Miestas, kuriame turistai nėra laukiami.
Apkeliavę visus į domius miestus aplink Maskvą , mū sų kampanija nusprendė , kad galime pabandyti pasinaudoti proga ir nuvykti į tolimesnį Smolenską . Tikė jomė s, kad pusmilijoninis Europos miestas, prieš mė nesį atš ventę s 1150 metų jubiliejų , yra gana tinkamas karavanams. Paaiš kė jo, kad taip nė ra.
Staigmenos prasidė jo jau vieš buč io ir restorano už sakymo etape.
Suradę pretenzingiausią restoraną tinkle („Smolensko tvirtovė . “ Į sikū rę s viename Kremliaus bokš tų ), nusprendė me, kad galime sau leisti atš vę sti atvykimą į miestą jame.
Mandagi restorano vadovė telefonu pasakė , kad staliukus rezervuoti galima, tač iau tam reikia sumokė ti avansą ir už sisakyti patiekalus iš meniu. Europa! 21 amž ius! Taip. Vis dar Europa. Iš ankstinis apmokė jimas gali bū ti atliktas tik grynaisiais, tač iau svetainė je nė ra meniu ir jie negali jo iš sių sti elektroniniu bū du. Kaž kodė l tai mū sų neį spė jo ir pirmo į miestą atvaž iavusio automobilio ekipaž as iš skubė jo ne į vieš butį , o į restoraną pateikti už sakymo. Iš viso pas mus važ iavo 15 ž monių , ir galima į sivaizduoti, kiek pastangų ir laiko prireikė iš kviesti visus kenč ianč ius, kad iš lapo jiems perskaitytų meniu. Situaciją apsunkino tai, kad kartu su mumis iš važ iavo keli nauji ž monė s, ir mes než inojome, kokie jie nepretenzingi. (Galite drą siai pasakyti sau – „Ką duoda, tą valgo“)
Vakare atė jus į į staigą , paaiš kė jo, kad salė je esame vieni, o kampe stovė jo ž mogus su galinga į ranga ir paš ė lusiai garsiai groja visokias dainas.
Č ia aš duosiu dialogą su vadovu.
– Ar gali nebū ti muzikos?
- Ne. Š eš tadieniais skamba gyva muzika.
– Bet salė je esame vieni, mū sų yra 15, gana pagarbus skaič ius, ir norime pasikalbė ti. Ir todė l aš net negirdž iu savo kaimyno ant stalo. Ar į manoma be muzikos?
– Kitoje salė je yra norinč ių š okti. (tiesa, pora kartų į mū sų dū minę salę atė jo š eima su maž u vaiku ir jie š iek tiek paš oko)
Bet tai kitame kambaryje. O mes tiesiog norime pasikalbė ti.
- Nieko neį manomo. Dainininkei restoranas jau yra sumokė ję s.
– Tokiu atveju sumokė sime baudą ir restoranui, ir dainininkui, tik tegul iš eina.
– (Po skausmingų apmą stymų ) Ne, negalima, nes š eš tadieniais pas mus gyva muzika.
Mes negalė jome iš vykti. Pavargo, o į keitimas buvo daug. Dė l to, už uot bendravę s, tereikia už sidė ti ž ibalo ir pradė ti š okti. Kai iš važ iavome, prie manę s priė jo vadybininkas ir priekaiš tingai pasakė : „Matai, kaip tau buvo smagu, bet nenorė jai“.... (Prisipaž insiu, muzikantas buvo neblogas. Greitai pagavo mū sų „bangą “ ir gana profesionaliai dainavo. ) Są skaita 2.000 rub. Maisto kokybė yra vidutinė arba ž emesnė .
