Prekyba Titanų kalne
Kopė damas į Titanų kalno virš ū nę , praė jau tarp daugybė s parduotuvių . Netoli vieno iš jų man paskambino grakš ti blondinė . Priė ję s arč iau pastebė jo, kad ž mogus kiek vyresnis, nei atrodė iš tolo. Ji aiš kiai kalbė jo rusiš kai, bet aš joje nejauč iau tautietė s, nusprendž iau, kad ji iš Baltijos š alių , o gal iš kur kitur?
Ponia entuziastingai papasakojo apie vietinius kavos, vyno ir kitų dalykų į proč ius, tada pasiū lė paragauti populiaraus, ypač Pietų Italijoje, į vairių versijų limoncello gė rimo. Jis man buvo paž į stamas, bet neatsisakiau iš bandyti siū lomų veislių – teko pagalvoti apie suvenyrus, gė rimas tam visai tinkamas, nors apie puokš tę kalbė ti nereikia, iš tikrų jų tai yra analogas mū sų koš ė , nors ir visai kitu pagrindu (tinktū ra ant citrinos plutos). Limoncello turė tų bū ti vartojamas labai atš aldytas, bet jis man buvo pilamas kaip ir buvo - kambario temperatū roje. Aukš toje siauroje stiklinė je, vos už poros gurkš nių , nesitikė jau jokio apsvaigimo. Tač iau kai š viesiaplaukė be paliovos č iulbė jo pilstydama iš kito butelio, pasijutau š iek tiek „plaukianti“.
Prisiminiau atvejį su draugu, kuris kartą su savo draugu atė jo į mū sų vyno taurę , kur iš gė rė taurę ir. . . griuvo artimiausiame parke! Nepaisant to, kad paž į stamas yra buvę s boksininkas, o jo draugas – į pensiją iš ė ję s komandos vadas! Kiekvienas turė jo apie centnerį gyvojo svorio, bet nukrito nuo vieno puodelio! Akivaizdu, kad stiklinė je buvo kaž kas perteklinio!
Nelabai mandagiai atsisveikinau su malonia ponia, kuri manė , kad jau iš viliojo mane, kad nupirkč iau kelis butelius abejotino alkoholinio gė rimo, ir iš skubė jau į orą . Gerai, kad neuž sibuvau, atš okau po pusvalandž io buvimo gryname ore pač iame nykš tukinė s valstybė s virš ū nė je su neapmuitinama prekyba ir dideliu padirbinių pasirinkimu.
