su visais kitais š alies greitkeliais. Manau, jei ant jo važ iuoja „kreivas č iulptukas“, juos labai stebina bendrapilieč ių nepasitenkinimas „Ukravtodiro“ darbu. Rivnė je kelias prastesnis, sulauž ytas sunkvež imių , bet ne kritinis. Iš važ iuojant iš Rivnė s pietavome OKKO degalinė je A la minutė s restorane. Man kaip visada labai patiko. Viskas š viež ia, labai nemaž os porcijos, puikus aptarnavimas. Taip, gana brangu. Bet yra pasitikė jimo, kad jums nereikė s valgyti pietų su vaistais))). Dė mesio: š ioje degalinė je buvo š variausias vieš asis tualetas (atsipraš au už fiziologines smulkmenas!


) iš visų , kuriuos kada nors mač iau Ukrainoje.

Lietimo jutiklis į jungiamas pakė lus ranką ir prieš akis sė dynė automatiš kai sukasi plastikine plė vele, ty atsisė sti galė site visiš kai saugiai. Na, o juokingi lipdukai ant kabinos sienų kaip „Sneaky Tree“ ar „Pakelkime pasaulio vandenynų lygį “ (antrasis – gal ir ne visai, bet taip) dž iugina š irdį ir akį tiek proceso metu, tiek po jo. . * Š ypsosi * Kartą aš daug gavau iš pietų ir tualeto.

ISTORIJA „KĄ PAMATYTI-LUTSKE DVI DIENAS“ pasirodė daug į domesnė nei „kur nakvoti“. Paaiš kė jo, kad Lucke yra į ką pasiž iū rė ti, o to „ko“ ten nė ra taip jau maž ai. Kaip ir visuose miestuose, kurie tam tikru mastu save laiko turistiniais miestais, Luckas turi informacijos ir turizmo centrą.

Jis yra Lesya Ukrainka pė sč ių jų gatvė je (jei leisitė s ž emyn nuo centrinė s universalinė s parduotuvė s - ji bus deš inė je gatvė s viduryje).

Ten galite gauti nemokamą miesto ž emė lapį su visais istoriniais paminklais ir trumpą jų apraš ymą . Beje, jokiame Sojuzdruko spausdintų leidinių kioske paminklų kortelė s nusipirkti nebuvo galima. O man asmeniš kai tokie dalykai labai padeda. Nors, kaip taisyklė , prieš kelionę visada ginuosi (ar "vagoju"? ) Internetą , renku informaciją apie miestą , į kurį važ iuoju, apie jo lankytinas vietas ir istoriją , ten - vieš buč ių apraš ymas, ten - maisto apraš ymas, tvarkaraš tis. ir marš rutai vieš asis transportas ir kt. Spausdinu savo asmeninį „Micheliną “ broš iū ros pavidalu ir – pirmyn!

Š į kartą Lucke neturė jau daug laiko. Pirmą dieną – 2 muziejai, o antrą – vienas (bet ką! ).

Kadangi atvykome š eš tadienio popietę , o mano kompanionas ė jo savo reikalais, buvau visiš kai atsidavę s sau ir nusprendž iau neskubė ti leisti laiko viskam, kas patraukė akį.


Viena iš centrinių Lucko gatvių yra Svobody prospektas, prospekto gale yra centrinė universalinė parduotuvė (daugiau apie tai ž emiau). Tiesiai prieš ais centrinę universalinę parduotuvę Teatro aikš tė je yra Š ventosios Trejybė s katedra, 1752–1755. Internete teigiama, kad iš pradž ių tai buvo katalikų bernardinų vienuolynas. 1877–1879 m. perstatyta į katedrą , suprojektuota arch. Giž itskis. Š iandien tai yra Kijevo patriarchato Ukrainos stač iatikių baž nyč ios Voluinė s eparchijos katedra. Baž nyč ia pastatyta senovinė s medinė s Š v. Kryž iaus baž nyč ios vietoje (pirmasis jos paminė jimas datuojamas 1585 m. ), kurią pagal kai kuriuos š altinius į kū rė Lenkijos karalius Stefanas Batoras. Ž emę prie baž nyč ios 1643 m. nusipirko Zemstvos teisė jo ž mona Agnieszka Paš inska, padovanodama jas Bernardinų ordinui.

