Sveiki, Buchach!
Aš einu atostogų ! Mano atostogos nedidelė s, tik 5 dienos, bet aš važ iuoju į Ternopilio regioną į poilsio centrą „Nad Strypoyu“! Ir prieš pat iš vykstant jie man sako, kad manę s laukia „staigmena“.
Nuvykti iš Kijevo nė ra sunku, tereikia nusipirkti traukinio bilietą į Ternopilį . Naktis kelyje ir ryte Ternopilio traukinių stotyje aš asmeniš kai jauč iuosi kaip atostogaujanti. Poilsio centro „Nad Strypoyu“ darbuotojai poilsiautojus pasitinka traukinyje ir visas kitas dienas esame po jų sparnu, t. y. jokiu problemu.
Nuo Ternopilio iki Buchacho 56 km ir 25 km iki poilsio centro. Į spū dingiausia kelyje yra paskutinė tako atkarpa. Paskutinis posū kis nuo pagrindinio kelio ir prasideda serpantinas. Tai ne Gruzijos karinis kelias, bet nesuskaič iuoju, kiek posū kių . Aplinkui toks grož is, kad vė l pamesta skaič ius. Daug!
Ir š tai mes bazė je. Bazė s teritorija didelė ! Yra pastatas, namai, valgykla ir maitinimas tris kartus per dieną , yra ež eras su katamaranais, yra viskas ramiam poilsiui. Teritorijoje tyla, š varus oras, visi patogumai (yra visko! ). Š į sezoną atsirado naujas kompleksas. Ukrainietiš ki nameliai. Viduje ukrainietiš kos trobelė s puoš mena – suolai, rankš luosč iai. Nauja vonia.
Tač iau yra kaž kas, dė l ko č ia atvykstame aš ir kiti turistai. Iš č ia galite nutiesti radialinius marš rutus ir taip atrasti Ternopilio regioną . O kadangi tai jau treč ioji vieš nagė bazė je, galiu pasakyti, kad jau daug ką mač iau. Pirmasis marš rutas buvo Kamyanets-Podilskyi-Khotin - Tranš ė jos - Chervonogorodsky krioklys, o antroje kelionė je buvo Pochaev - Š v. Ana – Dievo kalnas – Kremenecas – Vyš nevecas.
Kiekvienoje kelionė je vieną dieną skiriu ant Strypos upė s kranto į sikū rusiam Buchachui. Jis labai graž us! Ir turtinga istorija. Iki 1914 m. Buchachas buvo Austrijos-Vengrijos dalis. Nuo 1914 m iki 1917 m š ios teritorijos yra Rusijos imperijos dalis. O 1918 metų lapkrič io 1 dieną į valdž ią atė jo ukrainieč iai ir sukū rė Vakarų Ukrainos Liaudies Respubliką . 1919 metų liepą miestą už ė mė lenkai. Nuo 1920 m. Buchache buvo Raudonoji armija, o miestas gyveno pagal Galicijos revoliucinio komiteto, esanč io Ternopilyje, dekretus. 1939 m. rugsė jį Buchachą už ė mė sovietų kariuomenė . Nuo 1941 metų liepos iki 1944 metų liepos mė n Buchachą už ė mė vokieč ių kariuomenė . Tai miesto istorija tik XX a. Tikslios miesto į kū rimo datos nė ra. Gal 1260, gal 1397. Yra ž inoma, kad š ios ž emė s buvo Galicijos-Voluinė s kunigaikš tystė s, tuometinė s Rytų Galicijos, dalis. Archeologai Strypos pakrantė se aptiko Tripolio kultū ros genč ių gyvenvieč ių liekanas, ir tai paprastai pr. Trumpai tariant, ž monė s č ia gyveno ilgą laiką .
Man Buchachas yra toks vakarietiš kas miestelis. Labai dž iaugiuosi, kad visi remonto darbai ir naujų namų statyba atliekami nepaž eidž iant „senų jų “ tradicijų . Miestas turi vieną „veidą “ (ko negalima pasakyti apie Kijevą...). Atsiranda komforto ir ž avesio jausmas. Smagu pasivaikš č ioti po miestą ir yra ką pamatyti.
