Poltavos krašto įspūdžiai. 2 dalis. Puodžiai, ąžuolai ir velnias.
Kodė l pradė jau pasakoti apie mū sų kelionę į Poltavos regioną ir kokių į spū dž ių palikome per pirmą sias 2 kelionė s dienas, galite perskaityti č ia . Ir aš tę siu.
Treč ią dieną praleidome keliaudami po apylinkes ir pradė jome nuo Lush . Pirmasis š io kaimo paminė jimas datuojamas XII a. , o dabar jis laikomas Ukrainos keramikos sostine su gana atpaž į stamais vietinio gelsvai pilko molio gaminiais ir linksmais paveikslais. Jame yra Nacionalinis Ukrainos keramikos muziejus , kurį sudaro kelios vietos. Yra į vairių lankomų bilietų variantų – į visus komplekso muziejus arba į atskirus objektus, tač iau, atsiž velgiant į jų kainą , galite pasiimti jungtinį bilietą , ypač mums, pirmiesiems lankytojams, padarė me net 20% nuolaidą . Pradė jome nuo Keramikos populiarinimo centro
/>
/>
/>
Tada aplankė me garsiosios keramikos (atsipraš au, nepaimsiu to paties melodingo rusiš ko analogo) Aleksandros Seliuč enko muziejų -dvarą – deja, tą dieną buvo laisva diena, bet mes paž velgė į lauką ir labai graž iai pabendravo su vietiniu keramiku, kuris kadaise dirbo su Aleksandra.
/>
Toliau kelyje turė jome Krychevskių š eimos dvarą , kurio ž inomas atstovas yra Vasilis Kryč evskis – Ukrainos Maž ojo valstybė s herbo „Trident“ ir pirmų jų Ukrainos banknotų kū rė jas.
/>
Jis rinko ir studijavo liaudies kostiumus, namų apyvokos reikmenis, gaminius ir net dainas
/>
/>
/>
O ar prisimenate graž ų Ukrainos Art Nouveau stiliaus Poltavos kraš totyros muziejaus pastatą ? Jo autorystė taip pat priklauso V. Kryč evskiui.
/>
Be to, kaip matyti iš parodos, daugelis š ios š eimos narių buvo talentingi ir meniš kai gabū s.
Š tai tokie į domū s jo anū kė s, kuri, kaip suprantu, gyvena Venesueloje, paveikslai. Nuotraukoje to nesimato, bet pavadinimas maž daug toks: „Jei į siž eidė , ginklas – ne iš eitis, iš eitis – nuodai! »: )))
/>
Dvare taip pat į rengta Ukrainos keramikos š lovė s siena.
/>
Š iek tiek toliau nuo centro yra į sikū rę dar du muziejai-dvarai, bet juos rekomenduoč iau aplankyti - Opiš nos į ž ymybių ir ne tik puodž ių Poš ivailo š eimos muziejus
/>
taip pat filosofas ir opiš nieč ių keramikos kolekcininkas Mykolas Smorž as, kuris pats laisvalaikiu mė go modeliavimą .
/>
Galiausiai centrinė vieta yra Nacionalinis monumentalių ir kraš tovaizdž io molio skulptū rų muziejus,
/>
Kurio ekspozicija iš sidė sč iusi vaizdinguose š laituose aplink muziejaus pastatą .
/>
/>
O kadangi tai aukš č iausia Poltavos regiono vieta (bent jau taip sakoma), atsiveriantys vaizdai nepaliks abejingų .
/>
Muziejuje taip pat yra ką malonaus pamatyti, nes vienas mano mė gstamiausių TP autorių mė gsta iš reikš ti save.
/>
/>
Č ia galite ne tik pasigrož ė ti molio skulptū ros autorių formų , stilių ir fantazijų į vairove, bet ir prisijungti prie š ios meno formos.
/>
Ž inoma, ne be tikro meistro pagalbos. ; ))
/>
O didž ioji dauguma lankytojų lipdė iš molio vadinamą sias monetas – maž as lė kš tes, kurios kadaise buvo naudojamos į vairiems tikslams.
/>
Na aš nebū č iau Jautis, jei neprisiminč iau, kad namuose maž ai ž vakidž ių ir, pavyzdž iui, Kalė doms ir ž vakė , tikrai nė ra ką montuoti. Taigi ji pasiū lė vietiniam meistrui padė ti man pagaminti ž vakidę .