1720 m. Vilniaus burmistras Karlas Radvila medinio vietoje į kū rė naują puslankio formos mū rinį gynybinį vienuolyną , paaukodamas vienuolynui 4.000 zlotų , baž nyč iai – 1.000 zlotų.

1737 metais pradė ta statyti baž nyč ia. XIX amž iaus pradž ioje vienuolyne veikė Lucko Romos katalikų vyskupo Kaspero Ceciš evskio rezidencija. Vienuolynas tada atrodė taip prabangiai, kad jame kelis kartus buvo apsistoję s Rusijos imperatorius Aleksandras I, lankydamasis Lucke. Bernardinų vienuolynas buvo panaikintas 1853 m. Baž nyč ia tapo parapija ir veikė iki 1867 m. 1867 m. ji tapo stač iatikių baž nyč ia, iš pradž ių karine, o vė liau – katedra. Tada buvo panaikinta visa katalikiš ka baž nyč ios puoš yba. Už darius vienuolyną , jame iš pradž ių buvo kalė jimas, vė liau magistratas ir gimnazija. Katedra buvo paš ventinta per stač iatikių apeigas 1880 m. rugsė jo 4 d.

Tarpukariu (kai Luckas priklausė Lenkijai) vienuolyne veikė vieš oji biblioteka ir Voluinė s vaivadijos administracija. Po Antrojo pasaulinio karo č ia veikė policijos skyrius ir NKVD tardymo skyrius.

Vė liau - Pedagoginio instituto ir Voluinė s dvasinė s seminarijos istorinis fakultetas, likviduotas 1964 m. 1992 metais jis buvo perduotas nekanoniniam UOC-KP. Š iandien vienuolyne veikia atkurta seminarija, Š v. Vazilijaus vienuolynas, baž nyč ios parduotuvė , taip pat pasaulietinė į staiga – biblioteka, leidykla, fotoateljė ir kt. Vertingiausias modernaus interjero paminklas – paauksuotas dviejų eilių ą ž uolinis XVII amž iaus ikonostasas iš Senamiesč io Kryž iaus Iš aukš tinimo (Brolių ) baž nyč ios.


Pagrindinis ikonostaso elementas – až ū riniai karališ kieji vartai, kuriuose pavaizduotas Apreiš kimas ir keturi evangelistai. Abiejose vartų pusė se tradiciš kai pavaizduotas Jė zus Kristus ir Dievo Motina, taip pat Jė zaus Mokytojo, Mergelė s Hodegetrijos, Š v. Olgos ir Š v. Vladimiro, š ventų jų Kirilo ir Metodijaus ikonos. Tarp vertingiausių baž nyč ios ikonų yra Rusijos š ventų jų katedra ir XIX amž iaus Kryž iaus iš aukš tinimas.

Prieš ais katedrą , aikš tė s pusė je, yra akmeniniai 1904 metų vartai, o š alia jų nedidelė s kapinaitė s - buvusių Bernardinų kapinių liekanos. Trejybė s katedros varpinė je yra 9 varpai. Seniausias buvo nulietas 1820 m. Sunkiausias, sveriantis 2.5 tonos, buvo nulietas Maskvoje 1890 m. Didž iausias varpas datuojamas 1907 m.

Deja, nuotraukų nepadariau.

Buvo labai š alta, o kartą tingė jau iš kuprinė s iš traukti fotoaparatą , galvojau, kad grį ž damas nufotografuosiu, o tada sustingau, o tai jau ne nuotraukoms. Mano nuomone, š ventykla viduje nė ra tokia didelė . Gan asketiš ka puoš mena (t. y. visos aukš č iau iš vardintos graž uolė s man kaž kaip praė jo). Ypatingos detalė s negalė jo bū ti svarstomos galbū t todė l, kad vestuvė s vyko š ventykloje ir nenorė jo trukdyti turistams domė tis š ventuoju sakramentu.

