Территория очень красивая, подкупает, но ресторан-прямая дорога в инфекционку! Teritorija labai graži, žavi, bet restoranas – tiesus kelias į infekcinę ligą!

Į Dnepropetrovską jie atvyko su vaiku į konkursą su visa š eima. Vyras pasiū lė po varž ybų papietauti kur nors spalvingoje vietoje. Todė l ir buvo pasirinktas š is kompleksas. Vietovė tikrai graž i, yra kur pasivaikš č ioti su vaikais. Buvo su dviem vaikais, sū numi pusmeč io ir dukra aš tuonerių . Man labai patiko vietoje esantis zoologijos sodas. Nuė jome į restoraną , kur mū sų paklausė , kuriame iš restoranų pietausime? Klausimas mus nustebino, į kurį buvo atsakyta, kad yra VIP restoranas ir į prastas. Koks skirtumas? Panaš u, kad VIP restoranas turi rafinuotesnę virtuvę . Tė tis mums netaupo ir nuė jome į VIP restoraną . Dė l ko vė liau buvo labai gaila. Matyt, jų „VIPai“ ten už suka retai, o maisto likuč iai laikomi daug ilgiau nei galiojimo laikas! ! ! Salė graž iai dekoruota, o staltiesė s krakmoluotos iki grindų , o sietynas – kriš tolinis. Trumpai tariant, viskas š aunu. Mes su dukra už sisakė me kebabų , o vyras – jū ros gė rybių su makaronais. Ir visi valgė me pitos duoną su sū riu ir ž olelė mis. Apskritai mums buvo atvež ta pita duona ir ji buvo supelijusi (ne sū ris su pelė siu, o bū tent pita duona). Iš kvietė padavė ją , nuvež ė , bet atneš ė tą patį ! Mė sa taip pat buvo abejotino š viež umo, atrodė kaip seniai iš kepta ir paš ildyta mikrobangų krosnelė je. Jū ros gė rybė s buvo keisto skonio, bet, matyt, buvome labai alkani ir suvalgė me dalį mums atneš tų patiekalų . Smagiausia prasidė jo vakare. Apsinuodijimas pasenusiomis jū ros gė rybė mis laikomas vienu sunkiausių . Ir taip pasirodė ! Visą vakarą ir visą naktį mano vyras labai sirgo. Kitą dieną turė jome iš vykti, bet, tiesą pasakius, galvojau, kad mano vyras bus paguldytas į ligoninę , o ką pati darysiu su vaikais svetimame mieste, neį sivaizdavau! Anksti ryte, sodindama kū dikį į kengū rą , laksč iau po visas š alia esanč ias vaistines ieš kodama vaistų . Aš negalė jau sė sti prie vairo (be paž ymė jimo), todė l turė jau kuo greič iau traukti vyrą . Iki vakaro tik jis pasijuto geriau ir mes galė jome iš vykti. Taigi kelionė į Dnepropetrovską iš liko mū sų atmintyje amž iams, o ypač Bartolomeo restoranas. Nuo to laiko mano vyras niekur nevalgo nei midijų , nei kreveč ių ! Ir aš norė jau iš karto paraš yti savo apž valgą , bet nepavyko. Pagaliau gavau į kvė pimo ir paraš ė te. Tiesiog nė ra labai malonu raš yti apie blogus dalykus. Tač iau tai yra į spė jimas kitiems turistams. O pats kompleksas gal ir neblogas, mes ten negyvenome, než inau.