/>
Papasakosiu daugiau – tik už.10 UAH. sukurtą š edevrą galė site pasiimti su savimi, o paskui nutapyti ilgais ž iemos vakarais. Ž vakidė s daž ė me, atsiž velgdami į kelionė s laikotarpį , karš tuoju vasaros sezonu, todė l praš ome rezultato griež tai nevertinti! ; )))
/>
Bendra nuo paskutinio
/>
Iš traukiau mus savo noru, nes Dykanka vis dar buvo ruoš iamasi.
Kitu atveju iki vakaro ten bū č iau radusi ką veikti, tad rekomenduoju daugiau laiko skirti jos apsilankymui.
Na, einame „taku stulpo keliu į Dykanką “ (c), buvusį generalinio sekretoriaus Vasylio Kochubey dvarą ir Gogolio herojų „tė vynę “. Ir ją galima atpaž inti iš Triumfo arkos, kurią Kochubey pastatė.1820 m. Aleksandro I atvykimo garbei.
/>
Pasak ekspertų , Dykankoje ž iemą nė ra ką veikti. Bet aš manau, kad yra absoliuč iai neteisinga bū ti Poltavos kraš te ir savo akimis nematyti barokinė s Trejybė s baž nyč ios, ant kurios sienos „...Vakula nupieš ė velnią pragare, tokį bjaurų , kad visi važ iuodami pro š alį spjaudė , ir moterų , kai tik vaikas verkė ant rankų , jos pakė lė jį prie paveikslo ir pasakė : „Jis mato, koks vaizdas! "(SU).
/>
Arba Š v. Mikalojaus baž nyč ią , kurios rū syje yra Koč ubė jų š eimos kapas, kurio prabanga niekuo nenusileidž ia karališ koms palaidojimė ms, kurios, pasak gidų , sukė lė neigiamą garsiausių ž monių reakciją : " ..."
/>
Taip pat ir garsieji Kochubejevo ą ž uolai – tylū s draudž iamo liudininkai, bet tokie saldū s Ukrainos etmono Ivano Mazepos ir jaunosios Motros Kochubejevnos susitikimai, vė liau turė ję labai liū dnų pasekmių (atsipraš au už nuotraukos kokybę – lijo).
/>
Nepamirš kite, kad Dykankoje ž enklų beveik nė ra, o jus dominanč ių objektų vietą geriau iš siaiš kinti iš anksto. Nes, pavyzdž iui, netoli nuo Š v. Mikalojaus baž nyč ios auga tik trys ą ž uolai ir rodyklė į juos yra toli miš ke, bet ne nuo baž nyč ios.
/>
Ketvirtasis ą ž uolas auga š alia kitos Dykankos į ž ymybė s – alyvinė s duobė s, kurią Kochubey padė jo savo tuberkulioze serganč iai dukrai Anai. Dabar, atvirai pasakius, giraitė nedaro tinkamo į spū dž io – alyvinė č ia auga labai chaotiš kai ir legendose minimų veislių į vairovė s nė ra.
/>
Ir, aš jums pasakysiu, tos pač ios legendos visai nemeluoja, kai prie Dykankos priskiria kokį velnią – tai patys matė ! Ir kaip tik tada, kai jie bandė surasti ketvirtą ą ž uolą , tikriausiai kaž kas nenorė jo, kad mes jį pamatytume. Du kartus grį ž ome į iš paž iū ros labai saugius takus, kurie mus nuvedė į vakarinį miš ką bet kur,
/>
bet ne prie ą ž uolo, o kai jau beveik nuė jome iki ieš komo, buvo tokia liū tis, kurios nemač iau jau 10 metų.
O mums beliko tik pabandyti iš gelbė ti bent fotoaparatą nuo vandens lavinos ir skubė ti prie maš inos, po to likusius daiktus reikė jo atsukti ir iš kabinti dž iū ti. : ))
Bet ą ž uolas buvo to vertas. Galbū t š tai ką Gogolis pasakė apie jį savo herojaus lū pomis: naktį prieš š viesias š ventes "(c)?
/>
Ir kai turė jome tokių nuotykių , prisiminiau dar vieną vietinę legendą apie tą pač ią Nikolajaus Stebukladario ikoną iš Š v. Mikalojaus baž nyč ios, kurią ne kartą aplankė Marija Gogolis-Janovskaja su maldomis, kad atsių stų jai vaiką – surado ją miš ke (baž nyč ia vė liau buvo pastatyta vietoje) po stipraus lietaus ir perkū nijos.
