Мой самый первый визит в Тунис Mano pirmasis apsilankymas Tunise

Vieš butis pasirinktas pagal paveikslė lį kataloge. Man patiko tradicinė s architektū ros vieš butis su bokš teliais ir tiltu per baseiną …. vadinamas PALM GARDEN & Jokey klubu. Papraš iau atskirai į vardyti paslaugas ir jų kainas. Viskas bū tų gerai. . . bet pervedimo kaina 100$. Va cia as nustebau, BRANGU....Ar tikrai uzsako taksi-limuziną ? ? ? Vadovas sakė , kad iki vieš buč io už trunka beveik 2 valandas, todė l pervež imas toks brangus. Ž odž iu, papraš iau iš duoti visus kvitus, gavome dokumentų paketą ir iš važ iavome.
Euforijoje nuskridome į Monastirą , perė jome pasienio kontrolę ir priė jome prie autobuso. Vairuotojas, paklausę s kieno kokiame vieš butyje, atitinkamai pasidė jo lagaminus, mū siš kius pastatė ant kraš to. Autobusas prisipildė , iš važ iavo iš oro uosto ir pavaž iavę s 3 minutes pasuko į deš inę , po 30 sek. nuvaž iavo iki vieš buč io. Gidas mums sako: „Tai tiek, atvaž iavome, iš sikrauname“. Ž iū rė jome vienas į kitą , nesitikė dami, kad į vieš butį buvome atvež ti, tada tikė jomė s eiti 2 valandas, o ne 5 minutes. Gidė mus nuvedė į registratū rą , kur dar kartą patikrino č ekį ir patvirtino rezervaciją . Mums iš davė vieš buč io korteles ir gidė iš ė jo, paž adė dama, kad rytoj pas mus atvyks nuolatinė gidė Nataš a. Natū ralu, kad iš ė ję į balkoną savo kambaryje atsigrę ž ė me. . . jokios š viesos, tik tamsi juosta, už kurios yra kelias ir ilga betoninė siena. Iš ė ję į gatvę , o jau buvo 12 nakties, norė jome suprasti, kuria kryptimi yra jū ra? Persikė lė me prie vieš buč io vartų , nes nusileisdami pastebė jome vandenį , jis buvo visai š alia aerodromo pakilimo tako. Todė l grį ž ome ten iš kur atė jome. . . Sargas prie vartų nustebo, kad tokią valandą ieš kome jū ros, net pagalvojo, kad juokaujame, bet parodė į prieš ingą pusę.... tada nustebome. Grį ž tame į pastatą , kuris neatrodė kaip katalogo nuotraukoje. . . ė jome per parką . Staiga iš tankmių iš lindo kupranugario snukis ir mes, kaip nuplikyti, puolė me į apš viestus takus. Nusprendė me, kad dieną viskas bus matoma ir suprasime, kur esame. . . Prieš auš rą mus paž adino baisus ū ž esys, kurį lydė jo keisti š irdį draskantys š ū ksniai, tokie kaip kakš timas. . . Iš sigandę mes iš š oko į balkoną ir pamatė , kad toje tamsioje juostoje yra palmių giraitė , matyt, joje - arklidė , nes arkliai tebekibo ir tvyrojo baisi smarvė . Taigi tai reiš kia Jokey club! ! ! Toliau už.100 metrų buvo tas pats kelias, nuo kurio pasuko mū sų autobusas, dar toliau ta pati siena, o už jos – aerodromo nusileidimo juosta. Atsitiktinai važ iuoklė palietė ž emę mū sų vieš buč io lygyje. Na, o dabar aiš ku, kad ū ž esys – tai lė ktuvų variklių garsas. Paaiš kė jo, kad nuo paryč ių nusileido apie 30 lė ktuvų , tada jie pakilo ir vakare, apie 5 val. , viskas buvo taip pat. Vargš ai arkliai du kartus per dieną sprogdavo nuo variklių riaumojimo savo arklidė se, už.50 metrų nuo mū sų balkono, ir mes turė jome klausytis š io kaukimo, panaš aus į paš ė lusių arklių dejones. . . kiekvieną rytą . Vakaro seansui ė jome link jū ros ir ten pailsė jome nuo š io siaubo. Reikia pastebė ti, kad be arklių dar barš kė jo langai, viskas atrodė kaip maž as ž emė s drebė jimas. Matyt, iš sigando ir kaimynų vaikai, jų verksmą lydė jo visi š ie garsai, „didelė į taka mū sų poilsiui“. Prie to pridedama vibracija, kuri savaime veikia vidaus organus, taip pat intensyvus kasdieninis reaktyvinio kuro degimo produktų iš metimas.
Ryte pusryč iavome vieš buč io restorane, tai buvo savotiš ka egzotika, nes dar nebuvome tokiuose vieš buč iuose, o Afrikoje juo labiau. Nuė jome apž iū rė ti teritorijos ir ieš koti jū ros. Taip, vis dar ieš kojome bokš telių ant korpuso ir tiltelio per baseiną . NIEKO! ! ! Kilo į tarimas, kad mus atvež ė ne į tą vieš butį...Nuė jome į paplū dimį , apsiž valgė me. Per pietus jie atė jo į restoraną , bet mū sų neį leido, nes. Mū sų rezervacijoje buvo nurodytas ne FB, o HB. Keista! Bet registratū roje pasakė , kad ateis mū sų gidas ir tik su juo sprę s š ią problemą . Likome be pietų , tas pats nutiko ir kitą dieną . Vakare atė jo š i Nataš a. Pirma, ji su nuostaba ž iū rė jo į katalogo puslapio kopiją...tai, ž inoma, nesą monė , bet paaiš kė jo, kad apraš yme nuotraukos buvo iš vieno vieš buč io, apraš ymas - iš kito, o pavadinimas...buvo tik mū sų . Na, iš tikrų jų painiava kilo tarp PALM GARDEN & Jokey klubo ir El Mouradi Skanes. Gidė s papraš ė me nuvež ti į vieš butį , kurį iš sirinkome pagal paslaugas ir iš vaizdą , o ne pagal vardą...Bet ji tik skė sč iojo rankomis, sakė , kad tai Kijevo vadovė turė jo atpaž inti vieš buč io iš vaizdą m. katalogą , juolab kad vadovai vež ami į reklamines keliones. Jie rezervuoja pagal vieš buč io pavadinimą , o ne pagal nuotrauką...Ji iš taisė klaidą su maistu, todė l vieš butis turė jo mums duoti 2 vakarienes. Vienus pietus nusprendė me apmokė ti dė l to, kad rezervacija tę sis iki paskutinė s dienos vakaro. . . ir, tiesą sakant, tuo pač iu parū pinsime pietus. Dė l pervedimo mokesč ių pati gidė buvo š okiruota ir pasakė , kad ž mogaus godumui ribų nė ra, ji man patarė Kijeve reikalauti grą ž inti pinigus. Na taip ir apsistojome 2 savaites š iame vieš butyje. Paaiš kė jo, kad gyvename 5 km. nuo Monastiro medinos, 500 m iki oro uosto ir 10 km nuo Suso medinos. Niekada nebuvome pripratę prie ž irgų ir lė ktuvų riaumojimo, tiesą sakant, buvome vadinamojoje draudž iamojoje zonoje, kuri pagal visas oro uostų statybos taisykles turė tų bū ti ne maž iau kaip 2 km (apgyvendinti negalima š ią ž emę ir net ganyti galvijus). Bet Tunise, matyt, tai nė velnio. . . yra pakrantė , vadinasi, reikia statyti vieš buč ius.