„Gražus paminklas nerimtam akies vokui“ (c)
Kijevo Monmartro simbolis. Į traukta į katalogą „1000 pasaulio stebuklų . Ž monijos š edevrai 5 ž emynai “, taip pat preliminarus UNESCO pasaulio paveldo vietų są raš as. Vieta, kur vyko dramatiš kiausi komedijos „Už du kiš kius“ į vykiai. Galima tę sti š ią sinoniminę seriją , bet esu tikras, kad visi jau suprato – tai bus apie Š v. Andriejaus baž nyč ią , kuri 2020 metų gruodį vė l atvė rė duris po 11 metų atkū rimo.
Apskritai garsiosios š ventyklos istorija yra beveik nenutrū kstama restauracijų ir rekonstrukcijų grandinė . O parapijieč iams jis daž niau bū davo už daras nei atviras. Beje, tai ne pirmoji baž nyč ia, pastatyta š ioje vietoje ir vė liau patyrusi į vairių nelaimių . Tač iau baž nyč ių statybos č ia vyko su pavydė tinu nuoseklumu. : )
Ir viskas ač iū Nestorui Metraš tininkui ir jo „Praė jusių metų pasakojimui“, kuriame minima, kad bū tent č ia š ventasis apaš talas Andriejus Pirmasis paš auktas nakvojo pakeliui iš Korsuno (Chersonesos Tavriya) į Romą ir, ryte pamatę s jo atviras akis, pranaš avo: < em> „Ar matai š į sielvartą ? Kaip š iuose kalnuose š vieč ia Dievo malonė , kad bū tų didelė kruš a ir pastatyta daug baž nyč ių , Dievas pastatys “. O kad patvirtintų savo ž odž ius, ant š io kalno į taisė medinį kryž ių .
Kijevas, vė liau iš plitę s ant aplinkinių kalvų , pasitarnavo kaip apaš talo pranaš ystė s patvirtinimas, o Nestoro į raš ų dė ka „apskaič iuota“ vieta nuo seno buvo laikoma š venta – XIII a. buvo Kryž iaus Iš aukš tinimo baž nyč ia, kuri sudegė totorių invazijos metu. Tada, pasak š altinių , Apsireiš kimo baž nyč ia č ia buvo perkelta iš Brolių vienuolyno, pervadinant ją Š v. Tač iau jis truko neilgai ir buvo sunaikintas 1724 m.
Tada jie nusprendė nebandyti su religiniais pastatais, o tiesiog pastatyti kryž ių š ioje vietoje, kuri buvo pavadinta Andriumi.
O š tai Kijevą aplankė mylima Vakarų reformatoriaus Petro I dukra Elž bieta, kuri tuo metu buvo autokratinė s visos Rusijos statusas.
O Elizaveta Petrovna norė jo mū sų mieste pastatyti karališ ką ją rezidenciją (to dė ka Kijeve atsirado Mariinsky rū mai, apie kuriuos ji neseniai mums papasakojo deppo ) ir su baž nyč ia aiš kiausioms maldoms. Tuo pat metu 1744 m. karališ koji ranka padė jo kertinį baž nyč ios akmenį ir liepė geriausiems dvaro architektams parengti statybos planą . Remiantis istoriniais š altiniais, „... naujoji baž nyč ia turė jo bū ti didingas meno kū rinys, amž inas imperatorienė s palankumo senovė s sostinei paminklas... “.
Tač iau pirmą jį Johano Schedelio ir Danielio de Bosquet projektą Jos Didenybė atmetė , o naujo projekto sukū rimas buvo patikė tas teismo architektui Francesco Bartolomeo Rastrelli. Tuo metu jis jau buvo ž inomas kaip kelių pilių , pastatytų Ernsto Johano fon Birono, buvusios imperatorienė s Anos Ioannovnos numylė tinė s, ir Smolno vienuolyno – dabartinė s imperatorienė s Elž bietos už sakymu – autorius. Vė liau nenuilstantis italas pastatė dar daug architektū ros perliukų , pasiž ymė jusių puoš ybos turtingumu ir prabanga bei tam tikru stilių miš iniu, dė l kurio net atsirado terminas „Elž bietos barokas“ (nuotrauka č ia ).