Man patiko, kad proceso pabaigoje tė vas su sveč iais ir jaunimu iš ė jo į verandą , kur juos nufotografavo prie š altų vė jų prisitaikantis vietinis fotografas). Kaž kada to nemač iau mū sų stač iatikių baž nyč iose.

Tada - ž emyn Lesya Ukrainka. Pė sč ių jų gatvė , mano nuomone, nieko nuostabaus. Gatvė s muzikantai, kavinė s, restoranai, parduotuvė s...

Nors gali bū ti, kad kaž kas vertas ir mano dė mesio iš vengė „nusiminę s“.

Pakeliui į Lucko pilį yra vadinamasis Š aritok vienuolynas, XVII a. „Baliulių vienuolynas“ – taip pavadinti katedros 17 ir 19 namai, neatspindintys senovinė s pastatų paskirties. Pastatytas senovinė s katedros vietoje. Š iandien tai yra Lucko Romos katalikų vyskupijos kurija ir Lucko vyskupo rezidencija. Taip pat yra Maltos pagalbos tarnyba. Ballų vienuolynas – valstybinė s reikš mė s architektū ros paminklas.


U formos vienuolyno pastatas susideda iš dviejų dalių : kairiojo (vakarinio) sparno – š v. Katedra, 17 - pastatyta XV-XVI a. Deš inysis (rytinis) sparnas – g. Katedra, 19 – rekonstrukcijos po XVIII amž iaus gaisro pasekmė . Sienos dekoruotos piliastrais (kas ž ino, kas tai yra?! ), languose yra juostos, palangė s ir palangė s. Rytuose pritvirtintas vieno aukš to namas.

Tai, kad š iaurinė je pusė je per vidurį yra penkiakampis rizalitas, panaš us į bokš tą , perskaič iau grį ž damas savo „taikinyje“ (nors ž odž ių „rizalitas“ reikš mė s irgi než inau, bet kokia ji skamba kaip! ). Kaip tik pasivaikš č iojimo po Lucką dieną , kaip sakiau, pū tė labai stiprus š altas vė jas, kuris kaž kaip neprisidė jo prie kruopš taus architektū rinių detalių svarstymo. Na, nieko, gal pavasarį ir vasarą orai pasiseks. Tai, kad aš č ia dar ateisiu, aiš ku.

Prieš ingai – labai graž i ir didinga Š ventų jų apaš talų Petro ir Povilo katedra, 1639 m. , arch. Giacomo Briano.

Iš interneto suž inojau, kad baž nyč ia iš pradž ių buvo pastatyta kaip jė zuitų baž nyč ia prie vienuolyno. Po katedros baž nyč ios gaisro 1781 m. č ia buvo perkelta katalikų vyskupo kė dė . Š iandien tai dabartinė Lucko vyskupijos Romos katalikų katedra. Ji buvo pastatyta 1616-1639 metais kaip baž nyč ia prie jė zuitų vienuolyno.

1773 m. , likviduojant jė zuitų ordiną , baž nyč ia ir valdyba buvo perduotos visuomenė s š vietimo komisijai, o po katedros gaisro 1781 m. vyskupo Lucko praš ymu č ia perkelta katalikų vyskupo kė dė . (katedros statusą gavo tik 1787 m. ). Š iuo metu vyksta remonto ir statybos darbai, dė l kurių fasadas ir interjeras į gauna naujų stilistinių bruož ų . Interjerą gausiai puoš ia skulptū ros, skulptū ros, piliastrai, taip pat Kunitzo, Villani ir Prchtel paveikslai. Po baž nyč ia yra keliuose lygiuose iš sidė stę rū siai.

