Kas nepatiko iš karto: registracija 14.00 val. , bet realiai pasirodė visai kitaip. Po varginanč io kelio atsiskaitė me su vaikais 17.00 val. , nes valymas, pradė ję s valyti, paliko viską pusiaukelė je ir iš važ iavo pietauti. Toliau ž adė tas vaizdas: nė ra jokio vaizdo. . . tik namai.
Pusryč iai: nė ra ko valgyti, iš skyrus kiauš inius, o jei ateisi vė lai ir jų nebus.
Kambarys koš maras – pilka suplyš usi skalbiniai, duš o kambarys – baisu į eiti. Perkė lė lovas, kad vaikai nekristų , o po jomis dulkių sluoksnis ilgus metus.
Tik vienas teigiamas momentas – visi lankytini objektai š alia, galima vaikš č ioti ir nesė dė ti nesibaigianč iuose Stambulo kamš č iuose.
Visiš kas nusivylimas vieš buč iu. O Stambulas graž us.