Andriejaus baž nyč ios atveju Bartolomeo taip pat nepavyko – iki 1748 metų jis pateikė projektą , kuris sulaukė didž iausio pritarimo, o 1749 m.
pradė tos didelė s statybos, vadovaujant I.
Michurinas (kitas teismo architektas), kuris papildė baž nyč ios vaizdą . Bet, deja, nei vieni, nei kiti projekto autoriai nepadarė pagrindinio dalyko – nenukreipė pož eminio vandens iš po kalno, ant kurio buvo pastatyta š ventykla, o tai daž niausiai buvo nuolatinių remontų ir restauracijų priež astis. Vė liau padė tis tik pablogė jo, viena vertus, dė l potvynių ir nuoš liauž ų , o iš kitos – griaustinio ir ž aibo, kurie pavydė tinu reguliarumu krito į š ventyklą , iš kilusią stač iais š laitais, o tai saugumo nepridė jo.
Baž nyč ios statyba truko nuo 1749 iki 1762 m. , „iš gyvenant“ savo iš tikimiausią klientą ir š iuo atž vilgiu iš liko tarsi iš verslo (skaitykite – be tinkamo finansavimo). Po š ventyklos paš ventinimo, į vykusio 1767 m.
, jis buvo perduotas Kijevo magistratui, o po kelių mė nesių – Kijevo miesto Dū mai.
Andriejaus baž nyč ia dė l tokių į vykių liko be savo parapijos ir atitinkamai nuolatinio pajamų š altinio, o tai leido iš laikyti pastatą , taip pat tinkamai ir reikiamais kiekiais jį remontuoti.
Per daugiau nei 200 gyvavimo metų š ventykla buvo daug rekonstruota ir perkelta iš vieno skyriaus į kitą . Iki 1932 m. baž nyč ia veikė , vė liau tapo istorinio ir kultū rinio draustinio „Visos Ukrainos muziejaus miestelio“ dalimi. 1939 metais baž nyč ioje į sikū rė Sofijos antireliginio muziejaus filialas, Antrojo pasaulinio karo metais joje atnaujintos pamaldos, o septintajame deš imtmetyje baž nyč ia vė l buvo už daryta. 1968 metais Š v. Andriejaus baž nyč ia buvo atidaryta kaip Sofijos muziejaus rezervato architektū ros ir istorijos muziejus-filialas. Ir pabaigai naujausia istorija – 2018 metų spalio mė n.
Andriejaus baž nyč ia buvo perduota ekumeniniam patriarchatui, nors ji tebė ra Kijevo nacionalinio rezervato Sofijos muziejus.
Kaip matote, š ventyklos istorija yra gana nerami ir turtinga į vykių . Tač iau tuo pat metu manoma, kad Š v. Andriejaus baž nyč ia – viena geriausiai iš likusių ir iki š ių dienų iš likusi autentiš ka Rastrelli kū rinių forma.
Galbū t tai palengvino tai, kad 1978–1979 m. Kitas baž nyč ios restauravimas buvo atliktas pagal originalius talentingo architekto brė ž inius, kurių kopijas mū sų restauratoriams maloniai padovanojo Vienos Albertinos muziejus.
Todė l man asmeniš kai buvo labai į domu pamatyti Š v. Andriejaus baž nyč ią po ilgo restauravimo.
Be to, tarp laimė jimų ji nurodė pradinė s š ventyklos sienų spalvos atkū rimą , dė l kurio buvo atliktas pakartotinis bandomasis daž ymas.
Kaip ir ikonostaso restauravimas – visos jame esanč ios ikonos buvo restauruotos ir iš dė stytos Bartolomeo suprojektuota tvarka, kuri egzistavo per š ventyklos konsekraciją .
Taigi, jei teatras prasideda nuo pakabos, tai Š v. Andriejaus baž nyč ia prasideda nuo ходів laiptų ! : )
Mič urinas pridė jo jį prie baž nyč ios projekto, o Pronya Prokopivna pasakė Golokhvastovui: „...Aš tave mylė jau! Ir tu! Sugė dintas visas Kijevas! Visam skyriui! . ».