Rotuš ė yra miesto centre, Wola aikš tė je. Š is pastatas yra XVIII amž iaus ir š iuo metu yra restauruojamas. Virš us jau restauruotas.
Ant kalno yra XIV amž iaus pilies liekanos. Sienų storis į spū dingas 3.5-4 m Pilį pastatė Buchatskių feodalai. Dabar tai griuvė siai, o vietiniai savo namams statyti naudoja statybines medž iagas.
Nuo kalno aiš kiai matosi Tė vų bazilijonų vienuolynas (XVIII a. ). Stefanas Potockis, kuriam priklausė ž emė ir miestas, gavo Lvovo arkivyskupo leidimą pakviesti kunigus Bazilijonus iš Lietuvos į Buchachą į kurti teologinę mokyklą graikų katalikų dvasininkams. O 1751 metais Stefano Potockio sū nus Nikolajus iš kilmingai padė jo pirmą jį bū simo komplekso akmenį . 1991 m. vienuolynas buvo grą ž intas tė vams bazilijonams. Nuo 1992 metų nuolat vykdomi restauravimo darbai.
Netoli pilies auga 600 metų senumo auksinė liepa. Po š iuo medž iu 1672 metų spalio 18 dieną buvo pasiraš yta taikos sutartis tarp Osmanų imperijos ir Sandraugos, dar vadinama Buchacho sutartimi.
Kalno papė dė je yra Mergelė s Ė mimo į dangų baž nyč ia (XVIII a. ), pastatyta už Nikolajaus Potockio paaukotas lė š as. Virš į ė jimo durų esantį portalą puoš ia Potockių herbas „Piliava“ ir tekstas „Lenkas. Chcac Potockich Pilawa miec trzy krzyze cale, Dom Krzyzowy na Boska wybudowal chwale. REKLAMA. 1763 m. ". 1991 metais baž nyč ia buvo perduota Romos katalikų baž nyč iai. Č ia taip pat vyksta restauravimo darbai.
Mieste yra baž nyč ia Š v. Nikolajus, pastatytas Potockių sutuoktinių : Stefano ir Maria (metropolito Petro Mohylos sesuo). Architektū rinis bruož as yra aukš ti langai-skylė s antrame aukš te. Baž nyč ioje iš likę s raiž ytas barokinis ikonostasas, pagamintas 60-aisiais. XVII a. Buchacho miestieč ių lė š omis.
Š tai jis Buchachas!
Dabar pakalbė kime apie staigmeną . Dabar Nad Strypoyu poilsio centre vyksta dž ipų ralis!
Už tai š aunus visureigis JEEP Cherokee buvo sukryž mintas su sovietiniu sunkvež imiu GAZ-66. Vyrams lengviau į sivaizduoti š į ž vė rį , galiu tik pasakyti hoo! ! ! Pabaisa! Ir susė dę į ž vė rį nuė jome. Per miš ką be takelio – lengvai! Jie atsitrenkė į vieną lietaus iš plautą provė ž ą ir be didelių pastangų iš lipo. Nuo kalno iki upė s – lengvai! Bet kai ž vė ris š iek tiek riaumojo į kalną , pasijutau kaž kaip nesmagiai. Atrodė , kad tuoj pakilsime! Nesupratau, kas lengviau: kai leidž iasi ž emyn ar kai kyla aukš tyn.
O kai važ iavome palei kalną , o nuo maš inos vairo buvo 10-15 centimetrų vienoje ir kitoje maš inos pusė je iki skardž io, pajutau ekstremalumą ! Ir ž inai, man patiko!
Kalnai, miš kas, upė , istorija, Buchachas, Nad Stripoyu ir dž ipas! Pagarba!!!!!!! !
O paskutinę poilsio dieną pagal nusistovė jusią tradiciją iš vykome prie krioklio. Jis yra š alia bazė s ir lengvas pasivaikš č iojimas trunka ne ilgiau kaip pusantros valandos.
Akmenukas atminimui, moneta krioklyje – iki pasimatymo!
