Безобразный отель Bjaurus viešbutis

Jei norite gyventi viename kambaryje su nepaž į stamais ž monė mis, o po to nevalytuose kambariuose su nuolatiniu kanalizacijos kvapu, valgyti iš neš varių lė kš č ių su tais pač iais stalo į rankiais, gerti iš daug kartų plaunamų vienkartinių puodelių – sveiki atvykę į Side Aria vieš butį !
Š ią apž valgą paraš iau norė damas į spė ti norinč ius gerai pailsė ti nuo klaidos, kurią padarė me renkantis vieš butį (sprendimą keliauti priė mė me staigiai, remdamiesi atsiradusia galimybe ir nebuvo laiko rinktis variantų iš anksto) . Negadinkite savo atostogų – nevaž iuokite į š į vieš butį !
„Ilsė jomė s“ su ž mona nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 16 d. Atvykus į vieš butį mums buvo pasakyta (20.30 val. , nors už kambarį buvo sumokė ta ir patvirtinta nuo 12 val. ), kad dabar laisvų kambarių nė ra, todė l vienintelė siū loma galimybė – iki kitos dienos 11 val. , į sikurti dviejų kambarių apartamentuose su trijų asmenų š eima, kuri atvyko mū sų pač ių skrydž iu, į skaitant 5 metų vaiką (jiems savo ruož tu buvo pasiū lyta gyventi). su mumis vieš buč io administratorius). Net 15 USD, investuoti iš anksto į pasą , nepadė jo. Visi tolesni pokalbiai su administratoriais ir praš ymai jiems nieko neprivedė . Dė l to mus penkis atvedė į kambarį , kuris iki to laiko net nebuvo iš valytas (toliau visas „valymo“ tipas buvo atliktas per 2 minutes). Viename iš š io kambario kambarių nebuvo oro kondicionieriaus. Mano ž mona ir aš atitinkamai turė jome už imti š į konkretų kambarį . Lauke tuo metu oro temperatū ra buvo ne ž emesnė kaip 30 laipsnių esant stipriai drė gmei, patalpose – dar aukš tesnė . Į pasipiktinimą dė l oro kondicionavimo trū kumo administratorė sulaukė atsakymo – „atidarykite vidaus duris ir visiems bus gerai ir š aunu“. Praš ymas duoti mums bent gerbė ją liko neatsakytas. Nuotaika buvo visiš kai sugadinta. Po „nakvynė s“ susipaž inome su mū sų kambariokais. Bent jau jiems tą vakarą kaž kaip pasisekė - jie pasirodė geri vaikinai, o atkimš ti pirkiniai iš duty-free prisidė jo prie paž inties ir minimalaus nuotaikos. Dė l to mudviem su ž mona teko miegoti ant nerū š iuotų siaurų sofų be pagalvių . Kito kambario duris (pagal susitarimą su kaimynais) teko palikti atviras, antraip su ž mona tikrai bū tume už virę nuo karš č io.

