Mažas, menkas ir nepriklausomas. Viešuoju transportu
Taip turė jo bū ti.
Gimiau keliautoju.
Akuš erė mane priė mė su kuprine ir ž ygio basutė mis. Tė vai, pamatę tokį stebuklą , atsiduso ir ė mė visaip tenkinti mano aistrą . Iš ankstyvos vaikystė s prisimenu daugybę kelių , kurie riedė jo po mū sų ratais. Keliai, keliai, keliai. . . Klaidž iojau.
Per vienerius mokslo metus mokyklą pakeič iau tris ar keturis kartus.
Į klausimą : "Kas tau patinka? " Visada atsakydavau:
- Man patinka kelias.
Manau, kad jie manę s klausė apie saldumynus, bet man patinka kelias.
Man patinka jodinė ti, skraidyti, plaukti ir net vaikš č ioti, jei ne labai ilgai.
Man taip patinka kelias, kad bū damas labai maž as atsikė liau treč ią ryto, kad pamatyč iau savo tė vą komandiruotė je ir nuvaž iuoč iau su juo iki artimiausios sankryž os didž iuliu traktoriumi, kurio ratai buvo aukš tesni. nei jis buvo. Tada su mama nusileidome ir ė jome namo. Degė ž ibintai, mesdami ilgus š eš ė lius ant kelio, jie mane š iek tiek gą sdino, kai buvau pabudę s. Tvirtai laikiau mamos ranką , linktelė jau nosį ir tvirtai ž inojau, kad pabusiu vė l ir vė l, kad tik eič iau. Tai buvo mano nuotykis – jaudinantis, balansuojantis ties tikrovė s ir pasakos riba.
Pirmoji bandomoji kelionė vienam
Pabė gau iš darž elio bū damas penkerių metų . Ji padarė tunelį ir, pasiė musi dar du vaikus, parvež ė juos namo. Mamos paklaustas, kodė l pabė gau, pagalvoję s atsakiau, kad darž elyje nuobodu.
- Kodė l atė jai į mū sų namus? Mama paklausė .
- Kiti tė vai mus sugrą ž ins.
Mama atsidū rė nepatogioje situacijoje) Bet, ž inoma, ji turė jo mus priimti atgal. Tada aš než inojau, kas yra pagrobimas, bet mano mama tikriausiai ž inojo.
Oficiali pirmoji savarankiš ka kelionė
Mano pirmoji nepriklausoma kelionė yra kelionė į Aziją.2014 m. Singapū ras, Lombokas, Balis. Ir š iek tiek Bankoko.
Tada viską suplanavau pats ir viskas pavyko.
18 dienų , 8 skrydž iai, 6 vieš buč iai, 5 salos, 3 š alys, 2 naktys lė ktuvuose, ekstremaliausias Eurazijos taš kas, pasirodymai, atrakcionai, š ventyklos, apsipirkimas, masaž as, nardymas, aukš tis, greitis, važ iavimas…
Trumpas istorijas apie š ią kelionę galite perskaityti š iose nuorodose:
Patys Balyje. 3 dalis. Techninė
Savarankiš kai Balyje. 6 dalis. Paskutinis.
Bankokas. Kaip pagreitinti savo nuotykius
Tač iau mano tikroji nepriklausoma kelionė nebuvo tada. Nepabė gusi iš darž elio, pirmą kartą keliavau pati bū dama deš imties.
Tikra pirmoji asmeninė kelionė
Kartą siaubingai susipykome su mano seserimi. Ji buvo daug vyresnė už mane, tuo metu jau buvo iš tekė jusi, turė jo du vaikus ir gyveno kaime kaimyniniame rajone. Tė vai mane iš siuntė pas ją vasarai, matyt, turė dami tikslą pasveikti ir kaž kaip padė ti su vaikais. Nepasakysiu, kad taip blogai jauč iausi pas seserį , bet noras keistis vietomis ir sielos romantizmas (taip pat ir to meto vaidybiniai filmai) į kvė pė pabė gti. Į siž eidž iau, į ž ū liai sumeč iau daiktus į lagaminą ir už trenkiau duris. Pirmiausia sesuo š irdyje pasakė : „Na, eik! Tada ji bė go paskui mane, bet negalė jo pasivyti. Tada ji grį ž o namo pas vaikus ir pasiuntė vyrą sugauti.
Turė damas aiš kų planą ir negaiš damas laiko nubė gau į autobusų stotį . Neturė jau pinigų , bet buvo dvi naujos knygos iš vietinė s parduotuvė s. Kaip pakeliui knygas iš keisti į pinigus sugalvojau. Apsivilkę s liū dniausią miną , nuė jau pas pardavė ją .
– Vakar aš nusipirkau iš jū sų knygų .
– Na ir kas?
- Mama mane labai barė .
– Na ir kas?
- Neturime ko pirkti pieno maž ajam broliui. Mama atsiuntė mane pieno, o aš nusipirkau knygų .
Keletą kartų uostydamas stovė jau nuleidę s galvą . Visa mano laikysena iš reiš kė begalinį sielvartą , gė dą ir atgailą . Alkanos brolio akys paž velgė į pardavė jos sielą .
Negaliu atsiimti knygų “, – pradė jo ji.
Aš verkiau.
- Na, leisk man paž iū rė ti į juos, - juk ji negalė jo to pakę sti.
Knygos buvo naujos, nors vakar nepirktos. Aš visada buvau atsargus su knygomis.
Pardavė ja apie tai pagalvojo. Aš vė l verkiau. Vieniš a aš ara. . . Tač iau š į kartą aš aros iš spausti nepavyko. Bet ledas į lū ž o, vargš ė moteris atsiduso, iš ė mė pinigus ir padavė man.
Broli, tai š venta.
Pirmoji plano dalis buvo į vykdyta, liko nusipirkti bilietą .
Kasa buvo už daryta.
„Pasalos“, – piktai pagalvojau ir iš ė jau tarp autobusų , ž iū rė dama pro atviras duris.
Į Kijevą ? Į Kijevą ? Klausiu kiekvieno vairuotojo.
Ne, niekas nevyksta į Kijevą , visi skrydž iai yra vietiniai. Vienas vairuotojas man pataria grį ž ti į bilietų kasą , tuoj pravaž iuos autobusas, bilietai bus parduodami tik autobusui atvaž iavus, bet geriau eilė je stovė ti dabar.
Ž inoma, vė luoju. Kai atvaž iavo autobusas, jame buvo tik viena vieta. Prieš mane eilė je buvusi moteris gavo trokš tamą bilietą . Bet aš to nesupratau.
– Praš au, aš turiu eiti!
– Laisvų vietų nė ra.
Aš verkiau. Buvo tokia gė da! Tokia neteisybė ! Nebuvo jokio bū do, na, visiš kai niekaip negalė jau grį ž ti pas seserį .
Man tikrai reikia grį ž ti namo! Iš š io autobuso mane pasitiks mama! Ji bus susirū pinusi, mes neturime telefono ir ji negalė s suž inoti, kad nebuvo bilietų !
Suprantu, kad kalbu nesą mones. Bet skundž iamai taip kaukti:
- Mano moč iutė sena, ji negali manę s vairuoti, bet mama mane pasitiks!
Staiga š alia manę s pasirodė vairuotojas, matyt, visą tą laiką buvo prie kasos.
- Eime. Sė dimų nė ra ir teks stovė ti, bet kitoje stotelė je vienas keleivis iš lips.
Š luostydama aš aras dž iaugsmingai š uoliavau paskui vairuotoją . Antroji plano dalis pasiteisino!
- O bilietas? Klausiu pavė luotai, jau prie autobuso.
– Kitoje stotelė je eisime į bilietų kasą ir ten nusipirksime bilietą .
Į sitaisę s stovė ti koridoriuje, staiga pro langą pamač iau, kad mano sesers vyras vaikš to po autobusų stotį . Su pilka pele nuskubė jau į kabinos galą ir atsisė dau ant lagamino. Autobusas č iaudė jo, patenkintas urzgė ir lė tai iš važ iavo iš autobusų stoties. „Tu ž inosi, kaip mane į ž eisti“, – kerš ingai pagalvojau. - "Taigi jums to reikia! Ieš kokite dabar, š vilpuku! ".
Maž daug po penkiolikos minuč ių autobusas sustojo, aš ir vairuotojas nuė jome pasiimti bilieto. Kasininkė nustebusi ž iū rė jo į mane.
Iš kur tai gavai? Kur tė vai?
- Susitiks tė vai. Moč iutė nupjovė .
Š tai ir viskas. Arba jis mano ž odž ius apie moč iutę suprato paž odž iui, arba pats jau suprato, kad vaikas visiš kai benamis, o dabar turi atsakyti. Mums davė bilietą , aš sumokė jau, gavę s pinigų – 5 kapeikas.
Po valandos ar š iek tiek daugiau atvykome į Kijevą . Netoli autobusų stoties – galutinis tramvajus. Greitai pagriebusi lagaminą , kaip kulka puolu ten.
Kur yra mama? vairuotojas š aukia paskui mane.
Š tai ji! – mosteliu ranka stotelė s kryptimi.
Vairuotojas linkteli. budrus)
Autobusų stotelė je staiga suprantu, kad neatsimenu, kurio numerio man reikia. Pasirenku moterį maloniausiu veidu, klausiu, kuris tramvajus važ iuoja į traukinį . Pasirodo, č ia tik vienas tramvajus ir jis mane nuveš ten, kur reikia. Perku bilietą , man liko 2 kapeikos laisvų pinigų .
Nebegaliu nusipirkti traukinio bilieto. Turite eiti kaip triuš is. Į sitaisau arč iau linksmos č igonų kompanijos. Jie niekada netikrina bilietų .
Darė ja š alč iau. Iš lagamino iš sitraukiau suglamž ytą lietpaltį ir pradė jau visiš kai susilieti su stovykla)
Mano mama dirbo bilietų pardavė ja ir tą dieną turė jo dirbti pamainoje. Iš lipu jos stotyje, bet mamos nė ra lange! Jos pamaina dirba.
Kur yra mama?
- Ji sekė tave. Ir kaip tu č ia atsidū rei?
O Dieve mano! Sesuo neturi telefono, niekaip negaliu pasakyti, kad aš jau namie. Mama dabar su seserimi! Ir jie visi manę s ieš ko! Ką turė tų iš gyventi mama, suž inojusi, kad aš dingstu? ! Kaip aš galiu skristi! Jie mane nuž udys! Ką daryti?
Negalė jau sugalvoti nieko protingesnio, kaip grį ž us namo paslė pti lagaminą po lova ir paimti dviratį . Iki vakaro važ inė jau psichikos neramume. Tada ji grį ž o namo su nuoš irdž ios atgailos pluoš tu.
Mama jau atvyko. Ji davė man pirmą jį numerį ir iš siuntė seseriai telegramą , kad esu rasta. Dirž as buvo sunkus, o mama labai į tikino, bet jie nesuž alojo mano noro keistis vietomis ir sielos romantiš kumo. Aš vis dar myliu kelią )
Viskas laukia.
Pirmasis yra stebuklingas skaič ius. Mes siekiame bū ti pirmi, vertiname savo pirmą ją patirtį , prisimename pirmą jį buč inį ir pirmą ją meilę . Pirmoji kelionė mums tokia pat svarbi, kaip ir pirmieji ž ingsniai. Bet pagalvojau: kadangi jau turė jau tris pirmą sias keliones, tai gal ir daugiau? ) Dar turiu progą į pirmą kelionę – aplink pasaulį !
Pasidalinkite savo pirmą ja kelione atskirai! Kaip buvo?
