Psichikos kančia Stokholmo įlankų fone
Stokholmas – miestas, kuris kiekvieną kartą pasiruoš ę s parodyti tau naują pusę , net jei tau atrodo, kad č ia buvai jau š imtą kartų . Š i tikrai didinga sostinė , kurios arsenale yra viskas, ko reikia vieniš am keliautojui.
Mano kelionė š iandien prasidė jo labiau entuziastingai nei sveiku protu. Dviratis ir toliau stebino. Š į kartą ratas kaž kaip nukrito. Ratas, ž inoma, buvo nubaustas ir, pasitelkus politinę propagandą bei pompą , sugrį ž o į vertų ratą , tač iau tokios periodiš kos iš daigos nekelia pasitikė jimo gaminiais, pagamintais pagal sutartį tarp Nyderlandų atstovų ir Kinijos rankų .
Pridė kite tai, kad grandinė lė nuskrenda nuo jos kaip kelnė s jaunavedž iui per medaus mė nesį , tada kelionė je visada lauksite staigmenų ir suprasite, kiek už truksite iš č ia pė sč iomis.
Be to, oras š nabž dė jo ne klasikos eilė raš č ius skanduodamas lengvu ryto vė jeliu, o trenkė į veidą į ž ū liai ir į ž ū liai š lapdribai a la Majakovskio stiliumi. Su tuo pač iu ritmu ir negailestingumu.
Bet aš ž inojau, kad mano siela priklauso Stokholmui ir visi š ie iš ankstiniai nusistatymai negali mū sų suskaldyti, nes mano š irdyje tu gyvensi amž inai ir...
Į stebuklingą sodą
Lan fren, lan fran,
Tegu mano tikslas - ubka. . .
Taigi! Kur aš likau.
Iš karto galiu pasakyti, kad kelionė pavyko. Ir net nepaisant lietaus ir vė jo pirmoje mano lenktynių dalyje, antroje dalyje š vietė saulė , č iulbė jo paukš č iai, skverų ir skverų gė lynuose ž ydė jo tulpė s, o pagyvenę s š vedas su š unimi net pasisiū lė . nufotografuok mane, matau kaip bė giojau su kliū timis, kai bandž iau nugalė ti laikmatį , kuris kaž kodė l turė jo savo chronometrą .
Tiesą sakant, miestas nė ra toks didelis, kaip, pavyzdž iui, Kijevas ar Sevastopolis, bet jame visada atrandi kaž ką naujo. Taip aš , pasukę s ne ten, kur daž niausiai atrasdavau naują Š vedijos didmiesč io puslapį .
Š vedų ir turistų iš Vakarų Europos gerovė ir toliau dž iugina, o iš sigandusi tautieč ių politika ir toliau trikdo.
Š vedai yra visiš ki individualistai. Tai yra, jiems bus nepatogu už duoti jums keletą klausimų gatvė je, taip pat pasiū lyti, kad nepadoru ž iū rė ti į jū sų pusę . Tač iau jei kreipsitė s į juos pagalbos, jus pasitiks š ypsena, lengvas pasimetimas ir bandymai suteikti š ią pagalbą . Mū siš kiai – kaip iš sigandusios sraigė s, iš lindusios iš kiautų ir jauč ianč ios, kad pavojaus nė ra. Tač iau pirmą kartą jie yra pasirengę š liauž ioti pirmyn ir atgal.
Važ iuodamas dvirač iu pastebė jau krantine einanč ius turistų porą , mojuojanč ią vaizdo kamera ir rimtai kaž ką aptarinė janč ią . Iš jų rimto pož iū rio į poilsį iš karto buvo galima pastebė ti, kad „mū siš kiai yra mieste“. Ir kai ateityje mū sų keliai vė l susikirto prie fontano ansamblio, tada be jokios abejonė s š eš ė lio ir ten skirtingų akcentų kreipiausi į juos pagalbos „paspausti š itą mygtuką ir iš laikyti aparatą lygų ! “. Reakcija buvo nuostabi net man.
Ponia be ž odž io nulė kė nuo manę s gerus 3 metrus į š oną . Vyriš kis, nosimi į prieš ingą pusę , mostelė jo man ranka ir galva „pirmadieniais neaptarnaujame“ dvasia, tarsi aš priė jau prastai iš skalbtais drabuž iais ir papraš iau 2 eurų už bulvytę . Stovė jau sutrikę s viduryje rū mų aikš tė s rū mų ansamblio Karolio XII garbei. Ko gero, Karlo akyse dar niekas taip nebuvo nuleistas.
Praė jusį kartą buvau pagauta kalbant apie š vedo charakterio į taką seksualinei moterų š vietimo sudedamajai daliai. Tad š į kart susimą sč iau, kodė l, kol pavasarį mano galva jau po 10 minuč ių buvimo gatvė je jau pasiruoš usi atsisukti tiesiogine to ž odž io prasme, tai Stokholme mano iš ranki nosis net nepasisuko į pravaž iuojantį frauleiną .
Ž inoma, suprantu, kad š vedai labai nesistengė , bet daryti į spū dį akivaizdž iai nė ra jų stiprybė . Atrodo, kad jos nori konkreč iai pabrė ž ti savo nenorą pabrė ž ti savo moteriš kas dorybes.
Kai jie mato, ką dė vi kaip drabuž į , pač ioje są raš o apač ioje į galvą ateina apraš ymas, kuriame yra ž odis seksualus, už leidž iant vietą tik 2 tokiems daž niausiai vartojamiems prieveiksmiams, susijusiems su drabuž iais kaip funkcionalus ir saugus.
Aukso atspalvio basutė s, per didelė s sportinė s kelnė s, per dideli megzti megztiniai ir blankū s ž ali dž insai. Viską , ką iš neš ame į š iukš liadė ž ę lagaminais, atsikratydami praeities likuč ių ir kovodami su blogu skoniu, š vedai naudoja kaip drabuž ius. Vienintelė s, kurios jiems pralaimi dė l blogo skonio, yra mū sų moč iutė s. Ir ne tie, kurie eina į parduotuvę duonos ir stovi eilė je pieno, o tie, kurie sė di prie į ė jimų , nes kam rengtis, kad nusileistų.2 aukš tus.
Ž inoma, ryš kiausių egzempliorių fotoaparatu už fiksuoti nepavyko, bet, manau, tendencijai už fiksuoti pakaks kelių nuotraukų . Tikiuosi, mes niekada neį ž engsime į Europą , nes koks mes neteisė tumas ir blogas skonis!