Kitą rytą vis dė lto buvome atsiskaitę . Numatytas kambarys buvo prastai iš valytas: ant grindų buvo purvo ir dulkių , iš vonios sklido arba pelė sio, arba nuotekų kvapas. Tač iau veikiantis oro kondicionierius ir pagalvių buvimas ant lovos, po vakar dienos numalš ino norą reikalauti normalių są lygų . Beje, susitikę su gide iš priimanč ios kelionių agentū ros papasakojome jai apie savo nakvynę . Atsakydama ji tegalė jo pasiū lyti paraš yti skundą dė l vieš buč io (paraš ė ir perdavė kitą dieną – kokia prasmė ? ). Tame pač iame susitikime su vadove suž inojome, kad mums vis tiek pasisekė su atsiskaitymu! Susitikime dalyvavusi moteris su dukra, kuri atvyko tą pač ią dieną su mumis, bet anksč iau dė l laisvų kambarių trū kumo buvo beveik parai iš vež ta pas kaž kokią , anot jų , „blakę “. kurioje jie tiesiog bijojo bū ti. Ateityje iš vieš buč io gyventojų girdė jome panaš ių istorijų apie problemas, susijusias su registracija. Gal vieš buč io administracija turi tokį pož iū rį į visus ateinanč ius, kad vė liau nekiltų noro reikš ti pretenzijų į standartinius kambarius?
Dabar apie vieš buč io siū lomas paslaugas su „viskas į skaič iuota“ principu. Vienintelyje vieš buč io bare buvo gazuotų gė rimų (vieną vakarą buvo tik Fanta), stipriai atskiestų sulč ių miltelių (pvz. , Yupi), nesuvokiamos kokybė s vandens, arbatos ir kavos (nebandž iau), alaus (nebuvo 2 dienas). mū sų vieš nagė s metu), kartais pasirodydavo dehidratuota vietinė degtinė . Visi.
Vieš buč io restorano negalima pavadinti restoranu – tai daugiau valgomasis. Siū lomas maistas nebuvo labai į vairus: darž ovių salotos (š iek tiek skiriasi viena nuo kitos), virti makaronai, ryž iai, retkarč iais bulvė s, agurkai, pomidorai, baklaž anai. Kaip karš tieji patiekalai buvo pasiū lyta viš tienos (tai visada buvo suvokiama kaip š ventė ), arba sojos kukuliai. Visi. Jokios ž uvies, jokios jū ros gė rybė s.
Iš vaisių : apelsinai pusryč iams (ne visada), pietums ir vakarienei – arbū zas. Visi.
Iš saldumynų – tiesiog nieko (aš pats nesu fanas, dė l to nenukentė jau).
Animacija buvo, tač iau jos į vairovė nesiskyrė . Pirma, vaikams – pusvalandž io trukmė s „mini diskoteka“ su ta pač ia programa ir muzikiniu akompanimentu, tada konkursai, tokie kaip „Ponas Miss iš vieš buč io“, ar „komedijos š ou“ su kvailais juokeliais. Po to – tiesiog garsi muzika kaip „boom-boom“.
Vieš buč io teritorija nedidelė , nors yra du baseinai (vienas vaikams labai maž as) ir č iuož ykla. Valgomasis, oi, "restoranas" maž as, vakarienei stalai paimami iš anksto, kitaip gali neuž tekti.

Vieš buč io paplū dimys prie jū ros yra 1.5-2 km nuo vieš buč io. Pirmas kelias iki jo (deš inė je) eina pro miesto są vartyną , antrasis (kairė je) geresnis ir, kaip atrodė , trumpesnis. Rytais iš vieš buč io į paplū dimį kursuoja autobusai, į kuriuos sunku patekti (bent jau pirmame 9.00 val. ). daug kas nori. Prie jū ros ė jome pė sč iomis, kelis kartus netyč ia į lipome į autobusus grį ž tant į vieš butį (nors š iuo metu, 18.00 val. , autobusas iš paplū dimio nebuvo paskelbtas vieš butyje). Ryte kelyje prie vieš buč io už.1 USD ž mogui (kaž kada taip važ iavome) galima sustabdyti „radimą “ prie jū ros.
Iš pozityvo: jū ra š vari, š ilta, smė lio paplū dimys. Skė č iai ir gultai paplū dimyje yra nemokami, tač iau kartais kildavo problemų dė l nemokamų skė č ių .
Bendri į spū dž iai: susidarė nuomonė , kad vieš buč io administracija kiek į manoma taupo poilsiautojams visais aspektais. Pož iū ris į gyventojus š lykš tus. Tač iau administratorius (galbū t direktorius, savininkas) mielai visiems parodo savo Mersedes СLS 350, pastatydamas jį prie pat į ė jimo į vieš butį ir už blokuodamas laisvą praė jimą .
Š ias iš vadas patvirtina ir tai, kad iš vykos ​ ​ į ekskursiją metu su ž mona kalbė jomė s su poilsiautojais, gyvenanč iais kitame Sidė s vieš butyje, taip pat 3* (bet be pliuso, kaip Arijoje! ). Jie turi visiš kai kitokias są lygas, remiantis jų pasakojimais „dieną ir naktį “ su mū sų . Jie, savo ruož tu, pasibaisė jo mū sų istorija. Nors mes patys su ž mona turime su kuo palyginti, anksč iau ilsė jomė s skirtingose ​ ​ vietose – tokios gė dos dar niekur nematė me. Į Turkiją važ iavome pirmą kartą ir po š ios kelionė s, ko gero, daugiau nebenorė sime į š ią š alį .