Kelionė Podolske (Černivciai – Chotynas – Bakota – Kamjanecas – Podilskis)

2013 Gegužės 14 Kelionės laikas: nuo 2013 Gegužės 08 iki 2013 Gegužės 11
Reputacija: +3881
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Kodė l Č ernivciai:

Artė jo geguž ė s š ventė s, o kartu ir saulė tos dienos, kurias labai norė jau praleisti ne namuose. Nes vė liau buvo suplanuotos didelė s atostogos, buvo nusprę sta porą dienų praleisti mū sų didž iulė s Tė vynė s teritorijoje. Lvovas, Odesa, Karpatai-Už karpatė , Krymas, Kamenecas-Podolskis ir pan. buvo plač iai tyrinė ti praeityje. Norė jau pailsė ti miestelyje, kuris bū tų ranka pasiekiamas automobiliui (iš Kijevo), bū tų į domios architektū ros ir istorijos + minimali turizmo infrastruktū ra. Todė l buvo nusprę sta aplankyti Č ernivcius. Be kitų kelionė s privalumų (kurie bus apraš yti vė liau), noriu pridurti, kad marš rutas iš Kijevo eina per Kamenecą ir Chotyną , todė l mums pavyko paį vairinti kelionę poilsiu š iose turistinė se vietose.

Kijevas – Ž itomyras – Chmelnickis (2 variantai, apraš ysiu ž emiau) – Kamenecas – Chotynas – Č ernivcai. – apie 510 km į vieną pusę . Visas marš rutas pasirodė.1200 km.


Kijevas - Ž itomiras - be komentarų  , Ž itomiras - Chmelnickis - Kamenecas - tikimasi blogiausio, Kamenecas - Chotynas - kelio nė ra, jokiu bū du nevaž iuokite Chotyno rajonu, duobė s - rato gylio, Chotynas - Č ernivcai - pakenč iamas.

„Ten“ ė jo iš Ž itomiro per Berdič evą ir Chmelnyką iki Chmelnickio, atgal – iš Chmelnickio per Liubarą ir Chudnovą į Ž itomyrą (pagal greitkelį H-03). Pagal ridą atstumas beveik toks pat, pagal bū klę irgi brangus. Tač iau grį ž tant iš Chudnovo į Ž itomyrą tiesiog nė ra aprė pties...visai...

Taigi anksti ryte auš tant iš vykome iš Kijevo. Po 8 valandų ne itin lengvo kelio mus pasitiko Č ernivciai. Miestelis pasirodė kompaktiš kas, lengvai orientuojamas. Į sikū rė me vieš butyje „Kaiser“ prie gelež inkelio stoties. Vieš butis atitinka vidaus 3 * realijas. Negirsiu, kaip ir nebarsiu - galite nakvoti vieną naktį (nors iš pradž ių planavome 2). Norė č iau pabrė ž ti graž ų restoraną , paskendusį ž alumoje. Tai atskiras ir pagrindinis vieš buč io pliusas. Iki istorinio centro 5 minutė s taksi (kaina - 10 UAH : ). Prieš kelionę atsisiuntė me turistinį marš rutą iš Č ernivcių turistinė s vietos - už kurį noriu pasakyti atskirą „ač iū ! jo kū rė jai (http://www. trip. cv. ua/maps_ukr. php). Pasivaikš č iojimą nusprendė me pradė ti nuo metropolitų rezidencijos, kurioje dabar į sikū rę s Č ernivcių universitetas. Pradė ję vaikš č ioti savarankiš kai, už sisakė me ekskursiją su gidu (20 UAH / asmeniui - gidas kas pusvalandį surenka grupę universiteto teritorijoje esanč ioje š ventykloje). Buvome vedž iojami per vidines sales, iš samiai papasakojome apie kū rimo istoriją , po to pasivaikš č iojome arboretume (kieme). Mus suž avė jo architektū ra (į galvą atė jo Viena – juk austrai statė ) ir darniu gamtos ir akmens deriniu. Tada ė jome marš rutu iki Teatro aikš tė s, Rotuš ė s, g. Kobylyanska (kur pietavome), pl. Filharmonija ir Turkijos aikš tė . Apskritai, kaž kur per 5-6 valandas apvaž iavome visas lankytinas vietas ir mė gavomė s nuostabiu miestu.