Taigi ir aš nusprendž iau po mū sų siaubingos liū ties eiti į miš ką - ko nors ieš koti, bet ten radau tik...suvenyrų kastuvą.
Į ką mano vyras filosofiš kai pasakė : „Kiekvienam pagal tikė jimą... “! ; )))
Taip baigė si mū sų treč ioji diena Poltavos regione, o rytoj grį š ime.
Galiausiai apž iū rime Apvalią ją aikš tę – istorinį Poltavos centrą ir simbolį , per kurį miestas kartais buvo vadinamas „miniatiū riniu Sankt Peterburgu“. Jos centre esantis Š lovė s paminklas, skirtas 100-osioms Poltavos mū š io metinė ms, simbolizuoja vietą , kur Petras I susitiko su miesto gynė jais.
/>
Iš oriniame aikš tė s apskritime yra istoriniai pastatai – anksč iau č ia buvę , didikų susirinkimas, generalgubernatoriaus namas, Petro kariū nų korpusas ir kt. Š iuo metu dalis pastatų yra naudojami miesto reikmė ms (Miesto Taryba, Centrinis paš tas, Profesinių są jungų taryba),
/>
/>
ir dalis yra restauruojama.
/>
Na, š tai mū sų paž intis su Poltavos sritimi baigiasi ir grį ž tame atgal. Pakeliui planuojame dar vieną objektą – Mgarsky Spaso-Preobrazhensky vienuolyną > , savo istoriją veda nuo 1619 m. Tuo metu vienuolyno gyventojai daugiausia buvo Zaporož ė s kazokai, priė mę vienuolystę , o 1663 m. vienuolyno vardu Gideonas buvo Bohdano Chmelnickio Jurijaus sū nus.
/>
/>
Vienuolyno gyvenime vyko į vairių į vykių , kol po revoliucijos č ia buvo suš audyti paskutiniai 17 vienuolių su abatu, o pats vienuolynas sunyko. Jos atgimimas prasidė jo 1993 m. ir buvo padaryta didelė paž anga. Pavyzdž iui, nuotraukose beveik visiš kai atkurtas unikalus medinis ikonostasas (nuotrauka č ia ),
/>
atgijo ekonomika – bitynas, sodas, ganyklos ir kt.
Per 10 minuč ių pė sč iomis nuo vienuolyno yra pagyvenusių vienuolių atsiskyrė lis. Vieta ten tikrai rami ir nuoš ali, o Š venč iausiosios Mergelė s Apreiš kimo baž nyč ia atrodo dž iugiai ir gyvenimiš kai.
/>
Kita vieta š alia vienuolyno yra pirmasis paminklas Holodomoro aukoms Ukrainoje Liū desio piliakalnis , atidarytas 1993 m. vienas asmuo – su ja pasaulis mirš ta. Kai milijonai patenka į bedugnę , mirš ta visa galaktika “, - raš oma.
/>
Na, o pakeliui į Kijevą turime dar vieną atrakciją – vandens bokš tą Piriatyne, š alia kurio buvo nufilmuotas ž inomas sovietinis filmas „Degalinė s karalienė “.
O jei nekreipi dė mesio į š alia pastatytą viaduką , ant jo skraidanč ių automobilių markes ir panaš ius dalykus, tai sukuria visiš ką jausmą , kad esi ten, filme ir dabar per bokš tą jpg " rel="nofollow"> bus iš leistas vaizdo į raš uose Liudmila Labas vakaras
/>
Kaip jau sakiau, kelios vietos liko neuž dengtos – ir jei Velyki Sorochyntsi yra patraukliausia aplankyti garsiosios Sorochyn mugė s metu, tai č ia yra Dvaras-muziejus N V. Gogolio kaime Gogolevo bū tų turininga ir į domu apsilankyti bet kuriuo metų laiku, nes č ia vyksta kostiumų turai, teatralizuoti vaidinimai, kuriuose dalyvauja Gogolio herojai ir kt.
Pabaigoje pasakysiu, kad pasirinkote š ią turistinę vietą jū s, bet jei dar kartą prisiminsime Nikolajų Vasiljevič ius su jo maxima, kad "Senais laikais jie mė go skaniai pavalgyti, dar geriau mė go gerti, o dar labiau mė go linksmintis“ (c), tada Poltavos kraš te, ypač Poltavos kraš te per Naujuosius ir Kalė das, tau pavyks visiš kai! : )
