Кошмар Košmaras

ESU NEDRAUGUS Ž MOGUS. Ilsė jomė s į vairiuose vieš buč iuose ir 3. Tač iau š io „ž vaigž dė s“ siaubo negalima apibū dinti jokiais ž odž iais. Net než inau nuo ko pradė ti. Nuo spalvingo prisilietimo – mū sų akyse padavė jas, aptarnaujantis stalą , numetė š akutę ant grindų . Jis paė mė jį ir vė l padė jo ant stalo, kur kaž kas ruoš ė si valgyti.
Purvas – nepravaž iuojamas, aplinkui skraido. Ordos – kaip skerdykloje.
Maistas – neapsakoma netvarka. Pasirinkimo praktiš kai nė ra. Kaip vienas iš garnyrų (o jų buvo 2-3), visada bū davo troš kinti svogū nai. Mė sos visai nebuvo, iš skyrus š unų mė sos apipjaustymą .
Vanduo neteikiamas. Restoranas neleidž ia pripildyti butelių toje.

Dieną jokių už kandž ių ir beveik jokių gė rimų . Tai, kas patiekiama prisidengus alkoholiu, yra nekenksmingas vanduo. Galima duoti net vaikams ir gyvū nams – nebus jokios ž alos.
Paplū dimyje – gultų ž udynė s. Vagystė s klesti. Tai nenuostabu, kai pagalvoji, kad ž monė s guli vienas kitam ant galvos.
Aptarnavimas š lykš tus. Paskutinis, bet ne maž iau svarbus dalykas – č ia vaidina gidė Liudmila. Retas į silauž imas. Krū vos girtų animatorių klaidž ioja po vieš butį , než inodami, kur kiš tis. Jie prilygsta poilsiautojams – su jais maudosi, valgo, guli ant gultų , kurių turistams neuž tenka.
Kartą vieš butyje buvo vestuvė s – muzika – arabiš ka – griaudė jo, nuskandindama virš vieš buč io skrendanč ius lė ktuvus iki 2 val. Visas vieš butis buvo ant ausų .
Aplink kaž kokius neį galius ž mones ir debilus. Jautiesi neramus. Matyt, vakaruose tai kaž koks nebrangus socialinis vieš butis, į kurį nemokamai arba už nedidelį mokestį siunč iami neį galieji. O Rusijoje jis pozicionuojamas kaip š aunus.
3 kartus esu Tunise. Ir aš manau, kad paskutinis