Iš gė rę rytinė s kavos (rytas prasidė jo š iek tiek vė lai : ) ir pasiklausę trimitininko lygiai 12.00 prie Rotuš ė s, patraukė me į Chotyną . Nuotrauka atminimui, graž i gamta, pora suvenyrų ir vė l kelyje (bent dar praleidome 2 val. ). Vykstame link Kameneco, o iš ten trū kstamu blogu keliu į Bakotą . Greitkelyje atvykus į Kamenecą nuo Chotyno pusė s prie antrojo š viesoforo - į deš inę - tai kelias į Staraya Ushitsa. Maž daug valanda kelyje, ir pamatysite (jei eisite keliu! ) ž enklą „vienuolynas“, pasukite iš kelio ir dar 20 minuč ių purvinu keliu. Bet kas pasirodys tavo akims, verta!! !


Š iandien Bakota sutartinai vadinamos vietos prie Dniestro krantų , esanč ios š alia vienuolyno liekanų . Anot meteorologų , š ioje vietovė je yra savotiš kas unikalus mikroklimatas – vidutinis metinis š ilumos kiekis 1 kv. m. č ia prilygsta Jaltai, o uolos ir miš kai saugo Dniestro pakrantę nuo š iaurinių oro srovių . Vaizdinga gamta ir romantiš kas š ių vietų vaizdas pritraukia daugybę piligrimų ir keliautojų srautų . Pastaraisiais metais Bakota tapo „vaidmenų ž aidimų “ gerbė jų ir daugybė s egzotiš kų religijų pasekė jų meka ir prieglobsč iu.

Bakotos uolų vienuolynas:

Archeologiniai kasinė jimai rodo, kad nuo seniausių laikų š ioje vietoje palei Dniestro pakrantes buvo daug pagonių š ventovių ir š ventyklų , taip pat moterų pilkapiai, o tai rodo, kad š iose teritorijose nuo prieš istorinių laikų buvo daug gyventojų . Taip pat yra legenda, iš dalies patvirtinta povandeniniais tyrimais, apie septynių pė dų akmeninį Budos pė dos atspaudą , kuris dabar yra Smotrich upė s dugne.

Pirmą kartą uolų vienuolynas paminė tas 1362 m. Kijevo kronikoje, kur jis minimas kaip „seniai gyvavę s“. Vienuolyno į kū rė jas buvo vienuolis vyresnysis Antanas (Kijevo-Peč ersko lavros į kū rė jas). Remiantis Ipatijevo kronika, 1255 m. mongolai-totoriai už ė mė miestą . Vienuoliai ir miesto gyventojai slė pė si nuo už puolikų vienuolyno urvų labirinte. Į sibrovė liai pasiū lė pasitraukti, pasiduoti ir iš siž adė ti tikė jimo, tač iau nepasiekę sė kmė s derybose, iš ė jimą už dengė didž iuliais akmenimis, taip gyvus gyventojus palaidodami savo pastogė je. 1258 m. Bakotos pilį sugriovė totoriai. Per paskutinius gyvavimo š imtmeč ius gyvenimas Bakote buvo ramus ir iš matuotas. Septintojo deš imtmeč io pradž ioje pamaldos vienuolyno baž nyč ioje buvo nutrauktos. Paskutiniai vienuoliai mirė arba iš vyko į kitus vienuolynus. Sunaikintos ikonos, kryž iai, knygos, sunaikinta baž nyč ia.

Bakotos istorija baigė si 1981 m. , kai statant Novodnestrovskajos hidroelektrinę gyventojai buvo iš varyti į gretimus miestus, o pati gyvenvietė buvo visiš kai už lieta vandeniu. 1996 m. sugriuvus Baltojo kalno virš utinei skardž iui, buvo sunaikinta didž ioji dalis urvų ir kapų su sienų tapyba ir XI–XIII a. freskomis. Tik vienoje vietoje yra celių liekanos ir vienuolių laidojimo vietos, keli Š v. Mykolo baž nyč ios griuvė siai ir apleisti vaismedž ių sodai.

Neį tikė tiną Bakotos gamtos grož į sunku perteikti mė gė jiš komis fotografijomis, bet vis tiek pasistengsiu. . . Tikiuosi, kad jums patiks.