1948 metais katedra buvo už daryta ir naudojama kaip sandė lis, 1970–1991 metais joje veikė Ateizmo muziejus (Voluinė s kraš totyros muziejaus filialas). 90-ų jų pradž ioje katedra buvo grą ž inta Katalikų baž nyč iai, 1991 m. paš ventinta iš naujo. 1539 m. varpinė priklausė sudegusiai Trejybė s katedrai.

Na, pagaliau visi ž ino Lucko pilį , XIII-XIV a. gynybinė struktū ra, miesto simbolis. 2011 m. pagal akcijos „Septyni Ukrainos stebuklai“ rezultatus Luckas (ar kitaip) Aukš tutinė pilis už ė mė pirmą ją vietą.


Į ė jimo bilietas kainuoja 10 grivinų . (Nepriklausomai), 30 UAH. (Grupinė ms) ekskursijoms. Dirba nuo 9:00 iki 17:00. Į bilieto kainą į skaič iuota savarankiš ka ekskursija po pilį , galima už lipti visais mediniais laiptais ir lubomis, nuo spragų pasigrož ė ti miesto panorama. Bilietas taip pat suteikia teisę aplankyti varpų muziejų , knygų muziejų , kalė jimą ir, ketvirta, jis man iš krito iš galvos. Varpų muziejus nelabai į domus.

Dar XI amž iuje ant pilies kalno buvo pastatytas medinis į tvirtinimas – pirmoji pilis, gyvavusi du š imtmeč ius, vė liau pakeista tvirtesne akmenine. Lucko pilis buvo statoma daugiau nei keturiasdeš imt metų . Pirmiausia buvo pastatyti bokš tai: Vyizna, Styrova (virš Š tyro upė s), Vladycha, tada baigtos statyti sienos.

Gynybinių sienų perimetras su bokš tais kampuose ė jo į kalvos pakraš tį . Vakarinė je pusė je buvo į ė jimas į pilį , kuris ė jo per pakeliamą tiltą ir vartų bokš tą . Iš pradž ių trijų pakopų bokš to aukš tis XVI amž iuje buvo padidintas dar dviem pakopomis, o XVII amž iaus pradž ioje jo virš ū nę papildė mansarda. Pagrindiniame Į ė jimo bokš to fasade – virš modernios angos plač ių ir siaurų sienelių arkų : tai senovinis į ė jimas ir į ė jimas (vartai) į pilį , kuriuose buvo į rengti pakeliami tiltai.

Pietryč ių kampinis bokš tas, kvadratinio plano, esantis virš Styr upė s (Ukr.

Styr), todė l vadinamas Styrova, iš pradž ių taip pat turė jo tris pakopas.

XVI amž iuje prie jo buvo pridė ta dar viena pakopa, o XVII amž iaus pradž ioje ją vainikavo mansarda. Viena pakopa padidintas ir Vyskupo bokš to, esanč io š iauriniame tvirtovė s kampe, aukš tis.

XV amž iuje pilies gynybinė s sienos buvo modernizuotos ir pritaikytos naudoti š aunamiesiems ginklams. Kai kuriose vietose buvo padidintas sienų aukš tis, už mū rytos angos. Jas pakeitė dvi ar trys eilė s spragų , į kurias patekdavo per medines dengtas galerijas. Visas pilies kompleksas buvo pastatytas iš plytų.

Iki mū sų dienų neiš liko kunigaikš č io namas, kadaise besiriboję s su pietine sienų dalimi. Jos vietoje 1789 m. , kai, dalijant Lenkiją (1772.1793, 1795), pilis prarado gynybinę reikš mę , buvo pastatytas vadinamasis "bajorų (bajorų ) namas". Tai buvo vieno aukš to pastatas, dengtas š laitiniu stogu su klostė mis.

Taip pat buvo sugriauta katedra Š v. Ivanas.

XIX amž iaus pradž ioje š iaurinė je pilies dalyje buvo pastatyti klasicizmo stiliaus vyskupų rū mai.


