Pirmą kartą Stokholme
Į domus graž us miestas. Visai ne mū sų (ne slavų ) kultū ra, ne mū sų paproč iai. Vienai vieš nagė s mieste dienai, ž inoma, maž ai ką matė me. Pirmą ją dienos pusę patraukė paž intinė ekskursija pė sč iomis ir autobusu. Popietė – Vass muziejus. Visiems patiko. Viskas į domu. Mane nustebino radiacijos lygis š io vieno „š variausių “ pasaulio miestų senojoje dalyje, kuris 2-3 kartus virš ija mū sų radioaktyvią ja laikomą Baltarusiją . Prisimenu gido ž odž ius, kad kas antras miesto gyventojas geria antidepresantus. Jie skiriami beveik visiems augintiniams. Depresija aiš kinama oru – maž ai saulė s, daug lietaus. O radiacija – tuo, kad uolienos ją kaupia. O miestas tiesiog ant jų . Atvykę kitą kartą bū tinai važ iuosime vienu graž iausių pasaulyje laikomu metro ir aplankysime etnografinį muziejų . Tikrai nusipirksime ir iš bandysime surströ ming (konservuota dvokianti silkė ). Planai buvo sukurti.
