Stepių kanjonų rudens melodija
Man patinka ruduo. . . ir ne tik metų sezonas, bet ir proto bū sena. Gamta atskleidž ia paskutinį grož į , trumpam nurimsta, randa harmoniją ir susilieja su ž mogumi. Abiem š iek tiek liū dna, kad kartu su š iluma pasitraukia ir vasara, o kartu ir ryš kios š urmuliuojanč io gyvenimo spalvos. Ir kaip neiš sipildž iusios viltys krenta nuo medž ių lapų , š velniai oš iant po kojomis, ir vė l galvoji apie gyvenimo prasmę ir bū ties nelieč iamybę...Tokiomis akimirkomis mane nenumaldomai traukia gamta, norisi su ja pasitraukti ir tiesiog iš tirpk š ioje š iek tiek liū dnoje rudens melodijoje.
Š į kartą mane patraukė stepių kanjonai, kad pamatyč iau rudens spalvas. Ir ne tik kanjonuose, bet ir Velnio slė nyje. Į š ią vietą patekti labai paprasta: eikite į Nikolajevo sritį , Voznesenskio rajoną , Trikraty kaimą . Na, o paskui grindinio akmenimis iki Aktovė s kaimo (na, mes neturime kelių , ne – ir viskas! ).
Pirmasis gamtos stebuklas, kurį sutikome kelyje, yra Arbuzinsky kanjonas, vadinamasis „Maž asis“ kanjonas, kuris gavo savo pavadinimą dė l savo artumo „Didysis“ kanjonas, grė smingai vadinamas Velnio kanjonu. Beje, abu š ie kanjonai yra Bugsky Gard nacionalinio gamtos parko dalis, apie kurią š iek tiek pasakojau savo ankstesniame Migė jos istorija.
Arbuzinskio kanjonui daugiau nei keturi milijardai metų . Jis susidarė dė l vulkaninė s veiklos, kuri veikė beveik visą Ž emė s pavirš ių . Ir š imtmeč ius Pietų Bugo vandenys skverbė si per akmenis, palaipsniui iš plaudami tarpeklius. Taip atsirado Arbuzinsky kanjonas, kuris savo pavadinimą gavo dė l Arbuzinkos upė s, kuri dalija kanjono uolas į dvi dalis. Beje, š ioje vietoje gausite graž ių nuotraukų ir galė site mė gautis nuostabiais vaizdais.
Kanjono apač ioje, skalaujamoje vandens, palaipsniui susidarė didž iuliai samanomis padengti akmenys.
Daugelis kanjono riedulių turi pavadinimus, pavyzdž iui: Skovoroda, Akmeninis maiš as, Uoš vė s liež uvis. Jei tikė ti pasakomis, tai š ioje vietoje netgi vykdavo senoviniai pagoniš ki ritualai, o aukojimo akmenys bū davo aukų vieta.
Uolos sudaro kaž ką panaš aus į natū ralų labirintą , man labai sunku į sispausti tarp kai kurių plyš ių .
Beje, dalis š io kanjono yra net Austrijoje. Vienoje vyksta akmenų iš viso pasaulio paroda, o Europą simbolizuojantis akmuo paimtas iš č ia.
Pagrož ė ję maž u kanjonu, einame apž iū rė ti didž iojo Velnio kanjono, esanč io to paties pavadinimo slė nyje.
Velnio kanjoną kerta upė ne maž iau bauginanč iu pavadinimu Mertvod, kuria, pasak legendos, skitai iš siuntė savo valdovus į paskutinę kelionę . Na, matyt, dė l tokio ritualo upė gavo savo pavadinimą .
Aktovskio kanjonas stebina savo dydž iu. 50 metrų gylio jis vienintelis savo kraš tovaizdž iu panaš us į garsiuosius Š iaurė s Amerikos kanjonus. Toks miniatiū rinis Didysis kanjonas.
Turistų č ia pilna bet kuriuo metų laiku. Tač iau dė l sudė tingo reljefo, norint leistis ž emyn, reikia už siimti laipiojimu uolomis, kitaip tiesiog rizikuojate nukristi nuo uolų . Tač iau tarp alpinistų š ios uolos yra labai populiarios. Ž emiau esantys ž monė s, atrodo, yra nykiai.
Kanjonas labai neį prastas tuo, kad auga slė nyje vidury stepė s, gal todė l ir vadinamas Velnio kanjonu, nors nieko velniš ko ten nepastebė jau. Prieš ingai, tai gana kerintis gamtos reiš kinys. Graž i! Ir jums nereikia vykti į Koloradą .
Po kanjonų visiems patariu už sukti į Trikrato miš ką – labirintą pasivaikš č iojimams ir iš kylai. Š į stepių regionams visiš kai neį prastą miš ką kruopš č iai sukū rė ir iš augino dvarininkas ir Chersono bajorų lyderis Viktoras Skarž inskis. Po truputį rinkdamas augalus iš viso pasaulio, atsivež ė juos į gimtuosius kraš tus, o giliai studijuodamas botaniką sukū rė iš tisus miš kus. O dabar turime galimybę pailsė ti tokiose vietose, mė gaudamiesi gamtos grož iu.
Iš serijos „Aš myliu Ukrainą “.