Priaugę s pakankamai svorio, paž velgę s į skirtingus skirtumus, priė jau iš vados, kad reikia sklandž iai pereiti nuo DVASINIŲ VERTYBIŲ PRIE MATERIALIŲ . O tolimesnis mano kelias buvo Centrinė je universalinė je parduotuvė je. Man atrodo, kad niekur taip greitai nepavyksta patekti į miesto kultū rą , kaip didž iausiame prekybos centre. Spė ju, kad Lucke dar yra turgų , kurie š iuo atž vilgiu dar reikš mingesni. Tač iau š altis man nepaliko kito pasirinkimo. Taigi č ia yra. Lucko centrinė universalinė parduotuvė iš siskiria daugybe dalykų . Be to, kad suš ilti buvo galima banaliai, jame yra pirmasis greito maisto sveikas maistas Ukrainoje – greito maisto restoranas „Kdū nai Č IA“. Apie jį suž inojau ir internete. Raš o, kad visi koldū nai lipdomi rankomis, galima pasiimti su savimi. Nemeluosiu, nevalgiau. Bet aš mač iau, kiek ten ž monių!

Taigi, vieta tikrai gera.

Taip pat labai patiko Lucko gyventojai (než inau kaip teisingai, Lucko gyventojai, tikriausiai? ). Visi labai draugiš ki, niekas neskuba, 2 dienas gatvė je neiš girdo nė ž odž io, taip pat ir iš jaunimo. Kai nueini į parduotuvę – ir nesvarbu, č ia kaž kas apgailė tino ar tiesiog maž a parduotuvė lė su nebrangiomis prekė mis – bū tinai pasisveikink, paklausk, kuo gali padė ti, bet nepergyvensi. Jei kas nors sudomins, jums pasiū lys: „Na, pasimatuokite! “(Š ią frazę girdė jau keletą kartų , tikriausiai toks vietinis daž nas posakis). O iš matuoti galima visą parduotuvę – niekas niekinamai nesuč iaupia lū pų , jei eini nieko nepirkę s. Nupirkau mamai dovanų , tik suvenyrą , keraminį indelį.

Merginos iš skyriaus, suž inojusios, kad MAMAI, pasiū lė gerai supakuoti, suriš o š ilkiniu lankeliu ir paaiš kino: „Kainuos tik griviną , bet tai mamai, ji bus laiminga! “.

Aš pats buvau patenkintas š iais ž odž iais. Buvau š okiruota Centrinė je universalinė je parduotuvė je siuvinė jimo skyriuje. Ž inoma, tokių skyrių parduotuvė se mač iau ir anksč iau. Tač iau pirmą kartą gyvenime pamač iau pilnas sales tokiame skyriuje. Visą laiką kas nors ką nors pirkdavo, iš bandydavo ir pan. Didelis asortimentas, ž inoma, gamyklinis siuvinė jimas, bet labai geri dalykai. Yra siuvinė ti marš kiniai (550.00 UAH) ir ž monos. ir vyras. Yra paklodė s (tikri tautiniai sijonai). Yra vaikiš kų dalykų . Yra megztų sarafanų su etniniais motyvais. Pardavė ja, taip pat pasipuoš usi tautiniu stiliumi, man paaiš kino, kad jiems labai populiaru vilkė ti siuvinė tus marš kinius, pavyzdž iui, į vestuves. Gerai, tiesa?

Kitą rytą mane už klupo KULTŪ RINIS Š OKAS.

Kiek prislė gtas į spū dž io apie vieš buč ių verslą Lucke (tai buvo bene vienintelis neigiamas per 2 dienas, o jau tada – ne neigiamas, o neigiamas), nuė jau į Voluinė s ikonos muziejų su unikalia ikonų kolekcija iš visoje Voluinė je. Ir tai buvo kaž kas!