Likusią dienos dalį praleidome Bakotoje. Pavargę , bet laimingi iš keliavome į Kamenecą , kur mū sų laukė pasiteisinę s vieš butis „Gala“. Galiu pasakyti, kad nuo 2008-ų jų „sielingumo“ maž iau, bet vis tiek vieš buč io lygis iš lieka vertas. Geri kambariai, graž i teritorija (per daug už statyta), labai skani virtuvė .

Pagaliau niekur nereikia eiti  š ią dieną skyrė me vien Kamenecui. Ramus pasivaikš č iojimas senamiesč iu ir pilimi už truko beveik visą dieną . Finale nusprendė me pasivaž inė ti apž valgos ratu, nuo kurio atsiveria į domus vaizdas į miestą . Apie miestą daug neraš ysiu, nes ji gerai ž inoma turistams.

4 diena. Kelias namo truko 6 valandas.

Ir pabaigai: Č ernivciai buvo pagrindinis kelionė s tikslas, ir mes buvome labai patenkinti, kad aplankė me š į nuostabų miestą ! Apskritai kelionė gavosi labai turininga, bet nenuobogi, todė l rekomenduoju š į marš rutą visiems.

Mielai atsakysiu į jū sų klausimus. Gero poilsio visiems : )

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Университет - Резиденция Митрополитов (внесена в список ЮНЕСКО)
Университет - Резиденция Митрополитов (внесена в список ЮНЕСКО)
Университет - Резиденция Митрополитов (внесена в список ЮНЕСКО)
Университет - Резиденция Митрополитов (внесена в список ЮНЕСКО)
Университет - Резиденция Митрополитов (внесена в список ЮНЕСКО)
Университет - Резиденция Митрополитов (внесена в список ЮНЕСКО)
Университет - Резиденция Митрополитов (внесена в список ЮНЕСКО)
Университет - Резиденция Митрополитов (внесена в список ЮНЕСКО)
Мраморный зал - Университет - Резиденция Митрополитов (внесена в список ЮНЕСКО)
Университет - Резиденция Митрополитов (внесена в список ЮНЕСКО)
Университет - Резиденция Митрополитов (внесена в список ЮНЕСКО)
Университет - Резиденция Митрополитов (внесена в список ЮНЕСКО)
Университет - Резиденция Митрополитов (внесена в список ЮНЕСКО)
Университет - Резиденция Митрополитов (внесена в список ЮНЕСКО)
Университет - Резиденция Митрополитов (внесена в список ЮНЕСКО)
Университет - Резиденция Митрополитов (внесена в список ЮНЕСКО)
Театр имени Кобылянской
Ратуша, Черновцы
пешеходная улица Им. Кобылянской
Храм в Черновцах
Храм в Черновцах
Площадь Филармонии, Черновцы
Храм в Черновцах
Дом-корабль, Черновцы
Турецкая площадь, Черновцы
Турецкая площадь, Черновцы
Храм в Черновцах
Храм в Черновцах
Крепость, Хотин
Крепость, Хотин
Хотин, р. Днестр
Крепость, Хотин
Крепость, Хотин
Крепость, Хотин
Бакота
Бакота
Бакота
Бакота
Бакота
Бакота
Бакота
Бакота
Бакота
Бакота
Бакота
Бакота
Бакота
Сад камней (Гала Отель, Каменец)
Каньон р. Смотрич (Каменец)
Каньон р. Смотрич (Каменец)
Храм в Каменец-Подольском
памятник Папе Иоану Павлу II
Костел в Каменец-Подольском
старинная пороховая башня (Каменец)
Ратуша (Каменец)
Ратуша (Каменец)
вид с Ратуши (Каменец)
Храм в Каменец-Подольском
Армянский колодец (Каменец)
Храм в Каменец-Подольском
на этом агрегате катают по каньону р. Смотрич :)
Замок в Каменец-Подольском
Страый город. Каменец-Подольский
Замок в Каменец-Подольском
Храм в Каменец-Подольском
Замок в Каменец-Подольском
Замок в Каменец-Подольском
Замок в Каменец-Подольском
Старинная церковь, построенная без использования гвоздей (Каменец-Подольский)
Замок в Каменец-Подольском
Вид на Старый город (Каменец-Подольский) с колеса обозрения
Храм в Каменец-Подольском
Дом детского творчества в Каменец-Подольском