Vieš butyje taip pat buvo sunku. Vidutinė s klasė s Smolensko vieš buč ių kambario kaina prasideda nuo 3900 - 4500 rublių . per dieną , o tai kai kuriems mū sų grupė s nariams nepajė gia ir tiesiog neprotinga. Teko ieš koti ekonominė s klasė s variantų . Sprendž iant iš jų internetinių puslapių , nebrangū s Smolensko vieš buč iai yra gana graž ū s ir mes buvome pasiruoš ę rezervuoti viename iš jų , kai mū sų bendrakeleivis ir draugas, FSB pareigū nas, susisiekė su savo kolegomis Smolenske ir papraš ė pasakyti, kaip ir ką . Paaiš kė jo, kad VISI pigū s miesto vieš buč iai geriausiu atveju yra pasimatymų namai, kurių specializacija yra valandiniai kambariai arba tiesiog frank lupanaria. Vienintelis nebrangus vieš butis, apie kurį jie neturė jo informacijos, buvo Black Pearl.
Buvau atsakinga už vieš buč io už sakymą , o turė damas tam tikrą patirtį supratau, kad kai paskelbsiu ž monė ms apie savo pasirinkimą , prasidė s gundezh ir ginč ai. Ir aš beveik neturė jau pasirinkimo. Norė damas sustabdyti bet kokius bandymus diskutuoti, suraš iau visą eilė raš tį , kuriame iš samiai pasakojau apie vieš butį ir apie tai, kokie kambariai kam pateko, apie kainas ir apie paslaugas. Pagal gerų manierų taisykles taip pat reikė jo atsakyti ir ginč ytis eilė raš č iais, o tai jau į tempta. (Ž emiau į terpiau iš konteksto iš trauktą kū rinio dalį )
"". . . už sakiau vieš butį kaip.
Ne „Hilton“ ar „Sheraton“.
Ž inoma, jis kuklesnis, ir vis dė lto
Ne namelis ir ne „Hangout“.
Naktimis nemiegojau, pakeliui parū kiau,
Ieš kau tau vieš buč io
Ir aš supratau - arba neprieinama,
Ar aplaistytos, š iurpios iš matos.
Ir š tai kai iš auš ta auš ra,
O aš silpna ir oi. . .
Rasta! Sveika! Vieš buč io vertas
Keistu pavadinimu – „Juodasis perlas“.
"Perlas" tinginiams,
Kas nekalba angliš kai.
Ji patogi ir graž i
Ir tualetas nepraleidž ia. . . “
Na ir toliau tokia dvasia. Prieš taravimų nebuvo, o „Perlas“ buvo už sakytas.
Man labai patinka 1 arba 2** klasė s vieš buč iai. Teko nakvoti Archangelsko, Magadano ir provincijos Jalutorovsko bei Zavodoukovsko blakė se, bet kai pamač iau Juodą jį perlą , pasijutau nesmagiai. Tie. jie yra griuvė siai tarp griuvė sių . Tik blogiau. Su mumis turė jome draugą , kuris, į pusė ję s penktą deš imtį , prisiminė , kad reikia sulė tinti verslą ir mokslus, ir laikas pagaliau susituokti. Jis vedė už save daug jaunesnę merginą ir, bū damas turtingas vyras, iš lepino ją kelionė mis į į vairiausius Monaką ir Goa. Ir jei mums, patyrusiems ž monė ms, vaizdas į vieš butį buvo absoliutus š okas, tai jaunai mergaitei tai buvo tiesiog mirtina. Tikė jausi, kad ji susirgs ir grį š į Maskvą . (Laimei, aš suklydau. )
Viduje viskas pasirodė daug geriau. Labai geri kambariai su standartine į ranga. Tiesa, atviros, beveik pornografinė s nuotraukos, kabantys virš lovos jaunesniuose liukso numeriuose, sakė , kad informacijos apie š į vieš butį trū kumas iš vietos FSB neiš gelbė jo mū sų nuo gyvenimo pasimatymų name. Nors gal tiesiog vieš buč ių savininkai turi tokį savotiš ką meninį skonį .
Vieš butis gali bū ti atleistas už pirtį . Didž iulis kambarys, papuoš tas paveikslais senovė s gyvenimo temomis. Didelis apš viestas baseinas su kriokliu ir oro burbuliukų fontanu viduryje. Valgomojo zonoje – brangū s, graž ū s kaltiniai baldai ir stalas akmeniniu stalvirš iu, ant kurio negrū sta didelė kompanija. Kaip ir tikė tasi, yra kambarys su dvigule lova kū niš kiems malonumams ir dar vienas nesuprantamas kambarys, kuriame buvo keli į spū dingi odiniai foteliai. Priė jome iš vados, kad tai taip pat patogumui, bet, taip sakant, fragmentiš ka. Esame buvę į vairiose pirtyse, bet tokios prabangos dar nesame matę . (apie 1000 rublių per valandą visam kambariui).
Anksti ryte nuė jus į parduotuvę ko nors nusipirkti pusryč iams (vieš buč io kavinė dar tik statoma), registratorė liū dnai atsakė į mano „Labas rytas“, „Ar gerai? “. Ž inoma, nustebau ir pastebė jau, kad po pirmą jį vieš buč io aukš tą blaš kosi kaž kokie policijos uniformomis vilkintys ž monė s, o prie į ė jimo stovi jų „Gazelė “ su mirksinč iomis lemputė mis. Pirma mintis buvo - „Kaž kas iš mū sų prisigė rė po š okių ir gė rimų restorane. Visi. Hanos kelionė “. Bet eidamas atgal pamač iau, kad prie į ė jimo į vieš butį stovi visiš kai sumuš tas ponas, beveik be veido, ir jis ne mū sų . Paaiš kė jo, kad nedidelė je vieš buč io pirtelė je naktį linksminosi š ilta kompanija. Tada kai kurie iš jų (4 val. ryto) nusprendė atsigaivinti gatvė je. Ten jie sutiko poną iš Kaukazo. Tada buvo dialogas. Tada atvyko dar keli alpinistai. Dė l to – laukinis muš tynė s ir susiš audymas. Kokia gė da, jie kovojo su mikrofonu iš karaokė s, sulauž ė jį ir taip pat pralauž ė vieš buč io sieną prie į ė jimo.
Ryte su tam tikrais sunkumais buvo už sakyta ekskursija. Tirš tame informaciniame Talmude „Visas Smolenskas“ nebuvo specialios ekskursijų po miestą skyriaus. Turė jome paskambinti į daugybę kelionių agentū rų , kurios specializuojasi Turkijoje ir Egipte, kol radome tai, ko ieš kojome. Nuostabi gidė iš retos veislė s provincijos inteligentijos, kurios dabar beveik neį manoma sutikti, taip pasidž iaugė ekskursijos faktu, kad pabaigoje net sugiedojo mums Smolensko himną . Ji labai apgailestavo, kad lapkrič io 4 d. , kaž kaip susijusią su lenkais, kuriems prie Maskvos smogė į galvą , mes, vienintelė turistinė grupė mieste, gerbė me Smolenską savo atvykimu. O smolenskieč iai irgi nebuvo iš paskutinių jų į veikę lenkus. (Gidas, plius dvideš imties vietų autobusas - 3900 rublių už.3 valandas. )
Miestas padarė keistą į spū dį . Ruoš iantis jubiliejui buvo į dė ta milž iniš kų pinigų ir pastangų . Maskva prisidė jo ir sių sdama tadž ikus. Visi centre esantys namai iš daž yti, paminklai restauruoti. Bet viskas per daug perteklinė ir apgalvota. Jis pasirodė kaž kaip rū gš tus ir plastiš kas. Kaip Disneilendas. Senovė s nuojauta visiš kai iš nyko.
Kas buvo visiš kai nesuprantama – niekur nebuvo suvenyrinių griuvė sių . Tie. visai niekur. Negalė jau nusipirkti net ž iebtuvė lio ar magneto su už raš u „Smolensk“. Taip pat nuė jome į kokį Talashkino. Tai asocijuojasi su man než inoma princese, taip pat su Rerichu. Aš nejau. Sė dė jau automobilių stovė jimo aikš telė je ir maitindavau pyragais beglobius š uniukus. Taigi š iame Talashkino suvenyrų parduotuvė je buvo 7 (septynios) suvenyrų prekė s. Š tai ir viskas. Neaiš ku, kodė l miestas praktiš kai neiš naudoja savo turizmo potencialo. Taip, per metus, su tinkamu pož iū riu, galite tapti oligarchu.