Muziejus į sikū rę s gatvė je už pagrindinių Voluinė s universiteto rū mų , naujame moderniame pastate. Tik pagalvokite – 3 aukš tai, kelios salė s ir kiekviename – ikonos beveik iki grož io ž mogaus ū gio yra tiesiog neį tikė tina. Į ė jimo bilietas kainuoja 15 UAH. Savaitgaliais: treč iadieniais ir š eš tadieniais. Į spū dingiausias buvo gido pasakojimas apie (vė l trynantis iš tinklo) „neį kainojamą muziejaus perlą – Kholmo stebuklingą Dievo Motinos ikoną , unikalų XI-XII amž ių Bizantijos meno paminklą , vieną garbingiausių krikš č ionių . š ventovė s. Ikonai į rengta atskira salė , kurioje sudarytos visos są lygos patekti į š ventovę ir ją garbinti.

Voluinė s ikonos muziejus yra Voluinė s kraš totyros muziejaus filialas. Atidarytas Lucke 1993 m. rugpjū č io mė n. Muziejus reprezentuoja originalią regioninę Volynė s ikonų tapybos mokyklą . Muziejuje yra daugiau nei 1 kolekcija.

5000 sakralinio meno paminklų , tarp jų daugiau nei 600 XVI-XIX amž ių ikonų , metalinių daiktų (ikonų atlyginimai, baž nyč ios reikmenys, ikonos), dekoratyviniai raiž iniai (karališ ki vartai, ikonų kioskai) ir skulptū ros. Atskirą grupę sudaro XVIII pabaigos – XX amž iaus pradž ios ikonos, konfiskuotos Voluinė s muitinė je bandant nelegaliai gabenti į už sienį.

Tarp Voluinė s ikonografijos š edevrų yra XVI amž iaus ikonos „Gelbė tojas š lovė je“, 1630 m. „Jurijus Zmieborecas su gyvybe“, XVII amž iaus pirmosios pusė s „Visagalis Gelbė tojas“, Iovo Kondzelevič iaus darbai „Visagalis Gelbė tojas“. XVII a. , "Pranaš ai", "Š v. Jurgis". XVIII a. pradž ia.

Muziejuje eksponuojami originalū s XVII-XVIII amž ių Voluinė s dekoratyvinių raiž inių ir skulptū rų pavyzdž iai: Karališ kieji vartai, krucifiksai, angelų ir š ventų jų figū rė lė s.

Visa tai daro magiš ką į spū dį . Esu tikras, kad jei dar kartą atvyksiu į Lucką , tikrai atrodysiu kaip š is muziejus.

Iš to, ko nematė me, bet bū tinai paž iū rė kite į taką . laikas:

Už tarimo baž nyč ia, viena seniausių baž nyč ių , pastatyta XIII-XV a. Kunigaikš tis Vytautas (Witold). Baž nyč ia rekonstruota 1873–1876 m. , iki 1962 m.

2. Dominikonų vienuolynas, 1390 m

3. Kryž iaus Iš aukš tinimo baž nyč ia, 1619 m

4. Š ventų jų apaš talų Petro ir Povilo katedra, 1639 m. - Norė č iau apsilankyti viduje, nes tai veikianti Romos katalikų baž nyč ia

5. Brigitų vienuolynas, 1624 m. Pastatytas XVI a. rū muose. 1846 m. ​ ​ vienuolynas buvo už darytas, o jo patalpos paverstos kalė jimu, č ia veikė muzikos mokykla.

Š iandien tai yra Kijevo patriarchato Ukrainos stač iatikių baž nyč ios vyrų ortodoksų vienuolynas.

6. Sinagoga, XIV-XV a. Valstybinė s reikš mė s architektū ros paminklas.


7. Gulevič iaus namai, XVI a. , unikalus gyvenamosios architektū ros pavyzdys

8. Liuteronų baž nyč ia, elgeta. XX amž iuje , pastatytas neogotikiniu stiliumi ant karmelitų vienuolyno pamatų

9. Architekto Golovano namas = Lucko "namas su chimeromis".

Tai Voluinė s sostinė , su trumpa sarkastiš ka š ypsena. Ač iū visiems, kurie perskaitė š į opusą iki galo.

Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Panašios istorijos
Komentarai (10) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras