Ukrainos stebuklai
Pasakojimai apie kelionę į Vakarų Ukrainą „Tik stebuklai...ir nieko daugiau“ – 6 dienos su kompanija „Accord Tour“
Trumpai tariant, labai ač iū kelionių agentū rai Akord ir mū sų pagrindinei gidei Galinai bei visiems, kas mus sutiko, maitino, važ iavo, pasakojo ir parodė .
Ir dar š iek tiek:
Pirma diena – oras mū sų nemė gsta, bet…
Pradė siu nuo pradž ių – terminalas „A“.
Asmeniš kai aš pirmą kartą palikau terminalą A. Iš lipau iš traukinio ir galvoju, kur yra š is terminalas, kaip jo ieš koti? Paprasta, daug paprasč iau nei anksč iau pasirodė , kai jie pribė go prie stoties ir spoksojo į są lyginius atpaž inimo ž enklus. Viską daryti pagal iš raš ytas instrukcijas - į dė jo, atvež ė , viską parodė , pailsė jome, papusryč iavome, viskas kultū riš kai patogu, iš girdo ekskursijos pavadinimą ir skrydž io numerį praneš a ir. . Sveika! kelionė prasidė jo.
Č ia noriu pasakyti ač iū už patogų autobusą ir ypatingai ač iū vairuotojui (ž inote kokie mū sų keliai), plojimai vairuotojui.
Iš pradž ių oras mū sų nemė go, balandž io 29 d. buvo lengvas š altas lietus su vė ju. Bet mes nepasidavė me ir drą siai vykdė me programą . Pirmoji Pidhirtsi pilies stotelė
Deja, iki mū sų laikų pilis iš liko š iek tiek aplū ž usi (ypač viduje - kol kas iš viso neleidž iama), tač iau vyksta restauravimo darbai ir yra vilties, kai nepamatysi jos visoje savo š lovė je ir š lovė je. Nors to, kas liko, už tenka pavydė ti visiems jos š eimininkams ir pasidž iaugti, kad toks grož is iki galo nesugriautas. Nufotografavę pilį ir gerai suš alę vykstame į Ternopilį .
Ternopilyje vietinis dirbtinis ež eras (ne toks maž as tvenkinys) vaikš č iojo bangomis ir į sivaizdavo kaip jū rą – beveik patikė jome...Hmm. . Ternopilis – miestas prie „jū ros“. Be „jū ros“ ir graž ių pastatų , pietū s „Senajame blynelyje“ suž avė jo – barš č iai duonos lė kš tė se ir kiti etniniai patiekalai skanū s, daug ir labai į domū s!
Staliukus reikia už sisakyti iš anksto – vieta paklausi.
Naktis praleista Hetman Motelyje, esanč iame prie pat kelio ir toliau nuo gamtos bei lankytinų vietų – deja. Ir taip visai patogu – karš tas vanduo, š varu ir maistas restorane visiš kai.
Antrosios tvirtovė s ir pilių diena, bet kiek č ia jų ?
Po pusryč ių iš vykstame į Kamianets-Podilskyi.
Pirma stotelė Trebovlya yra labai senovinė vieta ir, ž inoma, yra tvirtovė s griuvė sių , pakeliui reikia už kopti į kalvą , ten yra vaizdingi griuvė siai, miš kas ir nuostabus paminklas ponai Sofijai, kuri vaidino lemiamas vaidmuo ginant tvirtovę. Eik ir suž inok. 
Antroji stotelė su pasivaikš č iojimu po kalvas buvo Skala-Podilskoje, č ia taip pat yra pilis, daug daugiau nei Trebovlijoje ir vaizdai į nerū kytas, ne aukš tybines kaimo vietoves, upė s namą , laukus ir miš kus. ž emiau...prie mū sų kojų .
Atvykome į Kamianets-Podilskyi pietauti. Į sikū rė me vieš butyje pavadinimu „7 dienos“.
Maloniai nustebino maž os kainos kavinė se, skanus ir labai malonus aptarnavimas – visur!
Kamianets-Podilskyi yra Kamianets-Podilskyi, kurį reikia pamatyti. Kurie nebū tinai lankė si, nes než inai Ukrainos grož io ir istorijos, jei nebuvai. . Kamianecas-Podilskis.
Ir parke yra beveik rankinių gulbių .
Apie vieš butį "7 dienos" - na kaip atrodo - tipiš kas stiklas-betoninis projektas, bet bufetas už.4 solidž ias ž vaigž dutes ir tai prie ko prisikabinu.
Vidutiniai skaič iai – tereikia televizoriaus, karš to vandens rankš luosč io ir kt.
O apač ioje -1 aukš te vieš buč io SPA vonia, baseinas, jei kas nepamirš ta guminių š lepeč ių ir maudymosi kostiumė lio - pamirš au, teko pirkti parduotuvė je.
Po pirties ir baseino gyvenimas tikrai pradė jo gerė ti
Treč ia diena – š iek tiek Austrijos-Vengrijos.
Č ernivcai. Kaip sakė viena literatū rinė herojė , jei Sankt Peterburgas plaunamas 200 metų . . tai bus praktiš kai Drezdenas.
Č ernivcų plauti nereikia, bet restauracija netiktų - deja, mū sų š alis skurdi ir neturė tų prikibti, jei kur nors bū tų paž eistas Austrijos-Vengrijos imperijos tinkas. Tač iau Č ernivcų universitetas yra puikios bū klė s buvusi Metropoliteno rezidencija – daž ytų plytelių grož is spindi saulė je, koridoriuose atrodo, kad iš kampo iš lį s viduramž ių personaž as. Ir š vara ir jokių už raš ų iš studentiš ko folkloro. Neturė jome laiko apeiti universiteto sodo, bet duok Dieve, ateisime dar kartą .
Mieste - kava, operos teatras (beveik kaip Vienoje, tik maž as - galite nusipirkti bilietą , kad pamatytumė te jį viduje)
Š okoladas ir...pastatai, š ventyklos, trinkelė s, kurių gatvė buvo „rož ė mis nuš luota“. . ir vė l kava kava. Vietoj pietų bistro ir nuė jau į graž ią kavinę .
Norintieji buvo kvieč iami pasiž iū rė ti tulpių - graž u, bet jei kas (kaip aš ) tikė josi lauką pamatyti iki horizonto ar beveik iki horizonto...ir viskas tulpė se, aš praleidau.
Už kandž iui buvo patiektas nuostabus saulė lydis.
Ketvirta diena – iš didus Chotynas ir paslaptingoji Bakota.
Chotynas yra didingas pastatas ir nuostabus kraš tovaizdis
Bakota yra prarastas pasaulis, galios ir paslapties vieta. Kamera neatlaikė . . filmų nebus!
Nors rezervuaras sugriovė Bakotos kaimą ir neatneš ė lauktos naudos š alies ū kiui, bet grož is, nesistebė kime, o š variu vandeniu maudytis galima.
Vakare Kamjanecas-Podilskis vė l pateko į riterystė s š ventę - sė kmė s
! ! Senoji tvirtovė ant bokš tų yra apš vietimas – ir nors atė mė viduramž ių romantiką , bet graž i.
Tie, kurie nepateko į tvirtovę , pač iame mieste galė jo gauti ant lauž ų didž iulė se keptuvė se keptų bulvių , kebabų , vyno, alaus ir akinių .
Penkta diena – vė l Ternopilis, esant geram orui – dvi.
Kelionė s gamta ir programa suteikė galimybę į vertinti Ternopilį be lietaus, vė jo ir dantų griež imo.
Ir mes tuo pasinaudojome, be atsuktuvų , apmą stydami paminklus geranoriš ku Danylo Halytsky ž vilgsniu arba, ž inoma, jo paminklu.
Ir tada persikė lė me į Kremenecą – miestą su kalnais iš visų pusių , na, ne visai kalnais, o aukš tomis kalvomis, bet atrodo ne ką prasč iau. Taigi aplankė me Pilies kalną ir už manę s buvo karalienė s Bonos pilies griuvė siai, o po mano kojomis visas Kremenecas su vienuolynais, š ventyklomis ir sodais.
Vakare nuė jome į Poč ajevo vienuolyną .
Š eš ta diena – varpai, smilkalai ir atsisveikinimo kartumas Liū to mieste.
Neraš ysiu apie Pochaivą - Š ventoji vieta, vaizdas nuo kalno graž us, š ventyklos graž ios...
likusieji tikė jimu.
Ir taikiai ir liū dnai - "tikrai, viskas baigta", atvaž iavome ten, kur viskas prasidė jo "A" terminale ir po pertraukos kaž kas nuvaž iavo traukiniu, o kas turė jo laiko pasivaikš č ioti po Lvovą - kas nors ir ne iš sklaido visą iš siskyrimo kartė lį , bet vis tiek atneš ė dar keletą nuostabių minuč ių geguž ė s ž ygyje per Vakarų Ukrainą .