>
Lipdami laiptais į virš ų rasite apž valgos aikš telę , nuo kurios atsiveria nuostabū s Dniepro ir Kijevo kairiojo kranto vaizdai (nors ne visai š į paveikslą savo laikais matė š v. Andriejus, bet negaliu pasidalinti jo pomė giais) …
… Ž emyn…
… Menininkų alė ja…
… ir, ž inoma, Andriyivsky Descent – mė gstamiausia Kijevo gyventojų ir Kijevo sveč ių pasivaikš č iojimų vieta.
Turiu pasakyti, kad kai baž nyč ia buvo rekonstruojama, buvo atskiras į ė jimas į apž valgos aikš telę . O dabar galite nusipirkti bilietus visapusiš kam apsilankymui š ventykloje (jei neklystu, bilieto kaina 70 UAH), ir tiesiog už kopimui į apž valgos aikš telę (20 UAH).
Darbo grafiką galima pamatyti oficialioje Š v. Andriejaus baž nyč ios svetainė je.
Bet į spū dingas ne tik vaizdas nuo baž nyč ios sienų į Kijevą , bet ir vaizdas į baž nyč ią iš į vairių Kijevo vietų ir ypač iš Podilė s. Atrodo, kad elegantiš ka š ventykla tikrai sklando ore virš miesto.
Š is poveikis ypač sustiprė ja vakare.
Nors baž nyč ios aukš tis nė ra toks didelis – 50 m su kryž iumi. Jei atsiž velgsime į dviaukš č io stilobato, kuris yra savotiš kas baž nyč ios pamatas, aukš tį , bendras aukš tis bus 64 m, o tai taip pat nė ra tiek daug.
Š į stilobatinį namą pridė ti prie baž nyč ios pamatų taip pat buvo Mič urino idė ja – tai leido iš lyginti kalno aukš č io skirtumą ir sustiprinti š ventyklos pamatą .
>
Š v. Andriejaus baž nyč ios iš orė s puoš yba ryš ki, ypač Rastrelli mė lynai mė lynų iš orinių sienų kū riniuose, kontrastuojanč ių su baž nyč ios kampinius kontraforsus puoš ianč ių kolonų baltumu, taip pat paauksuotais rė mais.
Kitas iš orė s apdailos bruož as yra ketaus dekoras, kurį Rastrelli pirmą kartą panaudojo statydamas Š v. Andriejaus baž nyč ią . Visas š is grož is buvo pagamintas Tulos metalurgijos gamyklose.
Tač iau Š v. Andriejaus baž nyč ia neturi varpinė s. Ir š ią savybę paaiš kina ta pati legenda apie š ventojo Andriejaus kelionę po mū sų vietas.
Tais laikais jū ra taš kydavosi aplink š į kalną , bet kai apaš talas iš pranaš avo savo pranaš ystę ir už dė jo kryž ių , patvirtindamas savo ž odž ius, jū ra virto Dniepro upe, o likę s vanduo nusileido nuo kalno. Tač iau jei po Š v. Andriejaus kalnu pasislė pusią jū rą sutrikdysite kokiu nors garsiu garsu (pvz. , varpo skambesiu), ji iš lį s iš po kalno ir už tvindys miestą kartu su visu kairiuoju krantu. .
Nors varpinė s nebuvimas gali bū ti paaiš kinamas ir labai proziš kas: baž nyč ia buvo į kurta iš skirtinai imperatorei, atitinkamai jai nereikė jo sukviesti savo parapijieč ių į baž nytinius renginius su varpu.
Tač iau legenda apie jū rą , ž inoma, yra patrauklesnė . Be to, klojant pamatus Š v. Andriejaus baž nyč iai kalno į dubose atsivė rė pož eminis š altinis (kitais duomenimis – vandens grę ž inys). Taigi legendoje, kaip visada, yra dalis tiesos. ; )
Baž nyč ia yra kryž iaus formos, kurios matmenys apie 20x30 m, todė l vidinė dalis labai maž a. Tač iau jis ž avi savo puoš numu ir prabanga.
Ž inoma, pirmiausia į akis krenta didž iulė ikonostazė , kurią sudaro 39 raudonos spalvos ikonostas, papuoš tas aukso raiž iniais.
Daug dekoro elementų , siekiant pagreitinti darbą , atlikta Sankt Peterburge.
Tač iau dalyvavo ir vietiniai Kijevo meistrai - jie sukū rė ikonostazė s rė mą , susidedantį iš trijų pakopų , taip pat iš raiž ytus ikonų rė mus.
Kaip minė jau, kai baž nyč ia nebuvo naudojama pagal paskirtį , buvo pakeista ikonų tvarka.
Dabar viską matome tokia tvarka, kokia sumanė Rastrelli, nors reikia paž ymė ti, kad jau tada Š v. Andriejaus baž nyč ios ikonostasas buvo laikomas gana neį prastu, nes tam tikra prasme nukrypo nuo griež tų baž nyč ios kanonų .
Pirmoji (apatinė ) ikonostaso eilė ir Karališ kieji vartai, papuoš ti iš skirtiniais raiž iniais, gė lių ornamentais ir cherubų galvomis, su keturių evangelistų atvaizdais ir Apreiš kimo scenomis, laikomi klasikiniais.
Antroji ir treč ioji pakopos iš dė stytos gana laisvai, jei tokiu terminu galima apibū dinti baž nyč ios puoš meną . : )
Visas ikonas 1751–1752 m. pagamino vadinamoji „vaizdingoji Sankt Peterburgo menininkų komanda“, vadovaujama I.
Vyš niakovas, kuris ne tik rež isavo, bet ir dalyvavo raš ant kai kurias ikonas. Daugelis paveikslų taip pat priskiriami A. Antropovo teptams. Jis visus paveikslus iš Sankt Peterburgo atgabeno į Kijevą , priž iū rė jo jų iš dė stymą , atliko kitus baž nyč ios projektavimo darbus – š iuo klausimu menininkas Kijeve iš buvo beveik 3 metus.
Andriejaus baž nyč ioje ryš kiausias jo projektas – altorius „Paskutinė vakarienė “, datuota 1754 m. Drobė į spū dingo dydž io (8.3 kv. M), o ekspertai teigia, kad joje buvo matyti daugiausiai iš visų.2014 m. vidurio baroko stiliaus baž nyč ios dizainas.
Jo atvaizdas priskiriamas Andriejaus Pirmojo paš aukto atvaizdui vakariniame baž nyč ios skliaute.
Ir apskritai, kupolo formos erdvė s dizainą reikia paminė ti atskirai.
Jį sudaro aš tuoni trikampiai sektoriai, kurių kiekviename yra vaizdingas skydas, kurio kū rime tikriausiai dalyvavo ir A. Antropovas.
Už Karališ kų jų vartų pirmojoje ikonostaso pakopoje dė mesį patraukia puikiais raiž iniais ir nuostabiu sosto (arba kivory, kaip suž inojau raš ydamas š ią istoriją ) sosto dizainu. Jis pagamintas rotondos pavidalu su aš tuoniomis susuktomis kolonomis, papuoš tomis gė lių girliandomis.
Beje, su tuo susijusi į domi istorija.
Sostas nuo seno buvo už dengtas stikliniu dangteliu ir metalinė mis plokš tė mis, kurios buvo paš alintos paskutinė s restauracijos metu, o po jomis restauratoriai per seno tinko sluoksnį rado gerai iš silaikiusį už raš ą , kuriame suraš ytos š iame soste saugomos š ventosios relikvijos. (dabar jų likimas), taip pat tiksli š ventyklos paš ventinimo data. Andriejaus baž nyč ios gimimo liudijimu š į už raš ą su tam tikru humoro kiekiu turintys restauratoriai vadina.
Apskritai paž ymė tina, kad Š v. Andriejaus baž nyč ioje, kuri yra stač iatikių baž nyč ia, interjere yra daug katalikybė s elementų - minė tas dvaras, apvali polichrominė skulptū ra, pamokslavimo kė dė . O pastaroji pagal Rastrelli planą ir š venč iant jo pasiš ventimą baroko stiliaus prabangai yra pagaminta miniatiū rinė s teatro dė ž utė s pavidalu...
яких, kuri veda į nedidelius laiptus su baliustrada, gausiai dekoruotu tinku, raiž iniais ir paveikslais religine tema.
O raiž ytos paauksuotos dviejų angelų figū rė lė s, esanč ios po kė de, tarsi neš a ją ant savo sparnų .
Virš laiptų į kė dę galima pamatyti paveikslą „Kunigaikš č io Vladimiro tikė jimo pasirinkimas“, kurį.1867 m. baž nyč ios 100-meč iui padovanojo grafas Š eremetjevas. Drobę klasicizmo stiliumi pagamino Kurš ietis menininkas IL Egginko. Paveikslė lyje parodyta, kaip skirtingų tikė jimų dvasininkų atstovai supaž indina Vladimirą su katalikybe, judaizmu, islamu ir stač iatikybe.
Tuo pat metu kaip dovana iš Kijevo metropolito Arsenijaus baž nyč ia gavo ukrainieč ių dailininko PT Boryspilio paveikslą „Apaš talo Andriejaus pamokslas“.
Į domu tai, kad drobę autorius nutapė vieš ė damas Paryž iuje 1847 m. , o beveik po 10 metų padovanojo Kijevui. Ir dar į domiau, kad kai kurie menotyrininkai ir Boryspilio kū rybos ž inovai mano, kad š iame paveiksle yra Taraso Š evč enkos portretas, su kuriuo autorius buvo labai draugiš kas. Iš tiesų , jei paž velgsite į vyro ant juodo ž irgo atvaizdą iš kairiojo paveikslo kraš to, galite pamatyti tam tikrą panaš umą į Kobzarą .
Taigi apsilankę Š v. Andriejaus baž nyč ioje galime ne tik grož ė tis meno objektais, bet ir palyginti XVIII ir XIX a. dailė s mokyklas. , taip pat Rusijos, Ukrainos ir Baltijos š alių menininkų atlikimo maniera. ; )
Kaip ir kitos dovanos 100-meč io proga, baž nyč ia gavo iš karališ kosios š eimos ikoną , Evangeliją ir baž nytinius drabuž ius bei globė jo A.
Muravjovui, aktyviai rū pinusiam baž nyč ią , dalis apaš talo Andriejaus relikvijų , atvež tų iš Atono kalno.
Deja, š iuo metu baž nyč ioje nė ra atstovaujama visiems aukš č iau iš vardintiems dalykams. Yra tik tokia XVIII amž iaus pradž ios didmiesč io mitra. :
Tiesą sakant, pati baž nyč ia yra maž a ir ją aplankyti neuž truks. Tač iau turint omenyje audringą istoriją , daugybę su ja susijusių legendų , taip pat unikalų iš orė s ir vidaus apdailos stilių , tokia kelionė , manau, suteiks tikrą malonumą istorijos ir meno mylė tojams bei ž inovams.
Savo pasakojimo pabaigoje negaliu nepacituoti Zojos Š amurinos ž odž ių , kurie daž nai minimi pasakojimuose apie Š v. Andriejaus baž nyč ią . Savo rinkinyje „Kijevas“, iš leistame 1912 m. , Antikos tyrinė tojai garsią ją Kijevo baž nyč ią apibū dino taip:
«… Iš š ū kį kelianti š viesi ir raudona ikonostazė , baltos š viesios sienos, gausybė aukso ir sidabro, grakš ti kaprizingos linijos < /em> ir papuoš alai ir ir besijuokiantys angelai – kaip visa tai graž u! ...bet kokia maž a š ventykla visame tame, kaip maž ai ji linksta į maldingą , susikaupusią nuotaiką !
Š ventykla-rū mai, elegantiš ki ir dž iaugsmingi - magiš kas nerimto amž iaus paminklas, kai ž monė s pamirš o melstis...".
Ir po pastarojo apsilankymo tikriausiai esu pasiruoš ę s sutikti su š iuo apibrė ž imu. : )
